Mercredi15Mai7ème Semaine de Pâques White
[Sainte Denise
Mémoire Facultative]
[Dédicace de la Cathédrale de Jacmel (Pr. D. H.)
Mémoire Facultative]

HPremier quartier
"Femme, voici ton fils ! - Voici ta mère!" ~ Mèsi Bondié pou sékou Manman Notre-Dame !

 

KATÉCHISM L'ÉGLIZ KATOLIK-LA
DÉZIÈM PATI

Gid

DÉZIÈM PATI
Sélébrasion mistè krétyin-an

Poukisa litiji-a ?

1066     Nan Sinbòl lafoua-a, l’Égliz-la déklaré mistè Trè Sint Trinité-a épi « mistè volonté-l, dapré bon plézi-l » (Ep 1, 9) sou tout kréasion-an : Papa-a akonpli « mistè volonté-l la » antan-l bay Pitit li-a li rinmin-an épi Éspri-Sin-l nan pou sové moun-yo sou tè-a épi pou gloua Non-l. Sé kalité mistè sa-a Kris-la (cf. Ep 3, 4), révélé épi réalizé nan istoua-a dapré projè, « dispozision » ki òdoné ak sajès, sa sin Pòl rélé « òganizasion distribision [oeconomia] mistè-a » (Économie du mystère) (Ep 3, 9) épi tradision patristik-la ap rélé-l « Distribision Paròl-la ki inkarné-a » oubyin « Distribision ki sové nou-an » (Économie du Verbe incarné ou Économie du salut).
¬ [50] [236]

1067      « Travay Rédanmsion moun-nan minm épi pèféksion glorifikasion Bondié-a, ki té déja préparé nan gran aksion Bondié pou pèp Ansyin Téstaman-an, Kris-la, Granmèt-la, vîn akonpli-l, toudabò gras a mistè Paskal Soufrans li-a ki sin-an, Réziréksion-l nan sot anba tè-a (ab inferis), épi Asansion-l nan nan gloua-a, ki fè “antan-l mouri li détrui lanmò-nou, antan-l résisité li réstoré lavi-nou”. Paské sé apati bò kòt Kris-la k-ap dòmi sou koua-a sakréman ékstraòdinè tout l’Égliz-la yé-a vîn soti » (SC 5). Sé poutèt sa, nan litiji-a, l’Égliz-la ap sélébré prinsipalman mistè Pak-la koté Kris-la té akonpli travay sové nou-an.
¬ [571]

1068     Sa-a sé mistè Kris-la l’Égliz-la anonsé épi sélébré nan litiji li-a, pou fidèl-yo viv apati li épi témouagné-l sou tè-a :

« Sé palintèmédiè Litiji-a réyèlman, sitou nan trè sin (divino) Sakrifis Ékaristi-a, “travay Rédanmsion nou-an déplouayé fòs-li”, lè fidèl-yo viv li, sé mistè Kris-la épi natu otantik véritab l’Égliz-la li pèmèt yo éksprimé nan pi ro dégré épi manifésté-l bay lòt-yo » (SC 2).

Kisa mo « litiji »-a vlé di ?

1069     Mo « liturgia » vlé di nan orijîn-li « aksion piblik », « sèvis nan non pèp-la épi pou pèp-la ». Nan tradision krétyin-an li vlé indiké Pèp Bondié-a patisipé nan « travay Bondié-a » (cf. Jn 17, 4). Palintèmédiè litiji-a, Kris-la, Rédanmtè nou-an épi Prèt an chèf-la, kontinué travay rédanmsion nou-an nan l’Égliz li-a, avèk l’Égliz li-a épi palintèmédiè l’Égliz li-a.

1070     Mo « litiji-a » nan Nouvo Téstaman-an yo anplouayé-l pou dézigné non sèlman sélébrasion kult Bondié-a (cf. Ac 13, 2 ; Lc 1, 23), min tou pou anons Évanjil-la (cf. Rm 15, 16 ; Ph 2, 14-17 et 2, 30) épi pou aksion charité-a (cf. Rm 15, 27 ; 2 Co 9, 12 ; Ph 2, 25). Nan tout sitiasion sa-yo sé toujou sèvis Bondié ak moun-yo y-ap fè. L’Égliz-la nan sélébrasion litijik-la sé sèvant li yé, dapré pòtré Granmèt li-a, li-minm sèl ki « Liturj » (« sèvitè bagay ki sin-yo ») (cf. He 8, 2 et 6), antan-l patisipé nan sasèrdòs (kult) profétik (anons) épi rouayal-la (sèvis charité-a) :
¬ [783]

« Sé sa-k fè Litiji-a mérité yo konsidéré-l kòm réalizasion (exercitatio) fonksion sasèrdotal Jézu, Kris-la, koté ak sign sansib-yo yo indiké sanktifikasion moun-yo épi sanktifikasion sa-a vîn réalizé dapré fason ki pròp pou yo chak ; épi konsa Kò mistik Jézu-Kri-a, sa vlé di Tèt-la ak manb li-yo, vîn réalizé (exercetur) sèvis sélébrasion piblik-la intégralman. An konsékans, tout sélébrasion litijik, paské li sé travay Kris-la ki prèt, ansanm ak Kò-li ki l’Égliz-la, sé aksion sakré ki pi éksélan-an, épi pa gin okinn lòt aksion l’Égliz-la ki égal-égo ak li nan éfikasité atèlpouin pou-l t-a gin minm dignité oubyin minm dégré ak li » (SC 7).

Litiji-a kòm sous lavi

1071     Litiji-a, travay Kris-la, sé aksion l’Égliz li-a tou. Li fè l’Égliz-la épi li manifésté-l kòm sign vizib kominion ant Bondié ak moun-yo palintèmédiè Kris-la. Li pran fidèl-yo nan nouvo lavi kominoté-a. Li inpliké pou tout moun patisipé « yon fason konsian, aktif épi ki poté frui » (SC 11).
¬ [1692]

1072      « Litiji-a pa déplouayé tout aksion l’Égliz-la » (SC 9) : gin évanjéli­zasion-an, lafoua-a épi konvèsion-an ki doué vini anvan-l ; lè sa-a li kapab donnin frui-l yo nan lavi fidèl-yo : nouvo lavi-a dapré Éspri-a, angajman nan mision l’Égliz-al épi sèvis pou-l kapab vîn fè youn-nan.

Priyè-a ak litiji-a

1073     Litiji-a tou sé patisipasion nan priyè Kris-la adrésé bay Papa-a nan Éspri-Sin-an. Nan li, tout priyè krétyin-an jouinn sous-li ak aboutisman-l. Palintèmédiè litiji-a, moun sou paranndan-an vîn anrasiné épi fondé (cf. Ep 3, 16-17) sou Bondié « poutèt gran charité-l la li rinmin nou-an » (Ep 2, 4) nan Pitit li-a li rinmin-an. Sé minm « mèvèy Bondié-a » ki vîn réalizé épi ki vîn sou paranndan nan tout priyè, « sé pou nou rét ap priyé tout tan nan Éspri-a » (Ep 6, 18).
¬ [2558]

Katéchèz-la ak litiji-a

1074      « Litiji-a sé aboutisman ki pi ro koté aksion l’Égliz-la vlé rivé épi an minm tan sé sous koté tout fòs-li soti » (SC 10). Li sé koté ki priviléjié pou katéchèz pèp Bondié-a. « Katéchèz-la fè youn dapré natu-li ak tout sélébrasion litijik-yo épi sakramantèl-yo, paské sé nan sakréman-yo, sitou nan Ékaristi-a, Kris Jézu aji anplin pou transfòmasion moun-yo » (Jean-Paul II, CT 23).

1075     Katéchèz litijik-la ap fè éfò pou-l introdui nan mistè Kris-la (sé yon mistagoji), antan-l avansé apati sa-k vizib pou-l al nan sa-k invizib, apati sa-k sèvi kòm sign pou-l al nan signifikasion-an, apati « sakréman-yo » pou-l al nan « mistè-yo ». Kalité katéchèz sa-yo konsèné konpétans katéchism lokal épi réjional-yo. Katéchism sa-a minm, ki vlé nan sèvis tout l’Égliz-la nan divèsité rit li-yo ak kilti li-yo (cf. SC 3-4), ap prézanté sa ki fondamantal épi komin pou tout l’Égliz-la pou sa ki konsèné litiji-a kòm mistè épi sélébrasion (prémié séksion), épi sèt sakréman-yo ak sakramantèl-yo (dézièm séksion).
¬ [426] [774]

 

Gid

PRÉMIÉ SÉKSION
Prinsip ki réglé sakréman-yo
(Ékonomi sakramantèl)

1076     Jou Pantkot-la, palintèmédiè Éspri-Sin-an ki vidé-a, l’Égliz-la vîn manifésté sou tè-a (cf. SC 6 ; LG 2). Kado Éspri-a inogiré yon tan nouvo nan « òganizasion distribision mistè-a » : tan l’Égliz-la, koté pandan tan sa-a Kris-la manifésté travay sové li-a palintèmédiè litiji l’Égliz li-a, antan-l fè-l prézan épi li kominiké-l « joustan li vini » (1 Co 11, 26). Pandan tan l’Égliz sa-a, Kris-la viv épi aji déja nan l’Égliz li-a épi avèk li yon fason nouvo ki pròp pou nouvo tan sa-a. L-ap aji palintèmédiè sakréman-yo ; sé sa tradision ki komin pou Orian-an ak Oksidan-an rélé « Dispozision òganizasion sakréman-yo » (Économie sacramentelle) ; li fèt nan kominikasion (oubyin « distribision ») frui mistè Pak Kris-la nan sélébrasion litiji « sakramantèl » l’Égliz-la.
¬ [739]

     Sé poutèt sa yo doué montré toudabò « dispozision òganizasion sakra­mantèl » sa-a (prémié chapit). Konsa natu ak aspè ésansièl sélébrasion litijik-yo ap parèt pi klè (dézièm chapit).

PRÉMIÉ CHAPIT
Mistè Paskal-la nan tan l’Égliz-la

ATIK 1
Litiji-a – Travay Trè Sint Trinité-a

I. Papa-a, sous épi aboutisman litiji-a

1077     « Konpliman pou Bondié, Papa Granmèt-nou Jézu-Kri, li minm ki béni nou nan tout bénédiksion Éspri-a nan sièl-la nan Kris-la ; sé konsa li té chouazi nou nan li anvan tè-a té fèt, pou nou té kapab sin, san tach dévan fas-li nan rinmin-an ; li minm ki té déstiné nou davans pou nou té vîn tounin pitit adoptif palintèmédiè Jézu-Kri pou li minm, dapré bon plézi volonté-l, pou louanj gloua gras li-a, sa-l fè nou jouinn nan Pitit li-a li rinmin-an » (Ep 1, 3-6).
¬ [492]

1078     Bénédiksion-an sé aksion Bondié ki bay lavi é sé Papa-a ki sous-li. Bénédiksion-l nan sé an minm tan paròl épi kado (bene-dictioeu-logia). Lè yo apliké paròl sa-a pou moun-nan li vlé di adorasion épi rinmèt tèt-ou bay Kréatè-a nan aksion-d-gras.
¬ [2626]

1079     Dépi kòmansman-an jous nan finisman tan-yo, tout sa Bondié fè sé bénédiksion. Dépi poèm litijik prémié kréasion-an jous nan kantik Jéruzalèm sièl-la, otè inspiré-yo ap anonsé projè sové-a kòm yon bénédiksion san mézi ki sot nan Bondié.

1080     Dépi nan kòmansman-an, Bondié béni kréatu ki vivan-yo, sitou gason-an ak fi-a. Alians avèk Noé-a épi ak tout réalité vivan-yo rénouvlé bénédiksion sa-a ki poté frui, malgré péché moun-nan ki fè tè-a gin « madichon ». Min dépi apati Abraam, bénédiksion Bondié-a antré nan istoua moun-yo ki t-apral nan lanmò-a pou-l viré-l nan diréksion lavi-a, pou-l fè-l monté nan sous-li : istoua sové nou sové-a inogiré palintèmédiè lafoua « papa moun ki kouè-yo » ki résévoua bénédiksion-an.

1081     Bénédiksion Bondié-yo manifésté nan événman ékstraòdinè-yo épi k-ap sové moun-yo : sé konsa pou nésans Izaak, pou soti nan Éjip-la (Pak-l épi Égzòd-la), pou kado Tè promès-la, pou choua David, pou prézans Bondié nan Tanp-la, pou égzil-la k-ap purifié épi pou rétou « ti rès-la ». Laloua-a, Profèt-yo ak Psòm-yo ki trésé litiji pèp yo chouazi-a, ap fè sonjé bénédiksion Bondié sa-yo épi an minm tan l-ap ba yo répons ak bénédiksion louanj épi aksion-d-gras-yo.

1082     Nan litiji l’Égliz-la, yo révélé bénédiksion Bondié-a anplin épi yo kominiké-l : yo rékonèt épi yo adoré Papa-a kòm sous épi aboutisman tout bénédiksion kréasion-an ak sové-a ; nan Paròl li-a, ki inkarné pou nou, ki mouri épi résisité, li konblé nou ak bénédiksion-l yo, épi palintèmédiè-l li vidé nan kè-nou kado ki gin tout kado ladan-l nan : Éspri-Sin-an.

1083     Lè sa-a yo konprann doub aspè litiji krétyin-an kòm répons lafoua ak rinmin pou « bénédiksion spirituèl-yo » Papa-a fè nou gras ba nou-an. Sou yon bò, l’Égliz-la, antan-l fè youn ak Granmèt li-a épi anba aksion Éspri-Sin-an (Lc 10, 21), ap béni Papa-a « pou kado li-a yo pa kapab palé-a » (2 Co 9, 15) palintèmédiè adorasion-an, louanj-la épi aksion-d-gras-la. Sou yon lòt bò minm, épi joustan projè Bondié-a rivé nan aboutisman-l, l’Égliz-la pa sispan ofri Papa-a « ofrann pròp kado-l yo » épi priyé-l pou-l voyé  Éspri-Sin-an sou ofrann sa-a, sou li-minm minm, sou fidèl-yo épi sou tout moun sou tè-a, pou, palintèmédiè kominion nan lanmò ak réziréksion Kris-Prèt-la épi palintèmédiè puisans Éspri-a, bénédiksion Bondié sa-yo poté frui lavi « pou louanj gloua gras li-a » (Ep 1, 6).
¬ [2627] [1360]

II. Travay Kris-la nan litiji-a

Kris-la ki glorifié-a...

1084     Antan-l « chita adouat Papa-a » épi antan-l vidé Éspri-Sin-an sou kò li-a ki l’Égliz-la, Kris-la déjà ap aji palintèmédiè sakréman li kité yo pou-l kominiké lagras li-a. Sakréman-yo sé sign sansib (paròl ak aksion), ki kapab rivé jouinn ras moun-nan koulié-a. Yo réalizé yon fason ki éfikas lagras yo vlé indiké-a poutèt aksion Kris-la épi pa pouvoua Éspri-Sin-an.
¬ [662] [1127]

1085     Nan litiji l’Égliz-la, sé sitou mistè Pak li-a Kris-la signifié épi réalizé. Nan lavi-l sou tè-a, Jézu té anonsé ak ansègnman-l nan épi avèk aksion-l yo li té antisipé mistè Pak li-a. Lè Lè-a rivé (cf. Jn 13, 1 ; 17, 1), li té viv événman istoua-a ki san parèy-la épi ki pap janm pasé-a : Jézu té mouri, antéré, résisité sot nan pami mò-yo épi chita adouat Papa-a « yon foua pou tout » (Rm 6, 10 ; He 7, 27 ; 9, 12). Sé yon événman réyèl, ki rivé nan istoua nou-an, min ki san parèy : tout lòt événman istoua-a rivé yon sèl foua épi apré sa yo pasé, tan pasé-a anglouti yo. Okontrè, mistè Pak Kris-la pa kapab rété sèlman nan pasé-a, poutèt li-minm palintèmédiè lanmò li-a li détrui lanmò-a épi tout sa Kris-la yé, épi tout sa li té fè pou moun-yo épi tout sa li té soufri, yo patisipé nan égzistans pou tout tan Bondié-a épi konsa yo dépasé tout tan épi yo toujou prézan. Événman koua-a ak Réziréksion-an kontinué prézan épi rédi tout bagay vîn nan lavi-a.
¬ [519] [1165]

... dépi l’Égliz Apot-yo ...

1086      « Minm jan Papa-a té voyé Kris-la, sé konsa li-minm li voyé Apot-yo ki ranpli ak Éspri-Sin-an, non sèlman pou, antan yo préché l’Évanjil-la bay tout kréatu, yo anonsé Pitit Bondié-a libéré nou anba pouvoua Satan ak anba lanmò, gras a lanmò épi Réziréksion li-an, épi li transféré nou nan péyi-roua Papa li-a,  min plis toujou, pou travay sové-a yo t-ap anonsé-a, yo réalizé-l (déplouayé fòs-li) gras a Sakrifis-la ak Sakréman-yo; sé sou sa tout lavi litijik-la konsantré » (SC 6).
¬ [858]

1087     Konsa, Kris-la ki résisité-a, antan-l bay Apot-yo Éspri-Sin-an, li rinmèt yo pouvoua sanktifikasion li-a (cf. Jn 20, 21-23) : yo-minm yo vîn tounin sign sakramantèl Kris-la. Palintèmédiè puisans minm Éspri-Sin-an, yo rinmèt pouvoua sa-a bay siksésè yo-a. « Siksésion apostolik » sa-a sé strikti tout lavi litijik l’Égliz-la : li-minm li sakramantèl tou, yo transmèt li palintèmédiè sakréman Òrd-la.
¬ [861] [1536]

... li prézan nan litiji sou tè-a ...

1088      « Pou travay sa-a ki vrèman si gran rivé fèt, Kris-la toujou prézan nan l’Égliz li-a, sitou nan aksion litijik-yo. Li la prézan nan Sakrifis Mès-la lè, sou yon bò, nan minis-la “sé li-minm k-ap ofri pròp tèt-li kounié-a nan ministè prèt-yo, sa li-minm li té ofri lontan sou koua-a”, sou yon lòt bò li prézan nan pi ro dégré anba éspès ékaristik-yo. Li la prézan gras a pròp fòs-li nan Sakréman-yo, sé sa-k fè lè yon moun ap fè batèm, sé Kris-la li-minm k-ap fè batèm-nan. Li la prézan nan paròl li-a, paské sé li minm k-ap palé pandan y-ap li Sint-Ékritu-yo nan l’Égliz-la. Li la prézan anfin, lè l’Égliz-la ap sipliyé épi chanté psòm-yo; sé li minm ki té promèt: “Koté dé ou toua rasanblé réyèlman o non mouin, mouin la nan mitan yo” (Mt 18, 2) » (SC 7).
¬ [776] [669] [1373]

1089      « Pou yon si gran travay, koté yo bay Bondié gloua tout bon vré san limit épi moun-yo vîn sanktifié, Kris-la toujou asosié l’Égliz-la, épouz-la li si tèlman rinmin-an, k-ap rélé li Granmèt épi gras a Kris-la k-ap réalizé sèvis li doué Papa-a ki la dépi anvan tout tan-an » (SC 7).
¬ [796]

... k-ap patisipé nan litiji sièl-la

1090      « Nan Litiji sou tè-a, nou patisipé nan yon avangou litiji sièl-la sa y-ap sélébré nan vil sin-an, Jéruzalèm-nan, koté n-ap vouayajé pou nou rivé-a, sé la Kris-la chita adouat Bondié, minis sin-yo ak vrè tant-la ;  ansanm ak tout sòlda lamé sièl-la, n-ap chanté imn gloua Granmèt-la ;  antan n-ap vénéré mémoua sin-yo, nou éspéré jouinn yon patisipasion ansanm avèk yo ; n-ap tann Sovè nou-an, Granmèt-nou Jézu-Kri, joustan li-minm ki lavi-nou, l-ap parèt épi nou minm n-a parèt avèk li nan gloua-a » (SC 8 ; cf. LG 50).
¬ [1137 - 1139]

III. Éspri-Sin-an épi l’Égliz-la nan litiji-a

1091     Nan litiji-a Éspri-Sin-an sé édikatè lafoua pèp Bondié-a, sé li k-ap fè « pi gran travay Bondié-yo » ki sakréman Nouvo Téstaman-an. Sa Éspri-a souété épi sa l-ap fè nan kè l’Égliz-la sé pou nou viv lavi Kris-la ki résisité-a. Lè li jouinn nan nou répons lafoua li-minm li révéyé-a, gin yon véritab kolaborasion ki fèt. Poutèt sa litiji-a tounin aksion komin Éspri-Sin-an ansanm ak l’Égliz-an.
¬ [798]

1092     Nan distribision mistè Kris-la gras a sakréman-yo, Éspri-Sin-an aji minm jan ak nan lòt tan Prinsip distribision sové nou sové-a (Économie du salut) : li préparé l’Égliz-la pou-l rankontré Granmèt li-a ; li fè sonjé épi li manifésté Kris-la bay lafoua asanblé-a ; li fè mistè Kris-la prézan épi aktif palintèmédiè pouvoua transfòmasion-l nan ; anfin Éspri kominion-an fè lavi l’Égliz-la fè youn ak mision Kris-la.
¬ [737]

Éspri-Sin-an préparé pou yo résévoua Kris-la

1093     Éspri-Sin-an akonpli nan Prinsip distribision sakréman-yo (Économie sacramentelle) sa-k té préfigiré nan Ansyin Alians-la. Poutèt l’Égliz Kris-la té « préparé yon fason ékstraòdinè nan istoua pèp Israèl-la ak Ansyin Alians-la » (LG 2), litiji l’Égliz-la, konsèvé tankou yon pati intégran épi iranplasab, kèk éléman kult Ansyin Alians-la, antan-l fè yo tounin afè pa-l :
¬ [762]

– prinsipalman léktu Ansyin Téstaman-an ;
– priyè Psòm-yo ;
– épi sitou fè sonjé événman ki fè moun-yo sové-yo ak réalité ki gin inpòtans ki jouinn akonplisman yo nan mistè Kris-la (Promès-la épi Alians-la, Égzòd-la épi Pak-la, Rouayòm-nan épi Tanp-la, Égzil-la épi Rétou-a).
¬ [121] [2585] [1081]

1094     Sé sou armoni sa-a ant toulédé Téstaman-yo (cf. DV 14-16) katéchèz Pak Granmèt-la òganizé (cf. Lc 24, 13-49), apré sa pa Apot-yo ak Pèr l’Égliz-yo. Katéchèz sa-a dékouvri sa-k té rété kaché anba lèt Ansyin Téstaman-an : mistè Kris-la. Yo rélé-l [katéchèz] « tipolojik » paské li révélé nouvoté Kris-la apati « figi » (types) ki té anonsé-l nan événman, paròl ak sinbòl prémié Alians-la. Palintèmédiè nouvo léktu sa-a apati Kris-la nan Éspri vérité-a, sa-k té préfigiré-yo dévoualé (cf. 2 Co 3, 14-16). Konsa délij-la épi Arch Noé-a té préfigiré sové-a palintèmédiè Batèm-nan (cf. 1 P 3, 21), minm jan-an tou nuaj-la épi pasaj lanmè Rouj-a, épitou dlo ki sot nan ròch-la té préfigiré kado spirituèl Kris-la (cf. 1 Co 10, 1-6) ; lamàn-nan nan dézè-a té préfigiré Ékaristi-a, « pin ki sot nan sièl-la, véritab-la » (Jn 6, 32).
¬ [128 - 130]

1095     Sé poutèt sa, l’Égliz-la, sitou nan tan Avan, Karèm épi spésialman nan nuit Pak-la, tounin li épi réviv tout gran événman istoua sové-a nan « jodi-a » litiji li-a. Min sa mandé tou pou katéchèz-la édé fidèl-yo pou yo ouvri nan konpréansion « spirituèl » Distribision òganizasion sové-a (Économie du salut) jan litiji l’Égliz-la manifésté-l la épi fè nou viv li-a.
¬ [281] [117]

1096     Litiji juif-la épi litiji krétyin-an. Konnin lafoua ak lavi rélijion pèp Juif-la pi byin, jan jous jodi-a yo éksprimé nan sa yo kouè épi nan jan yo viv yo-a, kapab édé konprann pi byin kèk aspè nan litiji krétyin-an. Pou Juif-yo ak pou krétyin-yo, Sint-Ékritu-a sé yon pati ésansièl nan litiji yo-a : pou proklamasion Paròl Bondié-a, pou bay Paròl sa-a yon répons, ak priyè louanj épi intèsésion pou sa-k vivan ak sa-k mouri-yo, pou rélé mizérikòd divîn-nan. Litiji Paròl-la, nan jan-l òganizé-a, li jouinn orijîn-li nan litiji Juif-la. Priyè Lè-yo épi lòt tèks-yo ak fòmulè litijik-yo yo gin paralèl yo la, minm jan tou ak fòmul priyè nou-yo ki pi vénérab-yo tankou « Papa-nou »-an. Minm priyè ékaristik-yo inspiré nan modèl tradision Juif-la. Rélasion ant litiji Juif-la épi litiji krétyin-an, min tou diférans ki gin nan sa-k anndan yo, parèt yon fason spésialman vizib nan gran fèt ané litijik-la, tankou nan Pak-la. Krétyin-yo ak Juif-yo sélébré Pak-la : Pak istoua-a ki an tansion nan diréksion sa-k gin pou vini-an lakay Juif-yo ; Pak ki akonpli nan lanmò ak réziréksion Kris-la pou krétyin-yo, minm si-l toujou ap tann akonplisman définitif-la.
¬ [1174] [1352] [841]

1097     Nan litiji Nouvo Alians-la, tout aksion litijik, spésialman sélébrasion Ékaristi-a épi sakréman-yo, sé yon rankont ant Kris-la ak l’Égliz-la. Asanblé litijik-la vîn fè youn apati « kominion Éspri-Sin-an » ki rasanblé pitit Bondié-yo nan yon sèl kò Kris-la. Li dépasé rapò ki gin ant moun poutèt ras, kilti épi vi sosial.

1098     Asanblé-a doué préparé pou-l rankontré Granmèt li-a, pou-l yon pèp ki byin dispozé (cf. Lc 1, 17). Préparasion kè sa-a sé travay Éspri-Sin-an ansanm ak asanblé-a, sitou minis li-yo. Lagras Éspri-Sin-an ap chèché révéyé lafoua-a, konvèsion kè-a épi rété kolé nan volonté Papa-a. Dispozision sa-yo doué la anvan pou yo kapab résévoua lòt lagras-yo sélébrasion-an li-minm ofri-a épi pou frui nouvo lavi sélébrasion-an déstiné pou-l produi apré sa.
¬ [1430]

Éspri-Sin-an ap raplé mistè Kris-la

1099     Éspri-Sin-an ak l’Égliz-la travay ansanm pou manifésté Kris-la épi travay sové li-a nan litiji-a. Sitou nan Ékaristi-a épi yon fason analojik nan lòt sakréman-yo, litiji-a sé Mémorial mistè sové-a. Éspri-Sin-an sé mémoua vivan l’Égliz-la (cf. Jn 14, 26).
¬ [91]

1100     Paròl Bondié-a. Éspri-Sin-an fè asanblé litijik-la sonjé sans événman sové-a, antan-l bay Paròl Bondié-a yo anonsé-a lavi, pou yo kapab résévoua-l épi viv li :
¬ [1134]

« Nan sélébrasion Litiji-a, Sint-Ékritu-yo gin yon inpòtans ki gran anpil. Sé nan yo réyèlman yo li léktu-yo, sé yo oméli-a ékspliké, yo chanté psòm-yo, épi priyè-yo, orézon-yo ak chan litijik-yo soti nan inspirasion yo ak élan yo; sé apati yo minm tou aksion-yo ak sign-yo jouinn signifikasion » (SC 24).
¬ [103, 131]

1101     Éspri-Sin-an bay moun k-ap li-yo ak sa k-ap tandé yo konpréansion sipirituèl Paròl Bondié-a, dapré dispozision kè yo. Palintèmédiè paròl-yo, aksion-yo épi sinbòl-yo ki fòmé fil kondiktè sélébrasion-an, li mété fidèl-yo ak minis-yo nan yon rélasion vivan ak Kris-la, Paròl épi Pòtré Papa-a, pou yo kapab fè pasé nan lavi yo signifikasion réalité-yo y-ap tandé, y-ap kontanplé, y-ap fè nan sélébrasion-an.
¬ [117]

1102      « Ak Paròl […] k-ap sové-a […] lafoua-a nouri nan kè fidèl-yo, sé ak li asanblé fidèl-yo kòmansé épi sé li ki fè-l grandi » (PO 4). Anons Paròl Bondié-a pa chita sèlman nan kèk ansègnman : li mandé yon répons lafoua, kòm konsantman épi angajman, nan diréksion Alians ant Bondié ak pèp li-a. Éspri-Sin-an tou bay lagras lafoua-a, li ba-l fòs épi li fè­­-l grandi nan kominoté-a. Asanblé litijik-la sé toudabò yon kominion nan lafoua.
¬ [143]

1103     Anamnèz-la. Sélébrasion litijik-la toujou an rapò ak intèvansion Bondié nan istoua-a pou sové nou-an. « Dispozision òganizasion révélasion-an (Économie de la révélation) fèt apati évènman ak paròl ki an rélasion youn ak lòt sou paranndan, yon fason pou […] paròl-yo […] proklamé sa-k fèt-yo épi kléré mistè ki ladan yo-a » (DV 2). Nan litiji paròl-la, Éspri-Sin-an « raplé » asanblé-a tout sa Kris-la té fè pou nou. Dapré natu aksion litijik-yo épi rituèl tradision Égliz-yo, sélébrasion-an « fè sonjé » mèvèy Bondié-yo nan yon Anamnèz ki plizoumouin dévlopé. Éspri-Sin-an, k-ap révéyé mémoua l’Égliz-la konsa, pousé tou nan aksion-d-gras-la ak louanj-la (doxologia).
¬ [1362]

Éspri-Sin-an fè mistè Kris-la vîn aktuèlman prézan

1104     Litiji krétyin-an sé pa sèlman yon rapèl événman ki té sové nou-yo, min li fè yo tounin vîn aktif, li fè yo vîn prézan. Mistè Pak Kris-la yo sélébré-l, yo pa répété-l ; sé sélébrasion-yo ki répété ; nan yo chak Éspri-Sin-an vîn vidé pou-l fè yon sèl mistè-a vîn aktualizé.
¬ [1085]

1105     Épiklèz-la (« rélé pou mandé vini sou [tèl bagay] ») sé intèsésion koté prèt-la sipliyé Papa-a pou-l voyé Éspri Sanktifikatè-a pou ofrann-yo tounin kò ak san Kris-la épi pou fidèl-yo k-ap résévoua yo-a tounin yo-minm tou yon ofrann vivan pou Bondié.
¬ [1153]

1106     Ansanm avèk Anamnèz-la, Épiklèz-la nan kè chak sélébrasion sakramantèl, yon fason pi patikilié nan Ékaristi-a :

« Ou mandé kijan pin-an fè tounin kò Kris-la, épi divin-an […] san Kris-la ? Mouin minm m-ap di-ou Éspri-Sin-an vini épi li fè sa-k dépasé tout sa-n ka di ak tout sa-n ka pansé. […] Sa sifi pou ou tandé, sé palintèmédiè Éspri-Sin-an sa fèt ; minm jan apati sint Manman Bondié-a palintèmédiè Éspri-Sin-an Granmèt-la pou pròp tèt-li té pran chè-a nan li-minm nan » (S. Jean Damascène, f. o. 4, 13 : PG 94, 1142A).
¬ [1375]

1107     Puisans Éspri-Sin-an k-ap transfòmé nan litiji-a ap fè Avènman Rouayòm-nan épi achèvman mistè sové-a rivé pi vit. Nan tann-nan épi nan éspérans-la li fè nou antisipé réyèlman kominion anplin ak Trè Sint Trinité-a. Antan-l kouté Épiklèz l’Égliz-la, Papa-a voyé Éspri-a li-minm k-ap bay moun ki résévoua-l yo lavi épi déja kounié-a sé li ki « garanti éritaj » yo-a (cf. Ep 1, 14 ; 2 Co 1, 22).
¬ [2816]

Kominion Éspri-Sin-an

1108     Aboutisman mision Éspri-Sin-an nan tout aksion litijik sé pou-l mété nou nan kominion ak Kris-la pou nou fòmé kò li-a. Éspri-Sin-an sé tankou lèt k-ap koulé nan pié-rézin Papa-a k-ap donnin frui nan branch li-yo (cf. Jn 15, 1-17 ; Ga 5, 22). Nan litiji-a, kolaborasion intim ant Éspri-Sin-an ak l’Égliz-la réalizé. Li-minm, Éspri kominion-an, toujou rété nan l’Égliz-la épi sé poutèt sa l’Égliz-la sé gran sakréman kominion Bondié-a ki rasanblé pitit Bondié-yo ki té gayé-yo. Frui Éspri-a nan litiji-a sé an minm tan, san séparasion, yon kominion avèk Trè Sint Trinité-a épi yon kominion avèk frè-yo (cf. 1 Jn 1, 3-7).
¬ [788] [1091] [775]

1109     Épiklèz-la tou sé priyè pou réalizé kominion asanblé-a anplin nan mistè Kris-la. « Gras Granmèt-nou Jézu-Kri ak rinmin Bondié-a ak kominion Éspri-Sin-an » (2 Co 13, 13) doué toujou rété avèk nou pou-l fè nou donnin frui pi louin pasé sélébrasion ékaristik-la. Sé poutèt sa l’Égliz-la priyé Papa-a pou-l voyé Éspri-Sin-an k-ap fè lavi fidèl-yo tounin yon ofrann vivan pou Bondié palintèmédiè transfòmasion spirituèl-la dapré pòtré Kris-la, okipasion pran souin pou l’Égliz-la fè youn épi patisipasion nan mision-l nan palintèmédiè témouagnaj-la épi sèvis charité-a.
¬ [1368]

Rézimé

1110     Nan litiji l’Égliz-la, yo béni épi yo adoré Bondié Papa-a kòm sous tout bénédiksion kréasion-an ak sové-a, sa-l béni nou avèk yo-a nan Pitit li-a, antan-l ba nou Éspri adopsion kòm pitit-la.

1111     Sa Kris-la fè nan litiji-a li sakramantèl paské li fè mistè sové li sové nou-an vîn prézan pa pouvoua Éspri-Sin-l nan ; paské kò li-a ki l’Égliz-la, sé tankou sakréman (sign épi instriman) pou Éspri-Sin-an kapab distribué mistè sové-a ; paské l’Égliz-la ki an pèlérinaj-la, l-ap patisipé nan litiji sièl-la palintèmédiè aksion litijik li-yo, antan-l déja gin yon avangou.

1112     Mision Éspri-Sin-an nan litiji l’Égliz-la sé préparé asanblé-a pou-l rankontré ak Kris-la ; raplé épi rann Kris-la prézan pou lafoua asanblé-a ; palintèmédiè pouvoua transfòmasion-l nan, fè travay sové Kris-la sové nou-an tounin prézan épi aktif épitou fè kado kominion-an donnin frui nan l’Égliz-la.

 

Gid

PRÉMIÉ CHAPIT
Mistè Paskal-la nan tan l’Égliz-la

ATIK 2
Mistè Pak-la nan sakréman l’Égliz-La

1113     Tout lavi litijik l’Égliz-la konsantré alantou Sakrifis ékaristik-la épi sakréman-yo (cf. SC 6). Gin sèt sakréman nan l’Égliz-la : Batèm, Konfirmasion oubyin Krismasion, Ékaristi, Pénitans, Onksion malad-yo, Òrd épi Mariaj (cf. DS 860 ; 1310 ; 1601). Nan atik sa-a n-ap palé osijè sa-k komin pou sèt sakréman l’Égliz-la sou plan doktrîn-nan. Sa-k komin pou yo dapré sélébrasion-an y-ap ékspozé-l nan dézièm chapit-la, épi sa-k pròp pou chak nan yo, sé sa dézièm séksion-an pral okipé.
¬ [1210]

I. Sakréman Kris-la

1114      « Antan nou rété kolé nan ansègnam Sint-Ékritu-yo, Tradision apostolik-yo […] ak konsantman tout Pèr-yo », nou déklaré « sakréman nouvo Laloua-a […] yo tout sé Jézu-Kri Granmèt nou-an ki établi yo » (DS 1600-1601).

1115     Déja nan tan lavi kaché-l la ak ministè piblik li-a, paròl ak aksion Jézu-yo té kapab sové. Yo té antisipé puisans mistè Pak li-a. Yo t-ap anonsé-l épi yo t-ap préparé sa li-minm li t-ap bay l’Égliz-la, lè tout bagay t-a akonpli. Mistè lavi Kris-la sé fondman sa Kris-la t-a pral bay apré sa palintèmédiè minis l’Égliz li-a nan sakréman yo, paské « sa-k […] té parèt klè nan Rédanmtè nou-an, yo pasé nan sakréman-yo » (S. Léon le Grand, serm. 74, 2 : PL 54, 398A).
¬ [512 - 560]

1116      « Pouvoua ki t-ap soti » nan Kò Kris-la (cf. Lc 5, 17 ; 6, 19 ; 8, 46), toujou vivan épi yo bay lavi, antan yo sé aksion Éspri-Sin-an k-ap aji nan kò-l ki l’Égliz-la, sakréman-yo sé « travay prinsipal Bondié » yo yé nan Nouvo Alians ki la pou tout tan-an.
¬ [1504, 774]

II. Sakréman l’Égliz-la

1117     Palintèmédiè Éspri-a k-ap kondui-l « nan tout vérité-a » (Jn 16, 13), l’Égliz-la té rékonèt ofiamézi trézò sa-a li té résévoua nan min Kris-la épi li té détèminé « administrasion »-l minm jan li té fè-l pou kanon Sint-Ékritu-yo épi pou doktrîn lafoua-a, antan-l sé administratè fidèl mistè Bondié-yo (cf. Mt 13, 52 ; 1 Co 4, 1). Konsa l’Égliz-la té disèné nan déroulman sièk-yo, nan pami sélébrasion litijik li-yo, gin sèt ki sakréman osans pròp Granmèt-la té établi.
¬ [120]

1118     Yo sé sakréman « l’Égliz-la » nan yon doub sans : yo égzisté « palintèmédiè-l » épi « pou li ». Yo égzisté « palintèmédiè l’Égliz-la » paské yo sé sakréman aksion Kris-la k-ap aji nan Égliz-la palintèmédiè mision Éspri-Sin-an. Yo « pou l’Égliz-la », paské yo sé « sakréman […] k-ap bati l’Égliz-la » (S. Augustin, civ. 22, 17 ; cf. S. Thomas d’A., s. th. 3, 64, 2, ad 3), poutèt yo manifésté épi yo kominiké bay moun-yo, sitou nan Ékaristi-a, mistè kominion Bondié-Rinmin-an, Yon sèl-la nan Toua Pèrsòn-yo.
¬ [1396]

1119     Antan-l fòmé ansanm ak Kris-Tèt-la, « tankou yon sèl […] pèrsòn mistik » (Pie XII, enc. "Mystici Corporis"), l’Égliz-la aji nan sakréman-yo tankou « yon kominoté sasèrdotal » « ki gin yon strikti òganizé » (LG 11) : palintèmédiè Batèm-nan épi Konfirmasion-an, pèp sasèrdotal-la vîn kapab sélébré litiji-a ; sou yon lòt bò, kèk fidèl, ki maké ak Òrd sakré-a, « yo établi yo pou yo pran souin l’Égliz-la nan non Kris-la, ak paròl-la épi ak lagras Bondié-a » (LG 11).
¬ [792]

1120     Ministè òrdoné-a oubyin « sasèrdòs ministérièl »-la (LG 10) li nan sèvis sasèrdòs batismal-la. Li bay garanti nan sakréman-yo sé Kris-la réyèlman vré k-ap aji palintèmédiè Éspri-Sin-an pou l’Égliz-la. Mision sové-a Papa-a konfié Pitit-la ki inkarné-a, yo rinmèt li bay Apot-yo épi palintèmédiè yo bay siksésè yo-a : moun sa-yo résévoua Éspri-Sin Jézu-a pou yo aji nan non-l épi nan pèrsòn-li (cf. Jn 20, 21-23 ; Lc 24, 47 ; Mt 28, 18-20). Konsa minis òrdoné-a sé chinn sakramantèl ki fè aksion litijik-la fè youn ak sa Apot-yo té di épi té fè, épi, palintèmédiè yo, ak sa Kris-la, sous ak fondman sakréman-yo, té di épi té fè.
¬ [1547]

1121     Toua sakréman Batèm, Konfirmasion épi Òrd-la, anplis lagras-la, yo bay yon karaktè sètadi « yon sign », « yon mak », « yon so » ki fè krétyin-an patisipé nan sasèrdòs Kris-la épi fè pati l’Égliz-la dapré kondision ak fonksion diféran. Konfigirasion sa-a ak Kris-la épi ak l’Égliz-la, sa Éspri-a réalizé-a, li pa kapab éfasé (indélébile) (Cc. Trente : DS 1609), li toujou rété nan krétyin-an kòm yon dispozision pozitif pou lagras-la, kòm yon promès épi yon garanti protéksion Bondié épitou kòm yon apèl pou kult Bondié-a épi sèvis l’Égliz-la. Sé poutèt sa yo pa janm kapab bay sakréman sa-yo yon lòt foua.
¬ [1272, 1304, 1582]

III. Sakréman lafoua-a

 1122    Kris-la té voyé Apot li-yo « pou yo préché pénitans nan non-l ak padon péché-yo nan tout nasion » (Lc 24, 47). « Alé, fè tout nasion-yo vîn tounin disip. Batizé yo onon Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an » (Mt 28, 19). Mision pou batizé-a, donk mision sakramantèl-la, déja la nan mision évanjélizé-a, paské sakréman-an préparé ak paròl Bondié-a épi lafoua-a ki sé konsantman yo bay paròl sa-a :
¬ [849] [1236]

« Pèp Bondié-a vîn rasanblé toudabò gras a Paròl Bondié vivan-an […]. Préché paròl-la indispansab pou ministè sakréman-yo minm, paské yo sé sakréman lafoua-a, ki pran nésans épi ki nouri apati Paròl-la » (PO 4).

1123      « Sakréman-yo fèt pou sanktifié moun-yo, bati Kò Kris-la épi anfin pou rann Bondié kult ; yo la pou ansègnman tou poutèt sé sign yo yé. Non sèlman yo sipozé lafoua-a, min yo nouri-l tou ak paròl-yo, ak réalité-yo ;  yo fòtifié-l, yo éksprimé-l ; sé pou sa yo rélé yo sakréman lafoua-a » (SC 59).
¬ [1154]

1124     Lafoua l’Égliz-la vini anvan lafoua fidèl-la yo invité pou-l rété kolé ladan-l nan. Lè l’Égliz-la ap sélébré sakréman-yo, li déklaré lafoua li résévoua nan min Apot-yo. Sé la prinsip ansyin sa-a soti : « Laloua priyè-a, sé laloua sa pou kouè-a » (Lex orandilex credendi) (oubyin : « Laloua sa pou kouè-a établi laloua sa pou mandé-a » dapré  Prosper d’Aquitaine, ep. 217 : PL 45, 1031) [Ve sièk]). Laloua priyè-a sé laloua lafoua-a. L’Égliz-la kouè minm jan li priyé-a. Litiji-a sé yon éléman fondamantal Tradision ki sin épi ki vivan-an (cf. DV 8).
¬ [166] [1327] [78]

1125     Sé poutèt sa, yo pa kapab chanjé okinn rit sakramantèl dapré bon plézi minis-la oubyin kominoté-a oubyin modifié-l dapré sa-k nan avantaj yo. Minm pi gran otorité nan l’Égliz-la pa kapab chanjé litiji-a dapré sa-k fè-l plézi, min sèlman nan obéyisans lafoua-a épi nan réspè rélijié pou mistè litiji-a.
¬ [1205]

1126     Dayè, poutèt sakréman-yo éksprimé épi dévlopé kominion lafoua-a nan l’Égliz-la, lex orandi-a (laloua priyè-a) sé youn nan kritè ésansièl dialòg k-ap chèché fè krétyin-yo tounin fè youn-nan (réstoré unité krétyin-yo) (cf. UR 2 et 15).
¬ [815]

IV. Sakréman-yo ki sové nou-an

1127     Lè yo sélébré sakréman-yo ak dignité nan lafoua-a, yo bay lagras yo signifié-a (cf. Cc. Trente : DS 1605 et 1606). Yo éfikas paské nan yo sé Kris-la li minm k-ap aji : sé li-minm k-ap batizé, sé li-minm k-ap aji nan sakréman-l yo pou-l kominiké lagras sakréman-an sé sign li-an. Papa-a toujou kouté priyè l’Égliz Pitit li-a k-ap éksprimé nan Épiklèz chak sakréman lafoua li-a nan puisans Éspri-a. Minm jan difé-a transfòmé nan li tout sa-l touché, Éspri-Sin-an fè sa ki soumèt anba puisans-li chanjé pou pran fòm lavi Bondié-a.
¬ [1084] [1105] [696]

1128     Sé sa déklarasion l’Égliz-la vlé di : (cf. Cc. Trente : DS 1608) : sakréman-yo aji ex opere operato (litéralman : « poutèt aksion-an minm ki réalizé-a »), sètadi pa pouvoua aksion Kris-la ki fè nou sové-a, sa-l akonpli yon foua pou tout-la. Konsékans-la sèké : « sakréman-an […] pa akonpli palintèmédiè jistis moun k-ap bay li-a oubyin k-ap résévoua-l la, min pa pouvoua Bondié » (S. Thomas d’A., s. th. 3, 68, 8). Poutèt yo sélébré sakréman-an dapré intansion l’Égliz-la, puisans Kris-la épi Éspri li-a aji nan sa yo fè-a épi palintèmédiè-l indépandamman dé kalité lavi sin pèsonèl minis-la. Poutan, frui sakréman-yo dépann tou dé dispozision moun ki résévoua yo-a. [Ex opere operato non ponentibus obicem.]
¬ [1584]

1129     L’Égliz-la déklaré sakréman Nouvo Alians-la yo nésésè pou sové moun ki kouè-yo (cf. Cc. Trente : DS 1604). « Lagras sakramantèl-la » sé lagras Éspri-Sin-an Kris-la bay-la épi ki pròp pou chak sakréman. Éspri-a géri épi transfòmé moun ki résévoua-l la antan-l konfòmé yo ak Pitit Bondié-a. Frui lavi sakramantèl-la sé pou Éspri adopsion-an fè fidèl-yo sanblé ak Bondié (divinizé) (cf. 2 P 1, 4) antan-l fè yo fè youn vitalman ak sèl Pitit-la, Sovè-a.
¬ [1257, 2003] [460]

V. Sakréman lavi pou tout tan-an

1130     L’Égliz-la sélébré mistè Granmèt li-a « joustan li vini » (1 Co 11, 26) épi « pou Bondié kapab tout bagay nan tout moun » (1 Co 15, 28). Dépi apati tan Apot-yo, litiji-a kité finalité-l la ralé-l palintèmédiè jémisman Éspri-a nan l’Égliz-la : « Marana Tha ! » (1 Co 16, 22). Konsa litiji-a patisipé nan sa Jézu anvi-a : « Sé pa ti kras anvi mouin té anvi manjé Pak sa-a avèk nou, […] joustan li réalizé nan péyi-roua Bondié-a » (Lc 22, 15-16). Nan sakréman Kris-la, l’Égliz-la déja résévoua gaj éritaj li-a, li déja patisipé nan lavi pou tout tan-an, minm si l-ap tann « éspérans ki sin-an épi avènman gloua Bondié ak Sovè-nou Jézu-Kri » (Tt 2, 13). « Éspri-a avèk Madanm k-ap marié-a di : “Vini !” […] Vini, Granmèt Jézu ! » (Ap 22, 17. 20).
¬ [950]

Sin Toma rézimé konsa diféran aspè sign sakramantèl-la : « Sakréman-an sé yon sign ki fè sonjé sa-k té vîn anvan-an, sètadi soufrans Kris-la ; li montré sa-k réalizé nan nou palintèmédiè soufrans Kris-la, sètadi lagras-la ; ki fè konnin davans, sètadi ki déja anonsé gloua ki gin pou vini-an » (S. th. 3, 60, 3).

Rézimé

1131     Sakréman-yo sé sign éfikas lagras-la, Kris-la té établi yo épi li té rinmèt l’Égliz-la, palintèmédiè yo li ba nou lavi Bondié-a. Rit vizib-yo, sa yo sélébré sakréman-yo avèk yo-a, yo signifié lagras-la ki pròp pou chak sakréman épi yo réalizé-l. Yo poté frui nan sa-yo ki résévoua-yo ak dispozision yo doué ginyin-yo.

1132     L’Égliz-la sélébré sakréman-yo kòm yon kominoté sasèrdotal ki chapanté apati sasèrdòs batismal-la épi sasèrdòs minis ki òrdoné-yo.

1133     Palintèmédiè Paròl Bondié-a épi palintèmédiè lafoua-a ki akéyi Paròl-la nan kè ki byin dispozé-yo, Éspri-Sin-an préparé yo pou sakréman-yo. Lè sa-a sakréman-yo ranfòsé épi éksprimé lafoua-a.

1134     Frui lavi sakramantèl-la an minm tan pèsonèl épi éklézial. Sou yon bò, frui sa-a pou tout fidèl sé lavi pou Bondié nan Jézu-Kri ; sou yon lòt bò, pou l’Égliz-la sé kouasans nan charité-a épi nan mision témouagnaj li-a.

 

Gid

DÉZIÈM CHAPIT
Sélébrasion sakramantèl
mistè Paskal-la

1135     Katéchèz litiji-a inpliké toudabò konpréansion Distribision òganizasion sakramantèl-la (Économie sacramentelle) (prémié chapit). Anba limiè sa-a yo révélé nouvoté sélébrasion-l nan. Nan chapit sa-a donk sé osijè sélébrasion sakréman-yo nan l’Égliz-la n-ap palé. Y-ap konsidéré sa-k komin pou sélébrasion sèt sakréman-yo nan diféran tradision litijik-yo ; sa-k pròp pou yo chak y-ap ékspozé-l pi louin. Katéchèz fondamantal sa-a sou sélébrasion sakréman-yo ap réponn prémié késion fidèl-yo pozé tèt yo osijè bagay sa-a :
– Kilès k-ap sélébré ?
– Kòman pou-l sélébré ?
– Ki lè pou-l sélébré ?
– Ki koté pou-l sélébré ?

ATIK 1
Sélébré litiji l’Égliz-la

I. Kilès k-ap sélébré ?

1136     Litiji-a sé « aksion » Kris-la toutantié. Sa-yo k-ap sélébré-l kounié-a lòt bò sign-yo, yo déja nan litiji sièl-la, koté sélébrasion-an sé kominion anplin épi fèt.
¬ [795, 1090]

Sélébran litiji sièl-la
¬ [2642]

1137     Apokalips sin Jan-an, yo li nan litiji l’Égliz-la, révélé nou toudabò gin « yon trôn yo instalé nan sièl-la, sou trôn-nan gin yon pèsonaj ki chita » (Ap 4, 2) : « Granmèt-la » (Is 6, 1 ; cf. Ez 1, 26-28). Apré sa, gin « yon Mouton ki kanpé tankou si yo té touyé-l » (Ap 5, 6 ; cf. Jn 1, 29) : Kris-la ki krisifié épi résisité, li minm sèl Prèt an chèf véritab tant-la (cf. He 4, 14-15 ; 10, 19-21 ; etc.), sé li-minm minm « k-ap ofri épi yo ofri, k-ap résévoua épi yo bay » (Liturgie de S. Jean Chrysostome, Anaphore). Anfin, gin « yon riviè dlo lavi, li kléré tankou kristal ; l-ap soti nan trôn Bondié-a ak Mouton-an » (Ap 22, 1), sé youn nan pi bèl sign Éspri-Sin-an (cf. Jn 4, 10-14 ; Ap 21, 6).
¬ [662]

1138     Antan yo « réprann nan tèt » nan Kris-la, sa-yo k-ap patisipé nan sèvis louanj Bondié-a épi akonplisman projè li-a sé : Puisans sièl-yo (cf. Ap 4-5 ; Is 6, 2-3), tout kréasion-an (kat Vivan-yo), minis Ansyin ak Nouvo Alians-la (vinnkat Ansyin-yo), nouvo pèp Bondié-a (san-karant-kat-mil yo : cf. Ap 7, 1-8 ; 14, 1), an patikilié mati-yo « nanm moun-yo yo té koupé gòj yo poutèt paròl Bondié-a » (Ap 6, 9-11), épi Trè Sint Manman Bondié-a (Madam-nan : cf. Ap 12 ; Épouz Mouton-an : cf. Ap 21, 9), anfin « yon gran foul, pèsonn pa-t kapab konté-l, yo té soti nan tout kalité nasion, ras, pèp ak lang » (Ap 7, 9).
¬ [335] [1370]

1139     Sé nan litiji pou tout tan sa-a Éspri-a ak l’Égliz-la fè nou patisipé, lè n-ap sélébré mistè sové nou sové-a nan sakréman-yo.

Sélébran litiji sakramantèl-la

1140     Sé tout kominoté-a, kò Kris-la ki fè youn ak Tèt li-a, k-ap sélébré. « Aksion litijik-yo sé pa aksion pèsonèl, min sélébrasion l’Égliz-la ki “sakréman unité-a”, sa vlé di pèp ki sin-an ki réyini épi òganizé anba otorité Évèk-yo. Sé poutèt sa aksion litijik-yo sé pou Kò l’Égliz-la toutantié yo yé, yo fè-l parèt aklè épi yo aji sou li;  min yo touché chak manb-li tou nan yon fason diféran, dapré diféran òrd-yo, fonksion-yo épi patisipasion aktif-la » (SC 26). Sé poutèt sa tou, « chak foua rit-yo mandé, dapré pròp natu yo, pou yo t-a sélébré yo an komin, avèk prézans épi patisipasion aktif fidèl-yo, sé pou yo insisté pou yo préféré yo pasé pou yo t-a fè minm sélébrasion sa-yo séparéman épi prèské an privé » (SC 27).
¬ [752, 1348] [1372]

1141     Asanblé k-ap sélébré-a sé kominoté moun ki batizé-yo, li-minm ki « gras a nouvo nésans-la épi onksion Éspri-Sin-an, konsakré kòm kay siprituèl épi sasèrdòs ki sin pou ofri sakrifis spirituèl gras a tout travay krétyin-an » (LG 10). « Sasèrdòs komin »-an sé sasèrdòs Kris-la, li minm ki sèl Prèt-la, sa tout manb li-yo patisipé ladan-l nan (cf. LG 10 ; 34 ; PO 2) :
¬ [1120]

« L’Égliz-la ki Manman, anvi anpil pou-l kondui tout fidèl-yo patisipé anplin, konsiamman épi aktivman nan sélébrasion litijik-yo, sé natu litiji-a minm ki mandé sa, épi sé doua pèp krétyin-an ak dévoua-li poutèt Batèm-nan ki fè li sé “yon ras chouazi, yon péyi-roua prèt, yon nasion ki sin, yon pèp Bondié posédé” (1 P 2, 9 ; cf. 2, 4-5) » (SC 14).
¬ [1268]

1142     Min « tout manb-yo sé pa minm aksion-an yo ginyin » (Rm 12, 4). Gin manb Bondié rélé, nan l’Égliz-la épi palintèmédiè-l, pou yon sèvis spésial nan kominoté-a. Minis sa-yo, yo chouazi yo épi yo konsakré yo palintèmédiè sakréman Òrd-la, koté Éspri-Sin-an fè yo vîn kapab aji nan pèrsòn Kris-Tèt-la pou sèvis tout manb l’Égliz-la (cf. PO 2 et 15). Minis ki òrdoné-a sé tankou yon « ikôn » Kris-Prèt-la. Poutèt sé nan Ékaristi-a sakréman l’Égliz-la manifésté anplin, sé nan prézidé Ékaristi-a ministè Évèk-la parèt toudabò épi, nan kominion avèk li, ministè prèt-yo épi diak-yo.
¬ [1549] [1561]

1143     Pou sèvi fonksion sasèrdòs komin fidèl-yo, gin lòt ministè patikilié tou, ki pa konsakré palintèmédiè sakréman Òrd-la, épi sé Évèk-yo ki détèminé fonksion yo-a dapré tradision litijik-yo épi nésésité pastoral-yo. « Minm minis-yo, léktè-yo, kòmantatè-yo épi moun ki nan koral-yo, vrèman sé yon fonksion litijik y-ap réalizé » (SC 29).
¬ [903] [1672]

1144     Konsa, nan sélébrasion sakréman-yo, tout asanblé-a sé « liturj » li yé, chak moun dapré fonksion pa-l, min « nan yon sèl Éspri-a » k-ap aji nan yo tout. « Nan sélébrasion litijik-yo, chak moun, soua minis, soua fidèl, antan l-ap réalizé fonksion-li, doué fè tout sa ki korésponn a ròl-li dapré natu réalité-yo épi règléman litijik-yo, é sé sa sèlman pou-l fè » (SC 28).

II. Kòman pou-l sélébré ?

Sign épi sinbòl
¬ [1333 - 1340]

1145     Yon sélébrasion sakramantèl sé yon toual ki fèt ak sign épi sinbòl. Dapré pédagoji Bondié pou-l sové nou-an, signifikasion yo anrasiné nan travay kréasion-an épi nan kilti moun-nan, yo vîn détèminé nan événman Ansyin Alians-la épi yo révélé anplin nan pèrsòn ak nan travay Kris-la.
¬ [53]

1146     Sign réalité moun-nan. Nan lavi moun-nan, sign-yo ak sinbòl-yo gin yon plas ki inpòtan anpil. Moun-nan, kòm li yon égzistan ki an minm tan kòporèl épi spirituèl, li éksprimé épi li kapté réalité spirituèl-yo palintèmédiè sign ak sinbòl matérièl-yo. Kòm yon égzistan sosial, moun-nan bézouin sign ak sinbòl pou-l kapab kominiké ak lòt-yo palintèmédiè langaj-la, jès-yo, aksion-yo. Sé minm jan sa fèt tou pou rélasion-l ak Bondié.
¬ [362, 2702] [1879]

1147     Bondié palé ak moun-nan palintèmédiè kréasion vizib-la. Tout inivè matérièl-la prézanté bay intèlijans moun-nan pou-l kapab ouè tras Kréatè-l la ladan-l (cf. Sg 13, 1 ; Rm 1, 19-20 ; Ac 14, 17). Limiè-a ak lannuit-la, van-an ak difé-a, dlo-a ak tè-a, pié-boua-a ak frui-yo ap palé osijè Bondié, sinbolikman yo signifié an minm tan kijan li gran épi kijan li toupré.
¬ [299]

1148     Réalité sansib sa-yo, nan mézi sé kréatu yo yé, yo kapab tounin koté pou éksprimé aksion Bondié k-ap sanktifié moun-yo, épi aksion moun-yo k-ap rann Bondié kult yo doué-l la. Sé minm bagay-la ki rivé pou sign ak sinbòl lavi sosial moun-yo : lavé épi fè onksion, kasé pin épi distribué kalis-la kapab éksprimé prézans Bondié k-ap sanktifié-a épi rékonésans moun-nan dévan Kréatè-l-la.

1149     Gran rélijion ras moun-nan témouagné, anpil foua yon fason ki inprésionan, signifikasion kosmik épi sinbolik rit rélijié-yo ginyin-an. Litiji l’Égliz-la présipozé éléman kréasion-an épi kilti moun-nan, li pran yo, li sanktifié yo épi li ba yo dignité sign lagras-la, nouvo kréasion-an nan Jézu-Kri.
¬ [843]

1150     Sign Alians-la. Pèp Bondié chouazi-a résévoua sign ak sinbòl patikilié ki distingé-l nan lavi litijik li-a : yo pa sèlman sélébrasion périòd kosmik-yo épi jès sosial ankò, min sign Alians-la, sinbòl gran aksion Bondié té fè pou pèp li-a. Pami sign litijik sa-yo nan Ansyin Alians-la yo kapab raplé sikonsizion-an, onksion épi konsékrasion roua-yo ak prèt-yo, inpozision min-yo, sakrifis-yo épi sitou Pak-la. L’Égliz-la ouè nan sign sa-yo yon préfigirasion sakréman Nouvo Alians-la.
¬ [1334]

1151     Sign Kris-la pran. Lè li t-ap préché, anpil foua Granmèt Jézu té anplouayé sign kréasion-an pou-l fè konnin mistè Rouayòm Bondié-a (cf. Lc 8, 10). Li té fè gérizon oubyin li té souligné prèch li-yo ak sign matérièl oubyin ak jès sinbolik (cf. Jn 9, 6 ; Mc 7, 33-35 ; 8, 22-25). Li bay événman-yo ak sign Ansyin Alians-la yon nouvo signifikasion, sitou Égzòd-la ak Pak-la (cf. Lc 9, 31 ; 22, 7-20), paské sé li-minm ki signifikasion tout sign sa-yo.
¬ [1335]

1152     Sign sakramantèl-yo. Dépi apré Pantkot-la, Éspri-Sin-an ap fè sanktifikasion-an palintèmédiè sign sakramantèl l’Égliz li-a. Sakréman l’Égliz-la pa éliminé, min yo pran épi yo purifié tout richès sign ak sinbòl réalité matérièl-yo ak lavi sosial-la. An plis, yo akonpli « tip » (modèl) ak figi (pòtré) Ansyin Alians-la, yo signifié épi yo réalizé sové Kris-la sové nou-an, yo préfigiré épi yo antisipé gloua sièl-la

Paròl épi aksion

1153     Sélébrasion sakramantèl-la sé yon rankont pitit Bondié-yo avèk Papa yo, nan Kris-la ak Éspri-Sin-an, épitou rankont sa-a yo éksprimé-l tankou yon dialòg palintèmédiè aksion épi paròl. Aksion sinbolik-yo sètènman sé tankou yon diskou yo yé, min yo bézouin Paròl Bondié-a ak répons lafoua-a pou akonpagné épi bay aksion-yo lavi, pou sémans Rouayòm li-a donnin frui nan bon tè-a. Aksion litijik-yo signifié sa Paròl Bondié-a éksprimé-a : an minm tan inisiativ gratis Bondié-a épi répons lafoua pèp li-a.
¬ [53]

1154     Litiji Paròl la fè pati intégralman nan sélébrasion sakramantèl-yo. Pou yo kapab nouri lafoua fidèl-yo, yo doué fè sign Paròl Bondié-a vîn gran : liv Paròl-la (léksionè-a oubyin évanjéliè-a), vénérasion-l (prosésion, ansan, limiè), koté pou yo anonsé-l la (anbon-an), fason yo li-l pou yo kapab tandé-l épi konprann li-a, oméli minis-la ki prolonjé proklamasion-an, répons asanblé-a (aklamasion, méditasion psòm-nan, litani-yo, Déklarasion lafoua-a).
¬ [1100] [103]

1155      Yo pa kapab séparé paròl litijik-la ak aksion litijik-la poutèt yo sé sign épi ansègnman, yo inséparab tou nan mézi yo réalizé sa yo vlé di-a. Éspri-Sin-an pa sèlman bay konpréansion Paròl Bondié-a, antan-l révéyé lafoua-a ; li-minm tou palintèmédiè sakréman-yo li réalizé « mèvèy » Bondié-yo Paròl-la anonsé-a : travay Papa-a fè palintèmédiè Pitit li rinmin-an li fè-l vîn prézan ankò épi li kominiké-l.
¬ [1127]

Chan-an ak mizik-la

1156      « Tradision mizik l’Égliz inivèsèl-la fòmé yon trézò ki gin valè yo pa kapab kalkilé, ki anlè pi ro pasé lòt éksprésion artistik-yo, sitou paské kòm sé yon chan sakré ki kolé ak paròl-yo, li sé yon pati nésésè oubyin ki doué la nan litiji solanèl-la » (SC 112). Konpozision épi chan psòm ki inspiré-yo, ki té akonpagné anpil foua ak instriman mizik, yo té déja fè youn byin séré ak sélébrasion litijik Ansyin Alians-la. L’Égliz-la kontinué épi élaji tradision sa-a : « Sé pou nou chanté Psòm, kantik ak chanté spirituèl nan pami nou, sé pou nou chanté, pou nou fè louanj Granmèt-la nan kè-nou » (Ep 5, 19 ; cf. Col 3, 16-17). Moun k-ap chanté-a, li priyé dé foua (cf. S. Augustin, Psal. 72, 1).

1157      Chan-an ak mizik-la réalizé fonksion sign yo ginyin-an yon fason ki gin plis signifikasion, lè yo « plis an rélasion pi séré ak aksion litijik-la » (SC 112), dapré toua kritè prinsipal : éksprimé bèlté priyè-a, patisipasion asanblé-a ak yon sèl kè nan moman fiksé yo épi karaktè solanèl sélébrasion-an. Konsa yo patisipé nan finalité paròl-yo ak aksion litijik-yo : gloua Bondié épi sanktifikasion fidèl-yo (cf. SC 112) :
¬ [2502]

« Konbyin foua mouin té kriyé antan dousè imn ak kantik ou-yo t-ap sonnin nan voua l’Égliz ou-a antan y-ap plin-m ak émosion ! Voua sa-yo t-ap koulé nan zòrèy mouin-yo épi yo t-ap vidé vérité-a nan kè-m épi yon élan piété t-ap sékoué-m, dlo t-ap koulé nan jé-m, épi avèk yo sa té bon pou mouin » (S. Augustin, conf. 9, 6, 14).

1158     Bon akò sign-yo (chan, mizik, paròl-yo épi aksion-yo) vîn pi éksprésif la-a épi bay plis frui poutèt li éksprimé richès kiltirèl ki pròp pou pèp Bondié-a antan l-ap sélébré (cf. SC 119). Sé sa-k fè, « sé pou yo dévlopé chan rélijié popilè-yo avèk ladrès, pou nan pratik dévosion sakré-yo épi nan aksion litijik-yo minm » dapré règléman l’Égliz-la, « voua fidèl-yo kapab rézonnin » (SC 118). Min « sé pou tèks pou chan sakré-yo konfòm ak doktrîn katolik-la, plis toujou, pito yo pran yo apati Sint-Ékritu-yo ak sous litijik-yo » (SC 121).
¬ [1201] [1674]

Sint imaj-yo
¬ [476 - 477, 2129 - 2132]

1159     Imaj sakré-a, ikôn litijik-la, réprézanté Kris-la prinsipalman. Li pa kapab réprézanté Bondié yo pa kapab ouè-a épi yo pa kapab konprann-nan ; sé Inkarnasion Pitit Bondié-a ki inogiré yon nouvo « dispozision òganizasion » (« économie ») imaj-yo :

« Lontan, kòm Bondié pa gin kò ni figi, yo pa-t kapab réprézanté-l ak imaj. Kounié-a minm apré yo té ouè Bondié nan chè-a, épi li té abité ak moun-yo, nan mézi li té fè yo ouè pròp tèt-li, mouin kapab fòmé yon imaj Bondié. […]  Kanta nou minm, sé ak fas-nou dévoualé nou ouè gloua Granmèt-la » (S. Jean Damascène, imag. 1, 16 : PG 96, 1245A).

1160     Palintèmédiè imaj-la ikonografi krétyin-an transmèt anons Évanjil-la, sa Sint-Ékritu-a transmèt palintèmédiè Paròl-la. Imaj-la ak Paròl-la ékspliké youn lòt :

« Pou nou kapab palé an rézimé, nou konsèvé san chanjman tout sa yo transmèt nou nan tradision l’Égliz-la soua sa ki ékri, soua sa-k pa ékri ; youn nan yo sé fòmasion imaj nan pinti-a, ki akòdé ak prédikasion istoua évanjélik-la, antan sé vrèman ak asirans épi sé pa dapré imajinasion-an Paròl Bondié-a té tounin moun-nan, épi li té vîn sanblé ak nou pou fè nou avansé yon fason konvnab. Réyèlman sa-k indiké youn lòt, pa gin dout yo gin minm signifikasion tou youn pou lòt » (Cc. Nicée II, en 787 : COD 111).

1161     Tout sign sélébrasion litijik-la an rapò ak Kris-la : minm imaj sakré sint Manman Bondié-a épi sin-yo. Réyèlman vré yo signifié Kris-la ki jouinn gloua nan yo. Yo manifésté « pakèt foul moun k-ap sèvi Jézu témouin » (He 12, 1) ki kontinué patisipé nan sové moun-yo sou tè-a épi nou fè youn avèk-yo sitou nan sélébrasion sakramantèl-yo. Palintèmédiè ikôn sin-yo, moun-nan ki fèt « dapré pòtré Bondié », ki vîn transfigiré alafin « dapré résanblans-li » (cf. Rm 8, 29 ; 1 Jn 3, 2), vîn révélé bay lafoua nou-an, épi palintèmédiè minm ikôn-yo anj-yo tou ki réprann nan tèt nan Kris-la, vîn révélé :

« Antan nou suiv […] majistè sin Pèr nou-yo Bondié inspiré-a épi Tradision l’Égliz katolik-la (réyèlman nou konnin sa-a sot nan Éspri-Sin-an ki abité vrèman nan li), nou défini ak tout asirans épi présizion pou, minm jan ak réprézantasion koua-a ki gin valè-a épi ki bay lavi-a, konsa tou imaj ki sin épi vénérab-yo soua ak koulè-yo épi mozayik-yo, soua ak lòt matiè ki konvnab, sé pou yo mété yo nan sint légliz Bondié-yo, épi nan véso ak rad sakré-yo, épi sou mi-yo ak nan tablo-yo, nan kay-yo ak sou rout-yo : kit sé imaj Jézu-Kri Bondié ak Sovè nou-an, kit sé Notre-Dam ki san tach-la sint Manman Bondié-a, anj-yo ki mérité onè épi tout sin-yo ansanm ak moun kòrèk-yo » (Cc. Nicée II : DS 600).

1162     « Bèlté imaj-yo ak koulè-yo édé priyè-m. Flè ki pintiré-yo invité gadé-yo minm jan kontanplasion flè jadin-yo sé yon plézi pou mouin, épi yo vidé santiman gloua Bondié-a nan nanm-nan » (S. Jean Damascène, imag. 1, 27 : PG 94, 1268AB). Kontanplasion sint ikôn-yo, ansanm ak méditasion Paròl Bondié-a épi chan imn litijik-yo antré nan armoni sign sélébrasion-an pou gravé mistè y-ap sélébré-a nan mémoua kè-a épi apré sa pou-l éksprimé nan nouvo lavi fidèl-yo.
¬ [2502]

III. Ki lè pou-l sélébré ?

Tan litijik-la

1163     « L’Égliz-la ki Manman é ki sin, konsidéré sé dévoua-l pou nan jou ki établi pandan ané-a li sélébré souvni sakré travay sové Épou li-a ki Bondié réalizé-a. Chak sémèn, nan jou yo rélé “Jou Granmèt-la”, Dimanch, li fè sonjé Réziréksion Granmèt-la;  yon foua chak ané, nan gran fèt solanèl Pak-la, li sélébré-l yon lòt foua ankò ansanm ak Soufrans-li ki poté kontantman-an. Li déplouayé tout mistè Kris-la réyèlman nan déroulman ané-a […]. Antan l-ap sélébré Mistè Rédanmsion-an konsa, li ouvri richès puisans ak mérit Granmèt li-a bay fidèl-yo pou yo kapab antré an kontak ak yo épi vîn ranpli ak lagras sové-a, konsa mistè-yo vîn tounin prézan nan yon sètin sans pou tout tan » (SC 102).
¬ [512]

1164     Pèp Bondié-a, déja nan Laloua Moyiz-la, té konn gin fèt nan dat ki fiksé apati Pak-la pou yo fè sonjé mèvèy aksion Bondié Sovè-a, pou yo rann li gras, pou yo konsèvé souvni yo épi pou yo aprann nouvo jénérasion-yo kijan pou yo konfòmé konduit yo. Nan tan l’Égliz-la, ki déroulé ant Pak Kris-la ki akonpli yon foua pou tout-la épi achèvman-l nan Rouayòm Bondié-a, litiji-a ki sélébré nan jou ki établi maké anplin ak nouvoté mistè Kris-la.

1165     Lè l’Égliz-la ap sélébré mistè Kris-la, gin yon paròl li souligné nan priyè-l la : « Jodi-a ! », k-ap fè éko pou priyè Granmèt li-a té anségné-l la (cf. Mt 6, 11) épi apèl Éspri-Sin-an (cf. He 3, 7 – 4, 11 ; Ps 95, 7). « Jodi » Bondié vivan-an koté yo rélé moun-nan pou-l antré-a, sé « Lè » Pak Jézu-a ki dépasé épi k-ap kondui tout istoua-a :
¬ [2659, 2836] [1085]

« Lavi-a ouvri sou tout bagay, épi limiè san rété-a ranpli tout bagay, épitou Solèy lévan tout olévan-yo kouvri tout bagay : épi sa-a ki té anfanté anvan zétoual matin-an, gran Kris-la ki pa kapab mouri-a ap kléré tout bagay plis pasé solèy-la. Sé poutèt sa pou nou ki kouè-yo gin yon jou limiè ki diré pou tout tan ki pa kapab étinn : Pak mistik-la » (S. Hippolyte, pasch. 1-2).

Jou Granmèt-la
¬ [2174 - 2188]

1166     « Dapré Tradision apostolik-la ki pran orijîn-li nan jou Réziréksion Kris-la minm, l’Égliz-la sélébré Mistè paskal-la chak uitièm jou, jou sa-a yo gin rézon rélé jou Granmèt-la oubyin jou Dimanch » (SC 106). Jou réziréksion Kris-la sé an minm tan « prémié jou Sémèn-nan », souvni prémié jou kréasion-an, épi « uitièm jou-a » koté Kris-la, apré gran « répo » Saba li-a, té inogiré Jou « Granmèt-la té fè-a » (Ps 118, 24), « jou san asouè-a » (cf. Matutinum in die Paschatis ritus Byzantini, Oda 9, troparium [Romae 1884] p. 11). « Soupé Granmèt-la » sé pouin santral-li, paské nan li tout kominoté fidèl-yo rankontré Granmèt-la ki résisité-a ki invité-yo nan résépsion-l nan (cf. Jn 21, 12 ; Lc 24, 30) :
¬ [1343]

« Jou Dimanch-la, jou Réziréksion-an, jou krétyin-yo, sé jou nou-an. Sé poutèt sa yo rélé-l Dimanch (sa-k pou Granmèt-la) : paské nan li Granmèt-la ki ranpòté viktoua-a monté kot Papa-a. Si nan nasion-yo yo rélé-l jou solèy-la, épi nou minm tou nou déklaré sa san problèm : jodi-a réyèlman limiè tè-a lévé, jodi-a solèy jistis-la lévé ak santé-a nan réyon-l yo » (S. Jérôme, pasch. : CCL 78, 550, 52).

1167     Dimanch-la sé jou asanblé litijik-la paréksélans, koté fidèl-yo rasanblé « pou, antan yo kouté Paròl Bondié-a épi pou yo patisipé nan Ékaristi-a, yo sonjé soufrans, Réziréksion ak gloua Granmèt Jézu, épi pou yo di Bondié mèsi, li minm ki té anfanté yo ankò nan yon éspérans ki vivan, gras a Réziréksion Jézu-Kri-a sot nan pami mò-yo » (SC 106) :

« Lè donk n-ap médité, [Kris], mèvèy gloua épi sign ékstraòdinè yo té réalizé nan sin jou Dimanch sin Réziréksion-ou nan, nou di : jou Dimanch-la béni, paské sé nan li yo té kòmansé kréasion-an, […] Rédanmsion tè-a, […] rénouvèlman ras moun-nan […]. Nan li sièl-la ak tè-a ap kléré épi tout inivè-a plin ak limiè. Jou Dimanch-la béni, paské nan li yo ouvri pòt paradi-a pou Adan ak tout sa-k té déyò-yo antré ladan-l san okinn krint » (Fanqîth, Office syriaque d’Antioche, Vol. 6, La partie de l’été, p. 193 b).

Ané litijik-la

1168     Apati Tridiòm Paskal-la, tankou sot nan sous limiè-l la, nouvo tan Réziréksion-an ranpli tout ané litijik-la ak klèté-l. Ofiamézi, adouat épi agoch sous sa-a, ané-a transfigiré palintèmédiè litiji-a. Réyèlman sé « yon ané Granmèt la fè gras » (cf. Lc 4, 19). Distribision òganizasion sové-a (Économie du salut) ap travay anndan ankadréman tan-an, min, dépi apati akonplisman-l nan Pak Jézu-a épi nan vidé yo vidé Éspri-Sin-an, li antisipé aboutisman istoua-a « nan avangou », épi Rouayòm Bondié-a antré nan tan nou-an.
¬ [2698]

1169     Sé poutèt sa, Pak-la sé pa sinpléman yon fèt nan pami lòt-yo : li sé « Fèt tout fèt-yo », « Solanité tout solanité-yo », minm jan Ékaristi-a sé sakréman tout sakréman-yo (Gran sakréman-an). Sint Atanaz rélé-l « Gran Dimanch-la » (ep. fest. 329 : PG 26, 1366A), minm jan an Orian yo rélé Sémèn sint-la « Gran Sémèn-nan ». Mistè Réziréksion-an koté Kris-la krazé lanmò-a, antré nan viéyisman tan nou-an ak puisans pouvoua li-a joustan tout bagay soumèt dévan-l.
¬ [1330] [560]

1170     Nan Konsil Nisé-a (ané 325) tout Égliz-yo té mété yo dakò pou yo sélébré Pak krétyin-an nan jou Dimanch ki suiv plèn lîn (14 Nizan) apré ékinòks printan-an. Poutèt diféran métòd yo anplouayé pou kalkilé jou 14 moua Nizan-an, jou Pak-la pa toujou tonbé minm lè-a nan Égliz Oksidan-an ak Orian-an. Sé poutèt sa jodi-a y-ap chèché rivé nan yon akò pou yo kapab tounin sélébré jou Réziréksion Granmèt-la minm dat-la.

1171     Ané litijik-la sé déplouaman diféran aspè yon sèl mistè Pak-la. Sa vo sitou pou séri fèt-yo alantou Inkarnasion-an (Anonsiasion, Nésans Granmèt-la, Épifani), ki fè sonjé kòmansman sové nou-an épi ki ba nou prémis mistè Pak-la.
¬ [524]

Pròp pou sin-yo nan ané litijik-la

1172     « Antan l-ap sélébré Mistè Kris-la nan déroulman sa-a chak ané, sint Égliz-la vénéré sint Mari Manman Bondié ak yon rinmin spésial, li minm ki fè youn ak travay sové Pitit li-a nan yon rapò ki pa kapab défèt ;  nan li, l’Égliz-la ap admiré épi lévé anlè frui ki pi bon nan Rédanmsion-an, épi l-ap kontanplé ak kè kontan, tankou nan yon imaj san défo, sa li-minm toutantié li anvi épi li éspéré vîn yé-a » (SC 103).
¬ [971] [2030]

1173     Lè l’Égliz-la, nan ronn ané-a, fè sonjé mati-yo ak lòt sin-yo, « l-ap préché mistè Pak-la » nan gason ak fi sa-yo « ki té soufri ansanm ak Kris-la épi ki glorifié ansanm ak li ;  l-ap mété égzanp yo dévan fidèl-yo, pou li kapab rédi yo tout kot Papa-a palintèmédiè Kris-la ;  épi gras a mérit Sin-yo, l’Égliz-la rivé jouinn byinfè Bondié-yo » (SC 104 ; cf. SC 108 et 111).
¬ [957]

Litiji Lè-yo

1174     Mistè Kris-la, Inkarnasion-l nan épi Pak li-a, sa nou sélébré nan Ékaristi-a, sitou nan asanblé dimanch-yo, li antré épi li transfigiré tan chak jounin palintèmédiè sélébrasion litiji Lè-yo, « Ofis divin-an » (cf. SC IV). Sélébrasion ofis sa-a, antan-l obéyi fidèlman rékòmandasion apostolik-la « san rété sé pou nou priyé » (1 Th 5, 17 ; Ep 6, 18), « établi yon fason pou li konsakré tout déroulman jounin-an ak nuit-la palintèmédiè louanj Bondié-a » (SC 84). Sé « Priyè piblik l’Égliz-la » (SC 98) koté fidèl-yo (klèjé-a, rélijié-yo épi layik-yo) égzèsé sasèrdòs rouayal moun ki batizé-yo. Litiji Lè-yo, lè yo sélébré-l dapré « fòm ki aprouvé » nan l’Égliz-la, « vrèman sé voua Épouz-la minm k-ap palé ak Épou-a, plis toujou, sé priyè Kris-la ansanm ak pròp kò-li pou Papa-a » (SC 84).
¬ [2698]

1175     Litiji Lè-yo la pou-l tounin priyè tout pèp Bondié-a. Réyèlman nan li Kris-la li-minm « kontinué égzèsé fonksion sasèrdotal li-a palintèmédiè l’Égliz li-a » (SC 83) ; chak moun patisipé ladan-l, dapré pròp fonksion pa-l nan l’Égliz-la épi sikonstans lavi-l : prèt-yo paské, nan mézi y-ap dévoué nan ministè pastoral-la, yo rélé yo pou pèsévéré nan priyè-a épi nan sèvis paròl-la (cf. SC 86 ; 96 ; PO 5) ; rélijié ak rélijiéz-yo poutèt karism lavi konsakré yo-a (cf. SC 98) ; tout fidèl-yo dapré posibilité yo : « Sé pou Pastè nanm-yo véyé pou Lè prinsipal-yo, sitou Vèp-la, yo sélébré yo ansanm nan légliz-la jou Dimanch-yo ak fèt solanèl-yo. Sé pou yo rékòmandé pou layik-yo tou résité Ofis divin-an, soua avèk prèt-yo, soua antan yo réyini ansanm, oubyin minm yo chak pou kont yo » (SC 100).

1176     Sélébré litiji Lè-yo mandé non sèlman pou voua-a akòdé ak kè k-ap priyé-a, min tou pou « yo préparé tèt yo ak yon fòmasion litijik épi biblik ki pi rich, sitou pou psòm-yo » (SC 90).
¬ [2700]

1177     Imn ak litani Priyè Lè-yo fè priyè Psòm-yo antré nan tan l’Égliz-la, yo éksprimé sinbolism moman jounin-an, tan litijik-la oubyin fèt y-ap sélébré-a. An plis léktu Paròl Bondié-a nan chak Lè-yo (avèk répons oubyin ‘tropèr’ ki suiv li-a) épi nan kèk Lè, léktu Pèr-yo oubyin mèt spirituèl-yo, ap révélé signifikasion spirituèl mistè y-ap sélébré-a pi afon, ap édé konprann psòm-yo épi préparé pou priyè an silans-la. Lectio divina-a, koté yo li Paròl Bondié-a épi yo konsidéré-l nan méditasion-an pou-l kapab tounin priyè kontanplasion, li anrasinin konsa tou nan sélébrasion litijik-la.
¬ [2586]

1178     Litiji Lè-yo ki tankou yon prolonjman sélébrasion Ékaristi-a, pa mété akoté, min mandé diféran dévosion pèp Bondié-a kòm yon konpléman, sitou adorasion ak kult Trè Sin Sakréman-an.
¬ [1378]

IV. Ki koté pou-l sélébré ?

1179     Kult Nouvo Alians-la « nan Éspri ak vérité » (Jn 4, 24) li pa maré ak yon sèl koté. Tout tè-a sin épi yo rinmèt li bay pitit moun-yo. Sa-k an prémié lè fidèl-yo réyini nan minm koté-a, sé « ròch vivan-yo » ki rasanblé pou « bati yon kay spirituèl » (1 P 2, 4-5). Kò Kris-la ki résisité-a sé yon tanp spirituèl koté sous dlo lavi-a ap koulé. Antan nou inkòporé nan Kris-la palintèmédiè Éspri-Sin-an, sé « tanp Bondié vivan-an nou yé » (2 Co 6, 16).
¬ [586]

1180     Lè égzèsis libèté rélijion-an pa gin anpèchman (cf. DH 4), krétyin-yo konstrui kay ki déstiné pou kult Bondié-a. Légliz vizib sa-yo pa sinpléman koté pou moun rasanblé, min yo signifié épi yo manifésté l’Égliz-la ki vivan nan koté sa-a, koté Bondié abité ak moun-yo ki rékonsilié épi fè youn nan Kris-la.
¬ [2106]

1181     « Kay priyè-a koté yo sélébré épi konsèvé trè sint Ékaristi-a, koté fidèl-yo rasanblé, épi koté prézans Pitit Bondié-a Sovè nou-an, li-minm yo ofri pou nou sou otèl sakrifis-la, yo onoré-l pou sékou ak konsolasion fidèl-yo, li doué bèl, adapté pou priyè-a ak sélébrasion sakré-yo » (PO 5 ; cf. SC 122-127). Nan « kay Bondié » sa-a, vérité ak armoni sign-yo ki fòmé-l yo doué manifésté Kris-la ki prézan nan koté sa-a épi k-ap aji ladan-l (cf. SC 7) :
¬ [2691]

1182     Otèl Nouvo Alians-la sé koua Granmèt-la (cf. He 13, 10) sé la tout sakréman mistè Pak-la koulé soti. Sou otèl-la, ki pouin santral légliz-la, anba sign sakramantèl-yo Sakrifis koua-a vîn prézan. Sé Tab Granmèt-la tou, koté yo invité pèp Bondié-a (cf. IGMR 259). Nan kèk litiji oriantal, otèl-la sé sinbòl tonbo Kris-la tou (Kris-la té vrèman mouri épi li té vrèman résisisté).
¬ [617, 1383]

1183     Tabènak-la yo doué mété-l nan « yon koté ki vrèman dign épi ki mérité anpil onè nan légliz-yo » (MF). Plas-d-onè Tabènak ékaristik-la, dispozision-l épi sékirité-l (SC 128) doué favorizé adorasion Granmèt-la ki réyèlman prézan nan Trè Sin Sakréman otèl-la.
¬ [1379, 2120]

     Sin-Krèm-nan (myron), sa onksion-l sé sign sakramantèl so kado Éspri-Sin-an, tradisionèlman yo konsèvé-l épi onoré-l yon koté ki protéjé nan sanktuè-a, la tou, yo kapab mété luil katékumèn-yo ak luil malad-yo.
¬ [1241]

1184     Sièj évèk-la (cathèdre) oubyin prèt-la « doué éksprimé fonksion moun k-ap prézidé asanblé-a épi dirijé priyè-a » (IGMR 271).

     Anbon-an : « Dignité Paròl Bondié-a mandé pou nan légliz-la gin yon koté ki konvnab koté yo anonsé-l épi koté atansion fidèl-yo dirijé spontanéman pandan litiji paròl-la » (IGMR 272).
¬ [103]

1185     Rasanbléman pèp Bondié-a kòmansé apati Batèm-nan ; sé poutèt sa légliz-la doué gin yon koté pou sélébrasion Batèm-nan (batistè) épi favorizé souvni promès Batèm-yo (dlo bénit).

     Rénouvèlman lavi Batèm-nan égzijé pénitans-la. Légliz-la doué pèmèt éksprimé pénitans-la épi résépsion padon-an, sa mandé yon koté ki adapté pou résévoua pénitan-yo.

     Légliz-la doué yon éspas ki invité tou nan rékèyman épi priyè an silans ki prolonjé épi intériorizé gran priyè Ékaristi-a.
¬ [2717]

1186     Anfin, légliz-la gin yon signifikasion an fonksion dènié tan-yo (éskatolojik). Pou antré nan kay Bondié-a, bézouin gin yon papòt pou travèsé kòm sinbòl pasaj sot nan yon réalité ki blésé ak péché-a antré nan réalité  nouvo lavi-a koté yo rélé tout moun-yo. Légliz vizib-la sé sinbòl kay Papa-a koté Pèp Bondié-a ap maché pou-l rivé-a épi koté Papa-a « ap suiyé tout dlo sot nan jé yo » (Ap 21, 4). Sé poutèt sa tou légliz-la sé kay tout pitit Bondié-yo, ki louvri byin laj pou résévoua-yo.
¬ [1130]

Rézimé

1187     Litiji-a sé aksion Kris-la toutantié, Tèt-la ak kò-a. Prèt an chèf nou-an ap sélébré-l san rété nan litiji sièl-la, avèk sint Manman Bondié-a, Apot-yo, tout sin-yo ak foul moun-yo ki déja antré nan Rouayòm-nan.

1188     Nan yon sélébrasion litijik, sé tout asanblé-a ki « liturj », chak moun dapré fonksion pa-l. Sasèrdòs batismal-la sé pa tout kò Kris-la. Min kèk fidèl poutèt sakréman Òrd-la yo òrdoné-yo pou yo réprézanté Kris-la kòm Tèt kò-a.

1189     Sélébrasion litijik-la gin ladan-l sign ak sinbòl ki gin rapò ak kréasion-an (limiè, dlo, difé), ak lavi moun-nan (lavé, pasé luil, kasé pin) épi ak istoua sové-a (rit Pak-la). Éléman kosmik sa-yo, rit lavi moun-nan, souvni aksion Bondié-yo, lè yo fè yo antré nan domèn lafoua-a épi puisans Éspri-Sin-an pran yo, yo vîn kapab poté aksion Kris-la k-ap sové épi k-ap sanktifié.

1190     Litiji paròl-la sé yon pati intégral nan sélébrasion-an. Li éksprimé sans sélébrasion-an ak Paròl Bondié-a yo anonsé épi ak angajman lafoua-a k-ap réponn li-an.

1191     Chan-an ak mizik-la gin yon rapò séré ak aksion litijik-la. Kritè ki pèmèt byin sèvi avèk yo sé : pou yo éksprimé bèlté priyè-a, patisipasion asanblé-a ak yon sèl kè épi karaktè sakré sélébrasion-an.

1192     Sint imaj-yo, ki prézan nan légliz nou-yo ak nan kay nou-yo, fèt pou révéyé épi nouri lafoua-nou nan mistè Kris-la. Palintèmédiè ikôn Kris-la épi sa-l té fè pou sové nou-an, sé Kris-la li-minm n-ap adoré. Palintèmédiè sint imaj sint Manman Bondié-a, anj-yo épi sin-yo, nou vénéré moun ki réprézanté nan yo-a.

1193     Dimanch, « Jou Granmèt-la », sé prinsipal jou pou sélébrasion Ékaristi-a, paské sé jou Réziréksion-an. Sé jou paréksélans pou asanblé litijik-la, jou fanmi krétyin-an, jou kè kontan épi répo parapò a travay-la. Sé « fondman ak nouayo santral tout ané litijik-la » (SC 106).

1194     L’Égliz-la « déplouayé tout mistè Kris-la réyèlman nan déroulman ané-a, soti nan Inkarnasion-an ak Nésans-la, rivé nan Asansion-an, ak nan jou Pantkot-la épi nan tann kontantman éspérans-la ak Avènman Granmèt-la »  (SC 102).

1195     L’Égliz sou tè-a antan-l fè sonjé sin-yo nan jou ki fiksé nan ané ltijik-la, toudabò sint Manman Bondié-a, épi apré sa Apot-yo, mati-yo épi lòt sin-yo, li montré kijan-l fè youn ak litiji sièl-la ; l-ap bay Kris-la gloua poutèt sové-a li akonpli nan manb li-yo ki glorifié-yo ; égzanp yo-a ankourajé-l nan chémin pou al jouinn Papa-a.

1196     Fidèl-yo ki sélébré litiji Lè-yo fè youn ak Kris-la Prèt an chèf nou-an, palintèmédiè priyè psòm-yo, méditasion Paròl Bondié-a, kantik ak bénédiksion-yo, pou yo kapab asosié ak priyè san rété épi pou tout moun-nan k-ap bay Papa-a gloua-a épi k-ap mandé kado Éspri-Sin-an pou tout moun sou tè-a.

1197     Kris-la sé véritab Tanp Bondié-a, « koté gloua li-a abité » ; palintèmédiè lagras Bondié-a, krétyin-an tou vîn tounin tanp Éspri-Sin-an, ròch vivan, k-ap bati l’Égliz-la.

1198     L’Égliz-la, nan kondision lavi-l sou tè-a, li bézouin gin koté pou kominoté-a kapab rasanblé : légliz vizib nou-yo, koté ki sin, sé imaj Vil ki sin-an sètadi Jéruzalèm sièl-la, koté n-ap maché pou-n rivé nan pèlérinaj nou-an.

1199     Sé nan légliz-yo l’Égliz-la sélébré kult piblik-la pou gloua Trè Sint Trinité-a, li kouté Paròl Bondié-a épi li chanté louanj li, li fè priyè-l monté épi li ofri Sakrifis Kris-la ki prézan sakramantèlman nan mitan asanblé-a. Légliz sa-yo sé koté pou fè rékèyman épi priyè pèsonèl tou.

 

Gid

ATIK 2
Diféran litiji, min yon sèl mistè-a

Tradision litijik-yo épi karaktè katolik l’Égliz-la

1200     Sé minm mistè Pak-la l’Égliz Bondié-a ap sélébré toupatou, antan-l fidèl nan lafoua apostolik-la, dépi prémié kominoté Jéruzalèm-nan jous nan Parouzi-a. Sé yon sèl mistè-a yo sélébré nan litiji-a, minm si fòm sélébrasion-l yo diféran.
¬ [2625]

1201     Richès mistè Kris-la yo pa kapab sondé-a tèlman gran pa gin okinn tradision litijik ki kapab fîn éksprimé-l. Istoua nésans ak progrésion rit sa-yo témouagné kijan youn konplété lòt yon fason ékstraòdinè. Lè Égliz-yo té viv tradision litijik sa-yo nan lafoua épi nan kominion sakréman lafoua-yo, yo té anrichi youn lòt épi yo té grandi nan fidélité Tradision-an ak mision tout l’Égliz-la gin an komin-an (cf. EN 63-64).
¬ [2663] [1158]

1202     Diféran tradision litijik-yo té pran nésans poutèt mision l’Égliz-la minm. Égliz-yo ki té nan minm éspas jéografik épi kiltirèl rivé sélébré mistè Kris-la palintèmédiè éksprésion patikilié ki pròp pou kilti yo-a : nan transmision « dépo lafoua-a » (2 Tm 1, 14), nan sinbòl litijik-yo, nan òganizasioin kominion fratènèl-la, nan konpréansion mistè téolojik-yo épi nan modèl fason pou viv sin-an. Konsa Kris-la, Limiè épi Sovè tout pèp-yo, manifésté nan lavi litijik yon Égliz pou pèp ak kilti koté yo voyé-l la épi koté-l anrasinin-an. L’Égliz-la katolik : li kapab rasanblé tout véritab richès kilti-yo nan youn li fè youn-nan antan-l purifié yo (cf. LG 23 ; UR 4).
¬ [814] [1674] [835] [1937]

1203     Tradision litijik oubyin rit yo anplouayé kounié-a nan l’Égliz-la sé rit latin-an (prinsipalman rit Romin-an, min tou rit kèk Égliz lokal tankou rit Anbrozyin-an, oubyin kèk òrd rélijié) épi rit Bizantin-an, Aléksandrin-an oubyin Kòpt, Siriak, Arményin, Maronit épi Kaldéyin. « Antan li obéyi Tradision-an fidèlman, Konsil sa-a ki sin anpil-la déklaré sint Égliz-la ki Manman konsidéré kòm égal nan doua ak nan dignité tout rit li rékonèt kòm léjitim-yo, épi, alavni, li vlé konsèvé yo épi dévlopé yo nan tout fason » (SC 4).

Litiji-a épi kilti-yo

1204     Sé poutèt sa sélébrasion litiji-a doué korésponn ak karaktè épi kilti diféran pèp-yo (cf. SC 37-40). Pou mistè Kris-la parèt klè pou « tout nasion yo konnin-l, pou yo obéyi lafoua-a » (Rm 16, 26), yo doué anonsé-l nan tout kilti, sélébré-l épi viv li yon fason pou [kilti sa-yo] pa éliminé, min pou yo rachté épi akonpli nan li (cf. CT 53). Sé avèk pròp kilti yo ginyin kòm moun épi palintèmédiè-l, antan Kris-la pran-l épi transfigiré-l, foul pitit Bondié-yo ap rivé kot Papa-a, pou yo ba li gloua nan yon sèl Éspri-a.
¬ [2684] [854, 1232] [2527]

1205      « Yo doué konsidéré nan litiji-a, épi sitou nan litiji sakréman-yo, gin yon pati ki pa kapab chanjé, poutèt sé Bondié ki établi-l, l’Égliz-la sé gadyin-l, épi gin pati ki kapab chanjé, l’Égliz-la gin pouvoua épi pafoua minm gin dévoua pou-l adapté yo ak kilti pèp ki fèk évanjélizé-yo » (Jean Paul II, l. ap. "Vicesimus quintus annus" 16. Cf. SC 21).
¬ [1125]

1206      « Divèsité litijik-la kapab yon sous kouasans, min li kapab provoké tansion tou, fè youn pa konprann lòt épi minm rivé nan chism. Li klè nan domèn sa-a variété-a pa doué nui unité-a, ni li pa kapab éksprimé si sé pa palintèmédiè fidélité aléga lafoua ki komin-an, aléga sign sakramantèl-yo, sa l’Égliz-la résévoua nan min Kris-la, épitou aléga kominion yérarchik-la. Adaptasion parapò a kilti-yo égzijé konvèsion kè-a épi, si sa nésésè, détachman parapò a abitid zansèt-yo ki pa konpatib ak lafoua katolik-la » (ibid.).

Rézimé

1207     Li bon pou sélébrasion litiji-a chèché éksprimé-l nan kilti pèp koté l’Égliz-la yé-a, san-l pa soumèt tèt-li anba-l. Sou yon lòt bò minm, litiji-a anfanté épi li fòmé kilti-yo.

1208     Diféran tradision litijik-yo, oubyin rit-yo, sa yo rékonèt yon fason léjitim, nan mézi sé minm mistè Kris-la yo signifié épi yo kominiké, yo manifésté karaktè katolik l’Égliz-la.

1209      parapò a Tradision apostolik-la, sètadi : kominion nan lafoua-a épi nan sakréman-yo nou résévoua nan min Apot-yo, kominion sa-a minm sé siksésion apostolik-la ki indiké-l épi ki garanti-l.

 

Gid

DÉZIÈM SÉKSION
Sèt sakréman l’Égliz-la

1210     Sakréman nouvo Laloua-a, sé Kris-la ki établi yo épi antou sé sèt ki ginyin, sètadi, Batèm, Konfirmasion, Ékaristi, Pénitans, Onksion malad-yo, Òrd épi Mariaj. Sèt sakréman-yo touché tout étap ak tout moman ki gin gran inpòtans nan lavi krétyin-an : yo bay lavi lafoua krétyin-an orijîn épi kouasans, gérizon épi mision. Nan sa gin yon sètin résanblans ant étap lavi natirèl-la ak étap lavi spirituèl-la (cf. S. Thomas d’A., s. th. 3, 65, 1).
¬ [1113]

1211     Dapré analoji sa-a, y-ap ékspozé toudabò toua sakréman inisiasion krétyin-yo (prémié chapit), apré sa sakréman gérizon-yo (dézièm chapit), anfin sakréman ki la pou sèvis kominion ak mision fidèl-yo (touazièm chapit). Sètènman lòd sa-a sé pa sèl lòd ki posib, min li pèmèt ouè klèman kijan sakréman-yo fòmé tankou yon òganism koté chak sakréman patikilié gin pròp plas vital-li. Nan òganism sa-a Ékaristi-a gin yon plas ki vrèman spésial poutèt li sé « sakréman tout sakréman-yo » : « You ouè tout lòt sakréman-yo orianté nan sakréman sa-a tankou aboutisman yo » (S. Thomas d’A., s. th. 3, 65, 3).
¬ [1374]

PRÉMIÉ CHAPIT
Sakréman inisiasion krétyin-yo

1212     Palintèmédiè sakréman inisiasion krétyin-yo, Batèm-nan, Konfir­masion-an épi Ékaristi-a, yo pozé fondman tout lavi krétyin-an. « Patisipasion nan natu Bondié-a, sa yo bay moun yo palintèmédiè gras Kris-la, li gin yon résanblans ak nésans lavi natirèl-la, kouasans-li épi konsèvasion-l. Réyèlman, antan moun yo jouinn nouvo nésans nan Batèm-nan, yo vîn rafèmi nan Sakréman Konfirmasion-an épi, anfin, nan Ékaristi-a, yo fòtifié ak manjé lavi tout tan-an, yon fason pou, gras a Sakréman inisiasion krétyin-yo, yo résévoua trézò lavi Bondié-a chak foua pi plis épitou yo progrésé nan pèféksion charité-a » (Paul VI, const. ap. "Divinæ consortium naturæ" ; cf. OICA prænotanda 1-2).

ATIK 1
Sakréman Batèm-nan

1213     Batèm ki sin-an sé fondman tout lavi krétyin-an, sé pòt lavi spirituèl-la épi antré ki ouvri pou rivé nan lòt sakréman-yo. Palintèmédiè Batèm-nan nou libéré anba péché-a épi nou vîn gin yon nouvo nésans tankou pitit Bondié, nou tounin manb Kris-la épi nou inkòporé nan l’Égliz-la antan nou vîn patisipé tou nan mision-l nan : (cf. Cc. Florence : DS 1314 ; CIC, can. 204, § 1; 849; CCEO, can. 675, § 1) : « Konsa yo kapab byin défini Batèm-nan kòrèktéman kòm sakréman nouvo nésans-la palintèmédiè dlo-a nan paròl-la » (Catech. R. 2, 2, 5).

I. Kòman yo rélé sakréman sa-a ?

1214     Yo rélé-l Batèm dapré rit santral koté li réalizé-a : batizé (an grèk baptizein) vlé di « plonjé », « mété anba dlo » ; « plonjé » nan dlo-a vlé di antéré katékumèn-nan nan lanmò Kris-la, koté l-ap soti palintèmédiè Réziréksion-an avèk li (cf. Rm 6, 3-4 ; Col 2, 12), tankou yon « nouvo kréatu » (2 Co 5, 17 ; Ga 6, 15).
¬ [628]

1215     Yo rélé sakréman sa-a tou « bingn ki réfè nou-an, ki fè nou vîn tou nèf gras a Éspri-Sin-an » (Tt 3, 5), paské li vlé di épi li réalizé nésans nan dlo ak nan Éspri-a, sa san li-minm-nan pèsonn « pa kapab antré nan péyi-roua Bondié-a » (Jn 3, 5).
¬ [1257]

1216      « Yo rélé bingn sa-a iluminasion tou, paské moun ki aprann ansègnman [katéchèz] sa-a léspri yo vîn kléré ak limiè » (S. Justin, apol. 1, 61, 12). Antan-l résévoua Paròl-la nan Batèm-nan, sa-k « vré limiè-a, sa-k kléré tout moun » (Jn 1, 9), moun ki batizé-a « ki fîn résévoua limiè-a » (He 10, 32) li vîn tounin « pitit limiè » (1 Th 5, 5), épi li-minm li sé « limiè » (Ep 5, 8) :
¬ [1243]

Batèm-nan « sé li ki pi bèl épi pi gran nan tout byinfè Bondié-yo. […] Nou rélé-l kado, lagras, Batèm, onksion, iluminasion, vètman ki fè nou pa gaté, bingn nouvo nésans, so ki maké, épi ak tout non ki pi bon nou jouinn. Yo rélé-l kado, paské moun yo bay li-a pa-t poté anyin an échanj pou sa anvan ; lagras, paské yo bay li ata pou sa-k gin dèt yo ; batèm, paské yo antéré péché-a nan dlo-a ; onksion, paské li sakré kòm prèt épi roua (sé moun sa-yo réyèlman yo té konn bay onksion) ; iluminasion, paské li sé ékla ak klèté ; vètman, paské li voualé ront nou-an ; bingn, paské li lavé ; so, paské li konsèvé épi li maké ak sign dominasion [Bondié-a] » (S. Grégoire de Naz., or. 40, 3-4 : PG 36, 361C).

II. Batèm-nan nan Dispozision ki sové nou-an (Économie du salut)

Préfigirasion Batèm-nan nan Ansyin Alians-la

1217     Nan litiji Véyé Pak-la, lè y-ap fè bénédiksion dlo batèm-nan, l’Égliz-la fè sonjé solanèlman gran événman istoua sové-a ki té déja préfigiré mistè Batèm-nan :

« Bondié, ki réalizé rézilta ékstraòdinè pa lantrémiz sign sakréman-yo gras a pouvoua yo pa kapab ouè, épi ki té préparé kréatu dlo-a anpil fason, pou-l té kapab montré gras batèm-nan » (MR, Véyé Paskal-la 46 : bénédiksion dlo batèm-nan).

1218     Dépi nan kòmansman tè-a, dlo-a, kréatu ki tou sinp (humble) épi ki yon mèvèy (admirable), sé sous lavi ki fè donnin frui. Sint-Ékritu-a ouè-l anba Éspri Bondié-a ki tankou ap « kouvé »-l (cf. Gn 1, 2) :
¬ [344, 694]

« Bondié, ou minm Éspri-ou t-ap plané sou dlo-yo nan pami prémié bagay-yo ki té parèt sou tè-a, pou sa dlo-yo yé natirèlman-an té déja kapab produi pouvoua pou fè moun vîn sin » (MR, Véyé Paskal-la 46 : bénédiksion dlo batèm-nan).

1219     L’Égliz-la té ouè nan Arch Noé-a yon préfigirasion sové-a palintèmédiè Batèm-nan. Réyèlman vré, palintèmédiè-l « yon ti kras ki té sové nan dlo-a, an tou uit moun » (1 P 3, 20) :
¬ [701, 845]

« Bondié, ki té anonsé pòtré nouvo nésans-la nan dlo délij-la ki té vidé-a, pou gras a mistè yon sèl minm matiè-a, sé finisman pou péché-yo ak sous bon kalité-yo » (MR, Véyé Paskal-la 46 : bénédiksion dlo batèm-nan).

1220     Si dlo sous-la sé sinbòl lavi-a, dlo lanmè-a sé sinbòl lanmò-a. Sé poutèt sa, li té kapab figiré mistè koua-a. Poutèt sinbòl sa-a, Batèm-nan vlé di kominion avèk lanmò Kris-la.
¬ [1010]

1221     Sé sitou travèsé Lanmè Rouj-la, véritab libérasion Israèl anba ésklavaj Éjip-la, ki anonsé libérasion Batèm-nan réalizé-a :

« Bondié, ki té fè pitit Abraam-yo travèsé nan lanmè Rouj-la ak tras pié yo sèk, pou pèp-la, ki délivré anba ésklavaj Faraon-an, té kapab sèvi kòm modèl pèp batizé-yo » (ibid.).

1222     Anfin, Batèm-nan préfigiré nan travèsé Joudin-an, ki fè pèp Bondié-a résévoua kado Tè yo té promèt désandan Abraam-yo, pòtré lavi pou tout tan-an. Promès kontantman éritaj sa-a akonpli nan Nouvo Alians-la.

Batèm Kris-la

1223     Tout préfigirasion Ansyin Alians-la jouin achèvman yo nan Kris Jézu. Li kòmansé lavi piblik li-a apré-l fîn fè Jan Batis batizé-l nan Joudin-an (cf. Mt 3, 13), épi, apré Réziréksion-l nan, li bay Apot-yo mision sa-a : « Alé, fè tout nasion-yo vîn tounin disip. Batizé yo o non Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an. Aprann yo obsèvé tou sa mouin té kòmandé nou » (Mt 28, 19-20 ; cf. Mc 16, 15-16).
¬ [232]

1224     Granmèt nou-an té soumèt tèt-li volontèman nan Batèm sin Jan-an, ki té fèt pou péchè-yo, pou-l « réalizé tout jistis » (Mt 3, 15). Jès sa-a Jézu fè-a manifésté kijan « li vidé pròp tèt li » (Ph 2, 7). Lè sa-a Éspri-a ki t-ap plané sou dlo prémié kréasion-an, li désann sou Kris-la, kòm anons nouvo kréasion-an, épi Papa-a manifésté Jézu kòm Pitit li rinmin-an (Mt 3, 16-17).
¬ [536]

1225     Nan Pak li-a, Kris-la ouvri sous Batèm-nan pou tout moun. Réyèlman vré, li té déja palé osijè soufrans li t-apral sibi Jéruzalèm-nan, tankou yon « Batèm » li té gin pou-l batizé ladan-l (Mc 10, 38 ; cf. Lc 12, 50). San-an ak dlo-a ki té soti nan bò kòt Jézu krisifié yo té ouvè-a (Jn 19, 34) sé dé modèl (« tip ») Batèm-nan ak Ékaristi-a, sakréman nouvo lavi-a (cf. 1 Jn 5, 6-8) : dépi lè sa-a li posib pou « fèt sot nan dlo ak Éspri-Sin-an » pou antré nan Rouayòm Bondié-a (Jn 3, 5).
¬ [766]

« Gadé, koté yo batizé-ou, koté Batèm-nan soti si sé pa nan koua Kris-la, nan lanmò Kris-la. Sé la tout mistè-a, paské li té soufri pou ou. Nan li yo rachté-ou, nan li yo sové-ou » (S. Ambroise, sacr. 2, 6 : PL 16, 425C).

Batèm-nan nan l’Égliz-la

1226     Dépi jou Pantkot-la, l’Égliz-la té sélébré épi administré sin Batèm-nan. Réyèlman vré, sin Piè té déklaré bay foul-la ki té troublé nan prédikasion-l nan : « Sé pou nou konvèti, sé pou chak moun nan nou batizé o non Jézu, pou padon péché nou-yo, n-a résévoua kado Éspri-Sin-an » (Ac 2, 38). Apot-yo ak kolaboratè yo té ofri Batèm-nan bay ninpòt moun ki té kouè nan Jézu : Juif, sa-k krinn Bondié-yo, payin-yo (cf. Ac 2, 41 ; 8, 12-13 ; 10, 48 ; 16, 15). Batèm-nan toujou parèt an rapò ansanm ak lafoua-a : « Kouè nan Granmèt Jézu, ou-ap sové, ni ou minm ni kay ou-a », sé sa sin Pòl déklaré gadyin prizon Filip-la. Yo kontinué rakonté konsa : « Li batizé, ni li minm ni tout kay li-a minm lè-a » (Ac 16, 31-33).
¬ [849]

1227     Dapré apot sin Pòl, palintèmédiè Batèm-nan moun ki kouè-a kominié nan lanmò Kris-la ; li antéré épi li résisité ansanm avèk li :
¬ [790]

« Èské nou pa konnin nou tout ki batizé nan Kris Jézu, sé nan lanmò-l nou batizé. Nou antéré réyèlman ansanm avèk li nan lanmò-a gras a batèm-nan, pou minm jan Kris-la résisité sot nan pami mò-yo gras a gloua Papa-a, konsa tou nou minm n-ap maché nan nouvo lavi-a » (Rm 6, 3-4 ; cf. Col 2, 12).

     Moun ki batizé-yo « abiyé ak Kris-la » (Ga 3, 27). Palintèmédiè Éspri-Sin-an, Batèm-nan sé yon bingn ki purifié, sanktifié épi jistifié (cf. 1 Co 6, 11 ; 12, 13).

1228     Batèm-nan sé yon bingn dlo koté « sémans ki pap gaté »-a, Paròl Bondié-a, produi rézilta-l ki bay lavi (cf. 1 P 1, 23 ; Ep 5, 26). Sint Ogustin ap di osijè Batèm-nan : « Paròl-la rivé kot éléman [matérièl-la] épi sakréman-an fèt » (ev. Jo. 80, 3).

III. Kòman yo sélébré sakréman Batèm-nan ?

Inisiasion krétyin-an

1229     Dépi nan tan Apot-yo, sé nan yon chémin ak yon inisiasion ki gin pliziè dégré yon moun té rivé vîn krétyin réyèlman. Yo kapab fè chémin sa-a pi vit oubyin pi dousman. Min l-ap toujou inpliké kèk éléman ésansièl : anons Paròl-la, aksépté Évanjil-la ki minnin nan konvèsion-an, Déklaré lafoua-a, Batèm-nan, Éspri-Sin-an ki vidé-a, rivé nan Kominion ékaristik-la.

1230     Inisiasion sa-a té gin anpil variasion nan déroulman sièk-yo épi dapré divès sikonstans-yo. Nan prémié sièk l’Égliz-la, inisiasion krétyin-an té ékspérimanté yon gran dévlopman, avèk yon périòd katékuména ki té long épi avèkrit préparatoua youn apré lòt ki t-ap maké chémin préparasion katékuména-a nan litiji-a épi minnin nan sélébrasion sakréman inisiasion krétyin-yo.
¬ [1248]

1231     Koté Batèm timoun-yo té tounin fòm abituèl pou sélébrasion sakréman sa-a, sa té fèt nan yon sèl aksion ki té ranmasé yon fason ki abréjé anpil dégré préparatoua inisiasion krétyin-an. Poutèt natu li-minm, Batèm timoun-yo égzijé yon katékuména apré Batèm-nan. Sé pa-t sèlman yon nésésité pou yon fòmasion apré Batèm-nan, min nésésité pou yon déplouaman lagras Batèm-nan nan dévlopman moun-nan. Sé la katéchism-nan gin pròp plas spésial li.
¬ [13]

1232     Apati Dézièm Konsil Vatikan-an pou l’Égliz latîn-nan yo té réstoré « katékuména adult-yo antan yo distingé pliziè dégré [étap] » (SC 64). Yo jouinn rit yo nan Ordo initiationis christianæ adultorum [Òrdo inisiasion krétyin adult-yo] (1972). Dayè Konsil-la té pèmèt pou, « nan tè Mision-yo, an plis sa tradision krétyin-an ginyin-yo, yo kapab admèt tou éléman inisiasion yo t-a dékouvri nan koutim chak pèp, si yo kapab adapté ak rit krétyin-an » (SC 65 ; cf. SC 37-40).
¬ [1204]

1233     Sé poutèt sa, jodi-a, nan tout rit latin-yo épi oriantal-yo, inisiasion krétyin adult-yo kòmansé lè yo antré nan katékuména-a épi rivé nan pouin ki pi ro-a nan yon sèl sélébrasion toua sakréman Batèm, Konfirmasion épi Ékaristi-a (cf. AG 14 ; CIC, can. 851; 865; 866). Nan rit oriantal-yo, inisiasion krétyin timoun-yo kòmansé nan Batèm-nan antan tousuit yo bay Konfirmasion-an épi Ékaristi-a, alòské nan rit Romin-an inisiasion-an kontinué palintèmédiè ané katéchèz-yo pou-l fini apré nan Konfirmasion-an épi Ékaristi-a ki pouint ki pi ro pou inisiasion krétyin yo-a. (cf. CIC, can. 851, 2; 868).
¬ [1290]

Antré nan mistè sélébrasion-an [Mistagoji sélébrasion-an]

1234     Signifikasion épi lagras sakréman Batèm-nan parèt byin klè nan rit sélébrasion-an. Antan yo suiv jès ak paròl sélébrasion-an avèk yon patisipasion ki atantif, fidèl-yo inisié nan richès sakréman sa-a vlé di épi sa-l réalizé nan chak nouvo batizé.

1235     Sign koua-a, nan papòt sélébrasion-an, maké ak sign Kris-la moun ki pral pou li talè-a épi li vlé di sé palintèmédiè koua li-a Kris-la té fè nou jouinn lagras Rédanmsion-an.
¬ [617] [2157]

1236     Anons Paròl Bondié-a kléré kandida-a épi asanblé-a ak vérité révélé-a, li révéyé répons lafoua-a, ki pa kapab séparé ak Batèm-nan. Batèm-nan, yon fason spésial, sé « sakréman lafoua-a », paské li sé pòt sakramantèl pou antré nan lavi lafoua-a.
¬ [1122]

1237     Paské Batèm-nan vlé di libérasion sot anba péché-a ak anba Djab-la k-ap pousé ladan-l nan, yo prononsé youn (oubyin pliziè) égzòsism sou kandida-a. Yo fè onksion ak luil katékumèn-yo oubyin sélébran-an inpozé min sou li, épi li rénonsé Satan éksplisitman. Antan-l préparé konsa, li kapab déklaré lafoua l’Égliz-la, sa yo pral « rinmèt » li ladan-l nan palintèmédiè Batèm-nan (cf. Rm 6, 17).
¬ [1673] [189]

1238     Dlo Batèm-nan apré sa (soua nan moman-an minm soua nan Véyé Paskal-la) yo konsakré-l ak priyè Épiklèz-la. L’Égliz-la mandé Bondié pou, palintèmédiè Pitit li-a, puisans Éspri-Sin-an désann nan dlo sa-a, pou moun ki batizé ladan-l yo vîn pran nésans « sot nan dlo ak Éspri-Sin-an » (Jn 3, 5).
¬ [1217]

1239     Lè sa-a yo fè rit ésansièl sakréman-an : Batèm-nan osans pròp ki vlé di épi ki fè éféktivman nou mouri pou péché-a épitou nou antré nan lavi Trè Sint Trinité-a palintèmédiè konfòmité ak mistè Pak Kris-la. Fason ki pi signifikatif pou bay Batèm-nan sé plonjé toua foua nan dlo Batèm-nan. Min dépi nan ansyin tan yo kapab bay li tou antan yo vidé dlo toua foua sou tèt kandida-a.
¬ [1214]

1240     Nan l’Égliz latîn-nan, pandan y-ap vidé dlo-a toua foua-a yo akonpagné-l ak paròl minis-la : « N., mouin batizé-ou onon Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an ». Nan litiji oriantal-yo, katékumèn-nan viré nan diréksion olévan, prèt la di : « Sèvitè Bondié-a, N., batizé o non Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an ». Épi pandan-l invoké chak Pèrsòn Trè Sint Trinité-a, li plonjé-l nan dlo-a épi li rétiré-l.

1241     Onksion sin-krèm-nan, luil bon lodè Évèk-la konsakré-a, vlé di kado Éspri-Sin-an yo bay nouvo batizé-a. Li vîn tounin yon krétyin, sètadi moun Éspri-Sin-an « bay onksion-a », li inkòporé nan Kris-la ki gin onksion Prèt, Profèt épi Roua (cf. OBP 62).
¬ [1294, 1574] [783]

1242     Nan litiji Égliz oriantal-yo, onksion apré Batèm-nan sé sakréman Krismasion-an (Konfirmasion-an). Nan litiji Romin-an, l-ap anonsé yon dézièm onksion ak sin-krèm-nan sa Évèk-la ap bay-la : sakréman Konfirmasion-an k-ap kòm « konfirmé » épi akonpli onksion Batèm-nan.
¬ [1291]

1243     Rad blan-an indiké sinbolikman batizé-a « abiyé ak Kris-la » (Ga 3, 27) : li résisité avèk Kris-la. Sièrj yo limin nan Sièrj Paskal-la vlé di Kris-la kléré nouvo krétyin-an (néofit-la). Nan Kris-la, moun ki batizé-yo sé « limiè tè-a » (Mt 5, 14 ; cf. Ph 2, 15).
¬ [1216]

     Nouvo batizé-a déja pitit Bondié nan Sèl Pitit-la. Li kapab di priyè pitit Bondié-yo : Papa-nou-an.
¬ [2769]

1244     Prémié Kominion ékaristik. Antan-l tounin pitit Bondié, nouvo krétyin-an (néofit-la) ki abiyé ak rad nòs-la, yo admèt li nan « résépsion nòs Mouton-an » épi li résévoua nouritu nouvo lavi-a, kò ak san Kris-la. Égliz oriantal-yo konsèvé yon konsians vivan osijè kijan inisiasion krétyin-an fè yon sèl, antan yo bay tout nouvo batizé épi konfirmé-yo sint Kominion-an, minm timoun piti-yo, antan yo sonjé paròl Granmèt-la : « Kité timoun yo vîn jouinn mouin, pa anpéché yo » (Mc 10, 14). L’Égliz latîn-nan, antan-l rézèvé sint Kominion-an pou moun ki rivé nan laj koté yo sèvi ak rézon yo, éksprimé kijan Batèm-nan ouvri sou Ékaristi-a, antan-l minnin timoun ki fèk batizé-a kot otèl-la pou priyè « Papa-nou »-an.
¬ [1292]

1245     Bénédiksion solanèl-la mété fin nan sélébrasion Batèm-nan. Lè sé Batèm timoun ki fèk fèt, bénédiksion yo bay manman-an gin yon plas spésial.

IV. Kilès ki kapab résévoua Batèm-nan ?

1246      « Tout moun épi sèlman moun ki poko batizé kapab résévoua Batèm-nan » (CIC, can. 864; CCEO, can. 679).

Batèm adult-yo

1247     Dépi nan orijîn l’Égliz-la, Batèm adult-yo sé sitiasion ki té pi nòmal-la nan koté yo té fèk anonsé Évanjil-la. Katékuména-a (préparasion pou Batèm-nan) lè sa-a té gin yon gran inpòtans. Kòm sé yon inisiasion nan lafoua li té yé ak nan lavi krétyin-an, li té doué dispozé katékumèn-nan pou-l résévoua kado Bondié-a nan Batèm-nan, Konfirmasion-an épi Ékaristi-a.

1248     Finalité katékuména-a, sètadi fòmasion katékumèn-yo, antan yo bay inisiativ Bondié-a yon répons épi antan yo fè youn ak yon kominoté éklézial, sé pou pèmèt konvèsion yo épi fè lafoua yo vîn dévlopé. Sé yon fòmasion pou yon « lavi krétyin intégral » k-ap fè « disip-yo fè youn ak Kris-la, Mèt yo-a. Donk sé pou yo inisié katékumèn-yo yon fason ki adapté nan mistè ki sové nou-yo épi nan pratik lavi dapré Évanjil-la épi ak rit sakré-yo, yo sélébré nan diféran tan, pou yo introdui-yo nan lavi lafoua-a, nan litiji-a épi nan charité pèp Bondié-a » (AG 14 ; cf. OICA 19 et 98).
¬ [1230]

1249     Katékumèn-yo « déja fè youn ak l’Égliz-la, yo déja fè pati kay Kris-la épi anpil foua yo déja ap minnin yon lavi lafoua, éspérans ak charité » (AG 14). Yo minm « l’Égliz-la ki manman déja anbrasé ak rinmin épi ak souin l-ap ba yo tankou pròp pitit-li » (LG 14 ; cf. CIC, can. 206; 788, § 3).
¬ [1259]

Batèm ti bébé-yo

1250     Antan yo fèt ak yon natu ki an déchéans épi ki taché ak péché orijinèl-la, minm ti bébé-yo bézouin nouvo nésans nan Batèm-nan (cf. DS 1514) pou yo kapab libéré anba pouvoua fènoua-yo épi travèsé nan domèn libèté pitit Bondié-yo (cf. Col 1, 12-14), sé la yo rélé tout moun pou yo vini. Nan Batèm ti bébé-yo karaktè totalman gratis lagras sové-a manifésté yon fason spésial. Sé poutèt sa l’Égliz-la épi paran-yo t-ap fè ti bébé-yo pa jouinn lagras ki pa gin pri-a pou yo tounin pitit Bondié, si kèk tan apré nésans-la yo pa t-a ba yo Batèm-nan (cf. CIC, can. 867; CCEO, can. 681 ; 686, 1).
¬ [403] [1996]

1251     Paran krétyin-yo rékonèt pratik sa-a korésponn a fonksion yo kòm nouris lavi Bondié konfié yo-a (cf. LG 11 ; 41 ; GS 48 ; CIC, can. 868).

1252     Pratik Batèm ti bébé-yo sé yon tradision l’Égliz-la dépi lontan lontan. Gin témouagnaj éksplisit osijè sa apati dézièm sièk-la. Min sa posib pou déja dépi nan kòmansman prédikasion apostolik-la, lè tout yon « kay » té résévoua Batèm (cf. Ac 16, 15. 33 ; 18, 8 ; 1 Co 1, 16), pou yo té batizé ti bébé-yo tou (cf. CDF, instr. "Pastoralis actio").

Lafoua-a épi Batèm-nan

1253     Batèm-nan sé sakréman lafoua-a (cf. Mc 16, 16). Min lafoua-a bézouin kominoté moun ki kouè-yo. Sé sèlman nan lafoua l’Égliz-la chak fidèl Kris-la kapab vîn kouè. Lafoua ki nésésè pou Batèm-nan sé pa lafoua ki fîn apouin épi ki dévlopé-a, min yon kòmansman yo rélé pou-l grandi. Yo mandé katékumèn-nan oubyin parinn-li : « Sa ou mandé Égliz Bondié-a ? ». Épi li réponn : « Lafoua ! ».
¬ [1123] [168]

1254     Nan tout moun ki batizé-yo, kit yo ti bébé kit yo adult, lafoua doué grandi apré Batèm-nan. Sé poutèt sa, l’Égliz-la, chak ané, nan Véyé Paskal-la, sélébré rénouvèlman promès Batèm-yo. Préparasion pou Batèm-nan kondui sèlman nan papòt nouvo lavi-a. Batèm-nan sé sous nouvo lavi nan Kris-la koté tout lavi krétyin-an koulé soti
¬ [2101]

1255     Pou lagras Batèm-nan kapab déplouayé, konkou paran-yo gin gran inpòtans. Sé fonksion sa-a tou parinn oubyin marinn-nan ginyin, sé pousa yo doué moun ki kouè ki solid, ki gin kapasité épi ki préparé pou yo édé nouvo batizé-yo, ti bébé oubyin adult, nan chémin lavi krétyin yo-a (cf. CIC, can. 872-874). Fonksion yo-a sé yon véritab « ofis », yon résponsabilité éklézial ("officium" ; cf. SC 67) Tout kominoté éklézial-la patisipé nan résponsabilité pou dévlopé épi konsèvé lagras yo résévoua nan Batèm-nan.
¬ [1311]

V. Kilès ki kapab bay batèm-nan ?

1256     Minis òdinè Batèm-nan sé Évèk-la épi prèt-la épi, nan l’Égliz latîn-nan, diak-la tou (cf. CIC, can. 861, § 1; CCEO, can. 677, § 1). Si gin nésésité, ninpòt ki moun, minm si-l pa résévoua batèm, kapab batizé yon lòt si-l gin intansion li doué ginyin-an (cf. CIC 861, § 2) antan-l anplouayé fòmul trinitè Batèm-nan. Intansion li doué ginyin-an sé pou-l vlé fè sa l’Égliz-la fè lè l-ap batizé-a. L’Égliz-la ouè rézon posibilité sa-a nan vlé Bondié vlé sové tout moun-yo (cf. 1 Tm 2, 4) épi nan nésésité Batèm-nan pou sové moun-nan (cf. Mc 16, 16) (cf. DS 1315 ; 646 ; CIC, can. 861, § 2).
¬ [1752]

VI. Nésésité Batèm-nan

1257     Sé Granmèt-la li-minm ki déklaré Batèm-nan nésésè pou yon moun sové (cf. Jn 3, 5). Sé li-minm tou ki té bay disip li-yo lòd pou anonsé Évanjil-la épi pou yo batizé tout nasion-yo (cf. Mt 28, 20) (cf. DS 1618 ; LG 14 ; AG 5). Batèm-nan nésésè pou sové moun yo anonsé Évanjil-la épi ki té gin posibilité pou mandé sakréman-an (cf. Mc 16, 16). L’Égliz-la pa konnin lòt mouayin pou antré nan kontantman anplin pou tout tan-an avèk asirans si sé pa Batèm-nan ; sé poutèt sa, li évité néglijé mision li résévoua nan min Granmèt-la antan-l fè tout moun li kapab batizé vîn fèt « nan dlo ak nan Éspri-a ». Bondié maré sové-a ak sakréman Batèm-nan, min li-minm li pa maré ak sakréman-l yo.
¬ [1129] [161, 846]

1258     Dépi nan kòmansman-l, l’Égliz-la gin fèm konviksion moun-yo ki soufri lanmò poutèt lafoua-a, minm si yo pa-t résévoua Batèm-nan, yo batizé nan mouri yo mouri pou Kris-la épi avèk Kris-la. Batèm san sa-a, minm jan ak dézi Batèm-nan, donnin frui Batèm-nan, minm si-l pa sakréman-an.
¬ [2473]

1259     Pou katékumèn-yo ki mouri anvan Batèm-nan, dézi éksplisit yo té ginyin pou résévoua-l la ansanm ak pénitans poutèt péché yo épi charité-a, ba yo asirans y-ap sové minm si yo pa gin tan résévoua sakréman-an.
¬ [1249]

1260      « Kòm sé pou tout moun Kris-la té mouri, kòm dènié vokasion tout moun sé yon sèl li yé tout bon, sètadi jouinn Bondié, nou doué kouè Éspri-Sin-an ofri tout moun posibilité pou yo asosié nan mistè paskal sa-a yon fason Bondié konnin » (GS 22 ; cf. LG 16 ; AG 7). Tout moun ki, antan-l pa konnin Évanjil Kris-la épi l’Égliz li-a, ap chèché vérité-a épi fè volonté Bondié nan mézi li konnin-l, kapab sové. Yo kapab sipozé, moun sa-yo t-ap déziré Batèm-nan éksplisitman, si yo té konnin jan-l nésésè.
¬ [848]

1261     Parapò a ti bébé ki mouri san Batèm-yo, sèl sa l’Égliz-la kapab fè sé konfié yo bay mizérikòd Bondié-a, jan-l fè nan rit pou finéray yo-a. Réyèlman vré, grandè mizérikòd Bondié-a « ki vlé pou tout moun sové » (cf. 1 Tm 2, 4), épi tandrès Jézu aléga ti bébé-yo, poutèt li té di : « Kité timoun-yo vîn jouinn mouin, pa anpéché yo » (Mc 10, 14), pèmèt nou éspéré, gin yon chémin sové pou ti bébé ki mouri san Batèm-yo. Sé konsa tou sé ak anpil fòs l’Égliz-la ap ankourajé pou yo pa anpéché timoun-yo ditou rivé kot Kris-la palintèmédiè kado Batèm-nan ki sin-an.
¬ [1250]

VII. Lagras Batèm-nan

1262     Diféran konsékans Batèm-nan yo indiké palintèmédiè éléman sansib rit sakramantèl-la. Plonjé nan dlo-a minnin nan sinbòl lanmò ak purifikasion-an, min tou nan nouvo nésans ak rénouvèlman-an. Dé rézilta prinsipal-yo donk sé pròpté anba péché-yo épi nouvo nésans nan Éspri-Sin-an (cf. Ac 2, 38 ; Jn 3, 5).
¬ [1234]

Pou padon péché-yo...

1263     Palintèmédiè Batèm-nan, tout péché-yo padonnin, péché orijinèl-la épi tout péché pèsonèl-yo, minm jan ak tout chatiman pou péché-a (cf. DS 1316). Réyèlman vré nan moun ki résévoua nouvo nésans-la, pa rété anyin ki pou t-a anpéché yo antré nan Rouayòm Bondié-a, ni péché Adan-an ni péché pèsonèl-la, ni konsékans péché-a, konsékans ki pi grav-la minm sé séparasion ak Bondié-a.
¬ [977] [1425]

1264     Min nan moun ki batizé-a gin kèk konsékans tanporèl péché-a ki rété, tankou soufrans-yo, maladi-a, lanmò-a, oubyin frajilité ki fè pati lavi-a, tankou féblès karaktè-a, etc., oubyin tou panchan pou péché-a sa Tradision-an rélé « mové anvi-a » (concupiscentia) oubyin « fouayé péché-a » (fomes peccati) : « kòm yo rété pou nou kapab minnin konba-a, yo pa kapab nui moun ki antan yo pa konsanti yo rézisté ak kouraj pa pouvoua lagras Kris Jézu. Plis toujou “moun ki pa batay dapré régléman-an, li pap kouronnin” (2 Tm 2, 5) » (Cc. Trente : DS 1515).
¬ [976, 2514, 1426] [405]

« Nouvo kréatu »

1265     Batèm-nan pa sèlman pròpté sot anba tout péché, min li fè nouvo krétyin-an (néofit-la) tounin yon « nouvo kréatu » (2 Co 5, 17), yon pitit adoptif Bondié (cf. Ga 4, 5-7) ki « vîn tounin moun ki posédé natu Bondié-a » (2 P 1, 4), manb Kris-la (cf. 1 Co 6, 15 ; 12, 27) épi éritié ansanm avèk li (Rm 8, 17), tanp Éspri-Sin-an (cf. 1 Co 6, 19).
¬ [505] [460]

1266     Trè Sint Trinité-a bay batizé-a lagras ki fè-l vîn sin-an (sanktifian), lagras jistifikasion-an :
¬ [1992]

– li fè-l kapab kouè nan Bondié, éspéré nan li épi rinmin-l palintèmédiè vèrtu téologal-yo ;
– li ba-l pouvoua viv épi aji dapré élan Éspri-Sin-an gras a kado Éspri-Sin-an bay-yo ;
– li ba-l kapasité pou-l grandi nan byin-an gras a vèrtu moral-yo.
¬ [1812] [1831] [1810]

     Konsa tout òganism lavi krétyin-an ki dépasé natu-a sé nan Batèm ki sin-an li anrasinin.

Inkòporé nan l’Égliz-la, kò Kris-la

1267     Batèm-nan fè nou tounin manb kò Kris-la. « Poutèt sa, […] nou youn sé manb lòt » (Ep 4, 25). Batèm-nan inkòporé moun-nan nan l’Égliz-la. Nan fon-batismo-yo sé yon sèl pèp Bondié-a Nouvo Alians-la ki pran nésans, ki dépasé tout limit natu-a oubyin moun-nan soua nasion, kilti, ras, sèks : « Réyèlman sé nan yon sèl Éspri-a nou tout nou batizé nan yon sèl kò » (1 Co 12, 13).
¬ [782]

1268     Moun ki batizé-yo tounin « ròch ki vivan » pou « yon kay spirituèl, yon réyinion prèt ki sin » (1 P 2, 5). Palintèmédiè Batèm-nan, yo patisipé nan sasèrdòs Kris-la épi nan mision-l ginyin kòm profèt épi roua, yo sé « yon ras chouazi, yon péyi-roua prèt, yon nasion ki sin, yon pèp Bondié posédé, pou nou anonsé puisans sa-a ki rélé nou [sot nan fènoua-yo] vîn nan bèl limiè-l la » (1 P 2, 9). Batèm-nan fè nou patisipé nan sasèrdòs komin fidèl-yo.
¬ [1141] [784]

1269     Antan-l tounin manb l’Égliz-la, moun ki batizé-a pa pou pròp tèt-li ankò (1 Co 6, 19), min pou sa-a ki té mouri épi ki té résisité pou nou-an (cf. 2 Co 5, 15). Dépi lè sa-a yo rélé-l pou-l soumèt bay lòt-yo (cf. Ep 5, 21 ; 1 Co 16, 15-16), pou-l sèvi yo (cf. Jn 13, 12-15) nan kominion l’Égliz-la, épi pou-l fè résponsab l’Égliz-yo « konfians épi obéyi yo » (He 13, 17) épi konsidéré yo avèk réspè épi charité (cf. 1 Th 5, 12-13). Minm jan Batèm-nan sé sous résponsabilité ak obligasion, konsa tou moun ki batizé-a joui doua nan l’Égliz-la : pou-l résévoua sakréman-yo, pou-l nouri ak paròl Bondié-a épi pou yo soutni-l ak lòt sékou spirituèl l’Égliz-la (cf. LG 37 ; CIC, can. 208-223; CCEO, can. 675, 2)
¬ [871]

1270     Moun ki batizé-yo, ki « fèt yon lòt foua kòm pitit Bondié, lafoua yo té résévoua apati Bondié-a pa lintèmédiè l’Égliz-la, yo doué déklaré-l dévan moun-yo » (LG 11) épi patisipé nan apostola ak nan mision pèp Bondié-a (cf. LG 17 ; AG 7, 23).
¬ [2472]

Chinn sakramantèl ki fè krétyin-yo fè youn

1271     Batèm-nan sé fondman kominion pami tout krétyin-yo, minm parapò a sa-yo ki poko nan kominion anplin ak l’Égliz katolik-la : « Réyèlman moun-yo ki kouè nan Kris-la épi ki résévoua Batèm-nan validman, yo gin yon sètin kominion ak l’Égliz katolik-la, minm si-l pa apouin nèt. […] Yo jistifié apati lafoua-a nan Batèm-nan, yo inkòporé nan Kris-la, sé poutèt sa yo mérité poté non krétyin-an épi pitit l’Égliz katolik-la gin rézon rékonèt yo kòm frè nan Granmèt-la » (UR 3). « Sé poutèt sa Batèm-nan sé chinn sakramantèl unité ki égzisté ant tout moun ki té résévoua nouvo nésans-la gras a li » (UR 22).
¬ [818, 838]

Yon mak spirituèl yo pa kapab éfasé…

1272     Moun ki batizé-a, ki inkòporé nan Kris-la palintèmédiè Batèm-nan, li vîn konfòmé ak Kris-la (cf. Rm 8, 29). Batèm-nan maké krétyin-an ak yon so spirituèl yo pa kapab éfasé (character) ki indiké sé pou Kris-la li yé. Okinn péché pa kapab détrui mak so sa-a, minm si péché-a t-a anpéché Batèm-nan poté frui k-ap sové-yo (cf. DS 1609-1619). Sé yon foua pou tout yo bay Batèm-nan, yo pa kapab bay li yon lòt foua.
¬ [1121]

1273     Fidèl-yo ki inkòporé nan l’Égliz-la palintèmédiè Batèm-nan, yo résévoua karaktè sakramantèl-la ki konsakré-yo pou kult rélijion krétyin-an (cf. LG 11). Mak so Batèm-nan fè krétyin-yo kapab épi oblijé yo sèvi Bondié nan patisipé yon fason vivan nan sint litiji l’Égliz-la épi nan égzèsé sasèrdòs batismal yo-a ak témouagnaj yon lavi ki sin épi yon charité ki aktif (cf. LG 10).
¬ [1070]

1274     « Karaktè Granmèt-la » (« Mak so Granmèt-la », « Dominicus character » : S. Augustin, ep. 98, 5: PL 33, 362) sé so Éspri-a ki maké nou « pou jou rédanmsion-an » (Ep 4, 30 ; cf. Ep 1, 13-14 ; 2 Co 1, 21-22). « Batèm-nan sé mak so lavi pou tout tan-an » (S. Irénée, dem. 3). Fidèl ki « kinbé mak so-a » jouskalafin, sètadi ki rété fidèl nan égzijans Batèm li-an, ap kapab mouri « ak mak lafoua-a » (MR, Canon Romain 97), ak lafoua Batèm li-an, antan l-ap tann vizion béatifik Bondié-a – sa-k achèvman lafoua-a – nan éspérans réziréksion-an.
¬ [197] [2016]

Rézimé

1275     Inisiasion krétyin-an akonpli palintèmédiè toua sakréman ansanm : Batèm-nan ki kòmansman nouvo lavi-a ; Konfirmasion-an ki konsolidasion-l ; Ékaristi-a ki nouri disip-la ak kò ak san Kris-la pou-l fè-l tounin Kris-la.

1276     « Alé, fè tout nasion yo vîn tounin disip. Batizé yo o non Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an. Aprann yo obsèvé tou sa mouin té kòmandé nou » (Mt 28, 19-20).

1277     Batèm-nan sé nésans nan nouvo lavi-a nan Kris-la. Dapré volonté Granmèt-la, li nésésè pou sové-a, minm jan ak l’Égliz-la koté Batèm-nan fè nou antré-a.

1278     Rit ésansièl Batèm-nan sé plonjé kandida-a nan dlo oubyin vidé dlo sou tèt-li antan yo prononsé invokasion Trè Sint Trinité-a, sètadi Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an.

1279     Frui Batèm-nan oubyin lagras batismal-la sé yon réalité ki rich ki inpliké : padon péché orijinèl-la ak tout péché pèsonèl-yo, nésans pou yon nouvo lavi ki fè moun-nan tounin pitit adoptif Papa-a, manb Kris-la épi tanp Éspri-Sin-an. Poutèt sa, batizé-a inkòporé nan l’Egliz-la ki kò Kris-la, épi li vîn patisipé nan sasèrdòs Kris-la.

1280     Batèm-nan gravé yon sign yo pa kapab éfasé nan nanm-nan, sé karaktè-a, ki konsakré moun ki batizé-a pou kult rélijion krétyin-an. Poutèt karaktè-a, yo pa kapab bay Batèm-nan yon lòt foua (cf. DS 1609 et 1624).

1281     Moun ki soufri lanmò poutèt lafoua-a, katékumèn-yo épi tout moun ki chèché Bondié ak sinsérité épi ki fè éfò pou akonpli volonté-l anba élan lagras-la, minm si yo pa konnin l’Égliz-la, yo kapab sové, minm si yo pa résévoua Batèm-nan (cf. LG 16).

1282     Dépi nan tan ki pi ansyin, yo té bay ti bébé Batèm, paské sé lagras ak kado Bondié li yé, ki pa présipozé mérit sou bò moun-nan ; ti bébé-yo batizé nan lafoua l’Égliz-la. Antré nan lavi krétyin-an pèmèt rivé nan vrè libèté-a.

1283     Parapò a ti bébé ki mouri san Batèm-yo, litiji l’Égliz-la invité nou gin konfians nan mizérikòd Bondié-a, épi priyé pou yo kapab sové.

1284     Nan ka nésésité, ninpòt ki moun kapab bay batèm-nan, dépi li gin intansion fè sa l’Égliz-la fè-a épi li vidé dlo sou tèt kandida-a antan-l di : « Mouin batizé-ou o non Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an ».

 

Gid

ATIK 2
Sakréman Konfirmasion-an

1285     Avèk Batèm-nan épi Ékaristi-a, sakréman Konfirmasion-an fòmé ansanm « sakréman inisiasion krétyin-yo », sa yo doué protéjé kinbé fè youn-nan. Sé poutèt sa yo doué ékspliké fidèl-yo kijan li nésésè pou yo résévoua sakréman sa-a pou akonplisman lagras batèm-nan (cf. OCf prænotanda 1). Réyèlman vré, moun ki batizé yo « ak sakréman Konfirmasion-an yo vîn fè youn pi byin toujou ak l’Égliz-la antan li anrichi yo ak fòs spésial Éspri-Sin-an, konsa yo vîn gin obligasion pi strikt toujou pou yo gayé lafoua-a épi défann li an minm tan nan paròl yo ak asksion yo tankou vrè témouin Kris-la » (LG 11 ; cf. OCf prænotanda 2).

I. Konfirmasion-an nan Dispozision pou sové nou-an
    (Économie du salut)

1286     Nan Ansyin Téstaman-an, Profèt-yo té anonsé Éspri Granmèt-la t-ap répozé sou Mési-a yo t-ap tann-nan (cf. Is 11, 2) poutèt mision-l té ginyin pou sové nou-an (cf. Lc 4, 16-22 ; Is 61, 1). Lè Éspri-Sin-an désann sou Jézu, antan Jan t-ap batizé-l la, sé té yon sign sé li-minm ki té gin pou vini-an, sé li-minm ki Mési-a, Pitit Bondié-a (cf. Mt 3, 13-17 ; Jn 1, 33-34). Jézu té vîn fèt nan vant pa pouvoua Éspri-Sin-an ; tout lavi-l ak tout mision-l té fèt nan yon kominion total ak Éspri-Sin-an, sa Papa-a pa ba li « avèk mézi »-a (Jn 3, 34).
¬ [702 - 716]

1287     Min, plénitud Éspri sa-a pa-t doué rété sèlman pou Mési-a, yo té doué kominiké-l bay tout pèp mésianik-la (cf. Ez 36, 25-27 ; Jl 3, 1-2). Pliziè foua Kris-la té promèt Éspri-a gin pou-l vidé (cf. Lc 12, 12 ; Jn 3, 5-8 ; 7, 37-39 ; 16, 7-15 ; Ac 1, 8), épi li réalizé promès sa-a jou Pak-la toudabò (Jn 20, 22) épi apré, yon fason ki gin plis ékla, jou Pantkot-la (cf. Ac 2, 1-4). Antan yo ranpli ak Éspri-Sin-an, Apot-yo kòmansé proklamé « mèvèy Bondié-yo » (Ac 2, 11) épi Piè déklaré Éspri-a ki vidé-a sé sign tan mésianik-yo li yé (cf. Ac 2, 17-18). Lè sa-a moun ki té kouè nan prèch apostolik-la épi ki té fè yo batizé-yo, yo minm tou yo té résévoua kado Éspri-Sin-an (cf. Ac 2, 38).
¬ [739]

1288      « Apati tan sa-a, Apot-yo, antan y-ap fè volonté Kris-la, kado Éspri-a, sa ki konplété gras Batèm-nan, yo té bay nouvo batizé-yo li ak inpozision min-yo (cf. Ac 8, 15-17 ; 19, 5-6). Sitèlman nan Lèt pou Ébré-yo, nan pami prémié éléman fòmasion krétyin-an, yo mété ansègnman sou batèm-yo ak inpozision min-yo tou (cf. He 6, 2). Nan inpozision min sa-a apati tradision katolik-la yo gin rézon rékonèt kòmansman sakréman Konfirmasion-an ki fè gras Pantkot-la kontinué rété yon sètèn fason nan Égliz-la » (Paul VI, const. ap. "Divinæ consortium naturæ").
¬ [699]

1289     Byin bonè, pou yo té signifié pi byin kado Éspri-Sin-an, yo té ajouté onksion ak luil bon lodè-a (sin-krèm) sou inpozision min-yo. Onksion sa-a éklèsi non « krétyin-an » ki vlé di « ki résévoua onksion-an » épi ki pran orijîn-li nan Kris-la li-minm : « Bondié té sakré-l ak Éspri-Sin-an » (Ac 10, 38). Rit onksion-an égzisté jous nan jou nou-yo ni an Orian ni an Oksidan. Sé poutèt sa, yo rélé sakréman sa-a Krismasion an Orian oubyin onksion sin-krèm-nan, oubyin myron ki vlé di « sin-krèm ». An Oksidan, non Konfirmasion-an indiké sakréman sa-a konfirmé épi fòtifié lagras Batèm-nan.
¬ [695] [436] [1297]

Dé tradision : Oriantal épi Oksidantal

1290     Nan prémié sièk-yo, Konfirmasion té yon sèl sélébrasion an jénéral ak Batèm-nan, antan-l fòmé yon « doub sakréman » avèk li dapré éksprésion sin Sipriyin-an (Epistula 73, 21 : PL 3, 1169). Pami dòt motif, miltiplikasion Batèm ti bébé-yo, épi sa té fèt nan ninpòt tan nan ané-a, épi miltiplikasion parouas (ala kanpagn), agrandisman diosèz-yo, pa-t pèmèt pou Évèk-la té kontinué prézan nan tout sélébrasion batèm-yo. An Oksidan, poutèt yo té chouazi rézèvé pèféksiònman Batèm-nan pou Évèk-la, yo vîn établi séparasion dé sakréman yo nan tan-an. An Orian yo té konsèvé dé sakréman-yo ansanm, ki fè sé prèt k-ap batizé-a ki té bay Konfirmasion-an. Min li pa-t kapab fè sa san-l pa-t anplouayé myron Évèk-la té konsakré-a (cf. CCEO, can. 695, 1 ; 696, 1).
¬ [1233]

1291     Yon abitud l’Égliz Ròm-nan té fasilité dévlopman pratik oksidantal-la, poutèt doub onksion ak sin-krèm-nan apré Batèm-nan : sa prèt-la déja fè sou nouvo krétyin-an (néofit-la), lè-l soti nan bingn Batèm-nan, ki vîn konplété ak yon dézièm onksion Évèk-la fè sou fron chak nouvo batizé-yo (cf. S. Hippolyte, trad. ap. 21). Prémié onksion ak sin-krèm-nan, sa prèt-la fè-a, té rété kolé ak rit Batèm-nan ; li vlé di patisipasion batizé-a nan fonksion profétik, sasèrdotal épi rouayal Kris-la. Si sé yon adult y-ap bay Batèm-nan, sé yon sèl onksion ki ginyin apré Batèm-nan : onksion Konfirmasion-an.
¬ [1242]

1292     Pratik Égliz Oriantal-yo souligné pi plis fason inisiasion krétyin-an fè youn. Pratik Égliz latîn-nan éksprimé pi klèman kominion nouvo krétyin-an avèk Évèk-la, ki garan épi sèvitè pou unité Égliz li-a, pou karaktè katolik li-a épi karaktè apostolik li-a, épi konsa konéksion avèk orijîn apostolik l’Égliz Kris-la.
¬ [1244]

II. Sign épi rit Konfirmasion-an

1293     Nan rit sakréman sa-a, yo doué konsidéré sign onksion-an épi sa onksion-an indiké-a épi gravé-a : mak so spirituèl-la.

     Onksion-an, nan ansyin sinbòlism biblik-la, gin anpil signifikasion : luil-la sé sign débòdman richès (cf. Dt 11, 14 etc.) épi kè kontan (cf. Ps 23, 5 ; 104, 15), li purifié (onksion anvan épi apré bingn-nan) li fè vîn pi ajil (onksion atlèt-yo ak litè-yo) ; li sé sign gérizon, paské li ramoli koté ki gonflé-yo épi blésé-yo (cf. Is 1, 6 ; Lc 10, 34) épi li fè moun-nan kléré ak bèlté, santé épi fòs.
¬ [695]

1294     Yo tounin jouinn tout signifikasion sa-yo nan lavi sakramantèl-la ak onksion yo fè ak luil-la. Onksion anvan Batèm-nan ak luil katékumèn-yo vlé di purifikasion épi fòtifikasion : onksion malad-yo éksprimé gérizon ak konsolasion. Onksion ak sin-krèm-nan apré Batèm-nan, nan Konfirmasion-an épi nan Òrdinasion-an, sé yon sign konsékrasion. Palintèmédiè Konfirmasion-an, krétyin-yo, sètadi, sa-yo ki résévoua onksion-an, patisipé pi plis nan mision Jézu-Kri-a épi nan plénitud Éspri-Sin-an, li ranpli avèk li-a, pou tout lavi yo gayé « bon lodè Kris-la »  (cf. 2 Co 2, 15).
¬ [1152]

1295     Palintèmédiè onksion sa-a, moun y-ap konfirmé-a résévoua sign, so Éspri-Sin-an ki maké-l. Mak so-a sé sinbòl pèsonalité moun-nan (cf. Gn 38, 18 ; Ct 8, 6), sign otorité-l (cf. Gn 41, 42), li sé propriétè kèk bagay (cf. Dt 32, 34) – sé konsa yo té konn maké sòlda-yo ak étanp chèf-yo épi ésklav-yo tou ak étanp mèt-yo – ; li otantifié yon akt jiridik (cf. 1 R 21, 8) oubyin yon dokiman (cf. Jr 32, 10) pafoua li fè-l vîn sékrè (cf. Is 29, 11).
¬ [698]

1296     Kris-la li-minm té déklaré li maké ak so Papa-l la (cf. Jn 6, 27). Krétyin-an tou maké ak yon so : « Sa-a ki asiré nou avèk nou minm nan Kris-la, li minm ki té sakré nou-an, Bondié, li minm tou ki té maké nou-an, épi ki té mété garanti Éspri-a nan kè nou-yo » (2 Co 1, 22 ; cf. Ep 1, 13 ; 4,30). So Éspri-Sin sa-a vlé di moun-nan sé pou Kris-la toutantié, li mété-l nan sèvis-li pou tout tan, min sé yon promès protéksion Bondié tou pou gran éprév k-ap rivé alafin-an (cf. Ap 7, 2-3 ; 9, 4 ; Ez 9, 4-6).
¬ [1121]

Sélébrasion Konfirmasion-an

1297     Yon rit ki gin anpil inpòtans ki vini anvan sélébrasion Konfirmasion-an, min ki fè pati li yon sètèn fason sé konsékrasion sin-krèm-nan. Évèk-la, Jédi-Sin pandan Mès krismal-la, li konsakré sin-krèm-nan pou tout diosèz-li. Nan Égliz Oriantal-yo, konsékrasion sa-a sé pou Patriarch-la minm yo rézèvé-l :
¬ [1183] [1241]

Litiji Antiòch-la éksprimé Épiklèz konsékrasioin sin-krèm-nan (sa yo rélé myron an grèk-la) konsa : « Papa […] voyé Éspri-Sin-an sou nou épi sou luil sa-a ki dévan nou-an, épi sanktifié-l, pou-l tounin pou tout moun y-ap froté avèk li épi y-ap maké avèk li myron ki sin-an, myron sasèrdotal-la, onksion rouayal-la, rad limiè-a, manto k-ap sové-a, gadyin lavi-a, kado spirituèl-la, lavi sin nanm-yo ak kò-yo, kontantman kè-a, dousè pou tout tan-an, kè kontan ki pap pasé-a, so ki pap éfasé-a, boukliyé lafoua-a, kask térib kont tout manèv ènmi-an » (Pontificale iuxta ritum Ecclesiae Syrorum Occidentalium id est Antiochiae, Pars I, Versio latina, polyglotte Vaticane 1941 p. 36-37).

1298     Lè yo sélébré Konfirmasion-an séparé ak Batèm-nan, tankou sa rivé nan rit Romin-an, litiji sakréman-an kòmansé ak rénouvèlman promès Batèm-yo épi Déklarasion lafoua-a. Konsa sa parèt klè Konfirmasion-an pran plas nan prolonjman Batèm-nan (cf. SC 71). Lè sé yon adult y-ap batizé, li résévoua Konfirmasion-an tousuit épi li patisipé nan Ékaristi-a (cf. CIC, can. 866).

1299     Nan rit Romin-an, Évèk-la lonjé min-l sou tout moun k-ap konfirmé-yo, jès sa-a minm, dépi tan Apot-yo, sé sign kado Éspri-a. Épi konsa Évèk-la invoké pou Éspri-a vidé :

« Bondié ki gin tout pouvoua, Papa Granmèt nou Jézu-Kri, ou minm ki té fè sèvitè-ou sa-yo résévoua yon nouvo nésans nan dlo ak Éspri-Sin-an, antan-ou libéré yo sot nan péché-a, ou minm, Granmèt, voyé Éspri-Sin Paraklè-a nan yo, ba yo éspri sajès ak intèlijans, éspri konsèy ak fòs, éspri sians ak piété ; ranpli yo ak éspri krint ou-a. Pa pouvoua Jézu-Kri Granmèt nou-an » (Ordo confirmationis, 25, polyglotte Vaticane 1973, p. 26).
¬ [1831]

1300     Apré sa sé rit ésansièl sakréman-an. Nan rit latin-an « sakréman konfirmasion-an yo bay li palintèmédiè onksion krèm-nan sou fron-an, ki fèt ak inpozision min-an épi palintèmédiè paròl : « Résévoua sign kado Éspri-Sin-an » (Paul VI, const. ap. Divinæ consortium naturæ). Nan l’Égliz Oriantal rit Bizantin-an, yo fè onksion myron-nan apré priyè Épiklèz-la, sou pati ki pi signifikatif nan kò-a : fron-an, jé-yo, nin-an, zòrèy-yo, po-bouch-yo, pouatrîn-nan, do-a, min-yo ak pié-yo ; chak onksion akonpagné ak fòmul :  Σφραγίς δωρεάς Πνεύματος Αγίου (« Signaculum doni Spiritus Sancti », « So kado Éspri-Sin-an » [Rituale per le Chiese orientali di rito bizantino in lingua greca, Pars 1, Vatican 1954 p. 36]).
¬ [699]

1301     Bay lapè-a ki fini rit sakréman-an, indiké épi manifésté kominion éklézial avèk Évèk-la épi avèk tout fidèl-yo (cf. S. Hippolyte, trad. ap. 21).

III. Rézilta Konfirmasion-an

1302     Apati sélébrasion-an sa parèt rézilta sakréman Konfirmasion-an sé vidé Éspri-Sin-an vidé, minm jan yo té pèmèt sa fèt lontan jou Pantkot-la.
¬ [731]

1303     Poutèt sa, Konfirmasion-an poté yon kouasans épi yon aprofondisman lagras Batèm-nan :
¬ [1262 - 1274]

– li anrasinin nou pi fon nan kondision pitit Bondié-a ki fè nou rélé : « Abba, Papa ! » (Rm 8, 15) ;
– li fè nou fè youn pi solid ak Kris-la ;
– li ogmanté kado Éspri-Sin-an nan nou ;
– li fè rélasion nou avèk l’Égliz-la vîn pi séré (cf. LG 11) ;
– li ba nou yon fòs spésial Éspri-Sin-an, pou nou kapab gayé lafoua-a ak paròl épi avèk askion épi pou nou défann li kòm vrè témouin Kris-la, pou nou déklaré non Kris-la ak kouraj épi pou nou pa santi nou ront dévan koua-a (cf. DS 1319 ; LG 11 ; 12) :
¬ [2044]

« Sé pou sa sonjé, ou résévoua yon mak spirituèl, éspri sajès ak intèlijans, éspri konsèy ak fòs, éspri konésans ak piété, éspri krint ki sin-an, épi kinbé sa-ou résévoua-a. Bondié Papa-a té maké-ou, Kris Granmèt-la té konfirmé-ou, épi li té mété gaj Éspri-a nan kè-ou » (S. Ambroise, myst. 7, 42 : PL 16, 402-403).

1304     Minm jan ak Batèm-nan li sé pèféksion-l nan, Konfirmasion-an sé yon sèl foua yo bay li. Réyèlman Konfirmasion-an gravé nan nanm-nan yon sign spirituèl ki pa kapab éfasé, « karaktè-a » (cf. DS 1609), ki vlé di Jézu-Kri maké krétyin-an ak so Éspri li-a, li abiyé-l ak fòs ki sot anro-a pou-l kapab tounin témouin-l (cf. Lc 24, 48-49).
¬ [1121]

1305      « Karaktè-a » pèféksioné sasèrdòs komin fidèl-yo, sa yo résévoua nan Batèm-nan, épi « moun ki konfirmé-a résévoua pouvoua pou-l déklaré piblikman lafoua Kris-la avèk paròl, kòm si yo délégé-l pou sa (quasi ex officio) (S. Thomas d’A., s. th. 3, 72, 5, ad 2).
¬ [1268]

IV. Kilès ki kapab résévoua sakréman sa-a ?

1306     Tout moun ki batizé ki poko konfirmé kapab épi doué résévoua sakréman Konfirmasion-an (cf. CIC, can. 889, § 1). Poutèt Batèm-nan, Konfirmasion-an épi Ékaristi-a fòmé yon sèl réalité-a, an konsékans « fidèl-yo gin obligasion pou yo résévoua sakréman-an dépi sa posib » (CIC, can. 890), paské sakréman Batèm-nan, san Konfirmasion-an ak Ékaristi-a, li sètènman valid épi éfikas, min inisiasion krétyin-an rété inkonplè.
¬ [1212]

1307     Abitud latin-an, dépi anpil sièk, indiké kòm pouin référans pou résévoua Konfirmasion-an, « laj diskrésion-an ». Min nan danjé lanmò, yo doué konfirmé ti bébé-yo, minm si yo poko rivé nan laj diskrésion-an (cf. CIC, can. 891; 883, 3).

1308     Si pafoua yo palé osijè Konfirmasion-an kòm « sakréman ki fè krétyin-an adult », yo pa doué konfonn poutèt sa laj adult lafoua-a avèk laj adult kouasans natirèl-la, ni bliyé lagras Batèm-nan sé yon lagras ki fè yo chouazi nou gratis san okinn mérit épi ki pa bézouin yon « ratifikasion » pou-l vîn éfikas. Sin Toma raplé sa :
¬ [1250]

« Laj kò-a pa yon préjijé pou nanm-nan. Sé poutèt sa minm nan laj timoun, yon moun kapab rivé gin pèféksion laj spirituèl-la : sa Sajès-la di osijè-la [4, 8] : “ Vié granmoun ki mérité konsidérasion, sé pa sa-k viv lontan, sé pa sou kantité ané yo konsidéré-l”. Sé sa-k fè, anpil ki té nan laj timoun, poutèt fòs Éspri-Sin-an yo résévoua-a, yo té rivé batay ak kouraj jous nan san pou Kris-la » (Thomas d’A., s. th. 3, 72, 8, ad 2).

1309     Préparasion pou Konfirmasion-an doué chèché kondui krétyin-an pou-l vîn fè youn ak Kris-la yon fason pi intim, pou-l vîn gin familiarité ki pi vif avèk Éspri-Sin-an, avèk aksion-l avèk kado-l yo épi avèk apèl li-yo, pou-l kapab pran résponsabilité apostolik lavi krétyin-an pi byin. Sé poutèt sa, katéchèz Konfirmasion-an ap fè éfò pou révéyé santiman fè pati l’Égliz Jézu-Kri-a, soua parapò a l’Égliz inivèsèl-la soua parapò a kominoté parouas-la. Dènié sa-a gin yon résponsabilité spésial nan préparasion moun ki pral konfirmé-yo (cf. OCf prænotanda 3).

1310     Pou résévoua Konfirmasion-an éta de gras-la nésésè. Sé pou moun-nan alé nan sakréman Pénitans-la pou-l pròpté pou-l résévoua kado Éspri-Sin-an. Yon priyè ki pi intans doué dispozé moun-nan pou-l résévoua fòs ak lagras Éspri-Sin-an ak plis dosilité épi san pèdi tan (cf. Ac 1, 14).
¬ [2670]

1311     Pou Konfirmasion-an, minm jan ak pou Batèm-nan, kandida-yo doué chèché konkou spirituèl yon parinn oubyin yon marinn. Pou byin souligné kijan toulédé sakréman sa-yo fè youn, li bon pou sé minm parinn ak marinn Batèm-nan (cf. OCf prænotanda 5 ; 6 ; CIC, can. 893, § 1. 2).
¬ [1255]

V. Minis Konfirmasion-an

1312     Minis ki nan orijîn Konfirmasion-an sé Évèk-la (LG 26).

     An Orian, òdinèman prèt ki batizé-a bay Konfirmasion-an tousuit nan yon sèl minm sélébrasion-an. Min li fè sa ak sin-krèm Patriarch-la oubyin Évèk-la té konsakré-a, sé sa ki éksprimé kijan l’Égliz apostolik-la fè youn, sa sakréman Konfirmasion-an ranfòsé chinn li-a. Nan Égliz latin-an sé minm disiplîn-nan yo anplouayé nan Batèm adult-yo oubyin lè yo admèt nan kominion l’Égliz-la anplin yon moun ki té batizé nan yon lòt kominoté krétyin ki pa gin sakréman Konfirmasion-an valid (cf. CIC, can. 883, § 2).
¬ [1233]

1313     Nan rit latin-an, minis òdinè Konfirmasion-an sé Évèk-la (cf. CIC, can. 882). Minm si Évèk-la kapab, si gin nésésité, bay kèk prèt fakilté pou administré Konfirmasion-an (CIC, can. 884, § 2), li bon pou sé li-minm ki bay li, antan yo pa bliyé sé rézon sa-a ki fè yo séparé sélébrasion Konfirmasion-an ak Batèm-nan tanporèlman. Évèk-yo sé siksésè Apot-yo, yo résévoua plénitud sakréman Òrd-la. Lè sé yo-minm ki administré sakréman sa-a, sa byin montré li gin kòm rézilta pou moun ki résévoua-l yo vîn fè youn pi séré ak l’Égliz-la, ak orijîn apostolik-li épi ak mision-l pou-l témouagné Kris-la.
¬ [1290] [1285]

1314     Si yon krétyin nan danjé pou-l mouri, ninpòt prèt kapab ba li Konfirmasion-an (cf. CIC, can. 883, § 3). Réyèlman vré, l’Égliz-la pa vlé pou okinn nan pitit li-yo, minm si-l tou piti, kité tè sa-a san-l pa vîn apouin gras a Éspri-Sin-an ak kado plénitud Kris-la.
¬ [1307]

Rézimé

1315     « Lè Apot-yo ki té Jéruzalèm tandé kijan Samari té résévoua paròl Bondié-a, yo voyé Piè ak Jan lakay yo. Lè yo rivé, yo priyé pou yo, pou yo résévoua Éspri-Sin-an ; sèké li pa-t ko vini sou pèsonn nan yo, min sé o non Granmèt Jézu sèl yo té batizé. Lè sa-a atò yo pozé min sou yo, yo résévoua Éspri-Sin-an » (Ac 8, 14-17).

1316     Konfirmasion-an fè lagras Batèm-nan fîn apouin ; sé sakréman ki bay Éspri-Sin-an pou-l anrasiné nou pi afon nan kondision pitit Bondié-a, pou-l inkòporé nou pi solid nan Kris-la, pou-l fè chinn rapò nou ak l’Égliz-la pi séré, pou-l asosié nou pi plis nan mision-l nan épi pou-l édé nou rann lafoua krétyin-an témouagnaj ak paròl ki akonpagné aksion-yo.

1317     Konfirmasion-an, minm jan ak Batèm-nan, gravé yon sign spirituèl oubyin karaktè yo pa kapab éfasé nan nanm krétyin-an ; sé poutèt sa, sé yon sèl foua sèlman nan lavi-a yo kapab résévoua sakréman-an.

1318     An Orian, yo administré sakréman sa-a tousuit apré Batèm-nan ; épi patisipasion nan Ékaristi-a suiv ; tradision sa-a souligné kijan toua sakréman inisiasion krétyin-an fè youn. Nan l’Égliz latîn-nan, yo administré sakréman sa-a lè moun-nan rivé nan laj rézon épi jénéralman yo rézèvé sélébrasion-l pou Évèk-la, konsa yo montré sakréman sa-a fè rapò ak l’Égliz-la vîn pi solid.

1319     Kandida pou Konfirmasion-an ki rivé nan laj rézon-an, doué déklaré lafoua-a, nan éta de gras, gin intansion résévoua sakréman-an épi préparé pou-l aksépté fonksion disip épi témouin Kris-la, nan kominoté éklézial-la épi nan aktivité tanporèl-yo.

1320     Rit ésansièl Konfirmasion-an sé onksion ak sin-krèm-nan sou fron batizé-a (an Orian yo fè-l tou sou lòt ògàn sans-yo), avèk inpozision min minis-la épi paròl-yo : « Résévoua sign Kado Éspri-Sin-an » nan rit Romin-an, « Sign Kado Éspri-Sin-an » nan rit Bizantin-an.

1321     Lè yo sélébré Konfirmasion-an séparé ak Batèm-nan, pami dòt, yo éksprimé rapò li ginyin ak Batèm-nan palintèmédiè rénouvèlman promès Batèm-yo. Sélébrasion Konfirmasion-an anndan Ékaristi-a kontribué pou souligné kijan sakréman inisiasion krétyin-yo fè yon sèl.

 

Gid

ATIK 3
Sakréman Ékaristi-a

1322     Sint Ékaristi-a sé konklizion inisiasion krétyin-an. Moun-yo ki lévé nan dignité sasèrdòs rouayal-la palintèmédiè Batèm-nan épi ki vîn konfòmé ak Kris-la pi afon palintèmédiè Konfirmasion-an, yo patisipé ak tout kominoté-a nan sakrifis Granmèt-la palintèmédiè Ékaristi-a.
¬ [1212]

1323      « Sovè nou-an, nan dènié Soupé-a, nan nuit yo t-ap rinmèt li-a, té établi Sakrifis Ékaristik Kò-li ak San-li, koté li fè Sakrifis Koua-a toujou prézan sièk apré sièk joustan li rétounin, li fè sa tou pou-l kapab konfié l’Égliz-la, Épouz li rinmin-an, mémorial Lanmò-li ak Réziréksion-li: sakréman piété-a (sacramentum pietatis), sign unité-a, lyin charité-a, résépsion fèt Pak-la koté nou nouri ak Kris-la, éspri-nou vîn ranpli ak lagras-la épi yo ba nou garanti gloua k-ap vini-an » (SC 47).
¬ [1402]

I. Ékaristi-a – sous épi pouint tèt lavi l’Égliz-la

1324     Ékaristi-a sé sous épi pouint ki pi ro nan tout lavi krétyin-an (LG 11). « Lòt sakréman-yo minm, minm jan ak tout ministè ékléziastik-yo épi travay apostola-a, yo an rapò séré ak Ékaristi-a épi yo fèt pou minnin ladan-l. Nan Trè Sint Ékaristi-a réyèlman gin tout byin spirituèl l’Égliz-la, sètadi Kris-la li-minm, Pak nou-an » (PO 5).
¬ [864]

1325     « Kominion lavi Bondié-a épi unité pèp Bondié-a ki fè l’Égliz-la égzisté-a, sé Ékaristi-a ki signifié-l kòrèktéman épi ki réalizé-l yon fason ékstraòdinè. Nan li gin pouint-tèt aksion Bondié nan Kris-la pou sanktifié moun-yo avè-l sou tè-a épitou kult moun-yo prézanté bay Kris-la épi, palintèmédiè-l nan Éspri-Sin-an, bay Papa-a » (CdR, instr. "Eucharisticum mysterium" 6).
¬ [775]

1326     Anfin, palintèmédiè sélébrasion ékaristik-la nou déja fè youn ak litiji sièl-la épitou nou kòmansé davans (antisipé) lavi pou tout tan-an koté « Bondié ap tout bagay nan tout moun » (cf. 1 Co 15, 28).
¬ [1090]

1327     Yon fason pi kout, Ékaristi-a sé rézimé épi kondansé lafoua nou-an : « Fason nou pansé-a akòdé ak Ékaristi-a, épi sou bò pa-l Ékaristi-a konfirmé fason nou pansé-a » (S. Irénée, hær. 4, 18, 5).
¬ [1124]

II. Kòman yo rélé sakréman sa-a ?

1328     Richès sakréman sa-a yo pa kapab fîn éksploré-a éksprimé nan diféran non yo ba li-yo. Chak nan non sa-yo raplé youn nan aspè li-yo. Yo rélé-l :

     Ékaristi paské li sé yon aksion-d-gras pou Bondié. Mo sa-yo eucharistein (Lc 22, 19 ; 1 Co 11, 24) épi eulogein (Mt 26, 26 ; Mc 14, 22) raplé bénédiksion Juif-yo – sitou pandan y-ap manjé – ki proklamé travay Bondié-yo : kréasion-an, Rédanmsion-an épi sanktifikasion-an.
¬ [2637] [1082] [1359]

1329     Soupé Granmèt-la (cf. 1 Co 11, 20) paské sé Soupé sa-a Granmèt té pran avèk disip li-yo lavèy li t-apral soufri-a, épi sé antisipasion résépsion nòs Mouton-an (cf. Ap 19, 9) nan Jéruzalèm sièl-la.
¬ [1382]

     Kasé pin-an paské rit sa-a, ki pròp pou Juif-yo lè y-ap manjé, Jézu té anplouayé-l lè-l té béni pin-an épi distribué-l tankou mèt tab-la (cf. Mt 14, 19 ; 15, 36 ; Mc 8, 6. 19), sitou nan dènié Soupé-a (cf. Mt 26, 26 ; 1 Co 11, 24). Sé gras a jès sa-a disip-yo ap rékonèt li apré Réziréksion-l nan (cf. Lc 24, 13-35), épi sé ak éksprésion sa-a prémié krétyin-yo ap dézigné asanblé ékaristik yo-a (cf. Ac 2, 42. 46 ; 20, 7. 11). Konsa yo vlé di tout moun ki manjé yon sèl pin-an ki kasé-a, Kris-la, yo antré nan kominion avèk li épi sé yon sèl kò yo vîn fòmé nan li (cf. 1 Co 10, 16-17).
¬ [790]

     Asanblé ékaristik (synaxis) paské Ékaristi-a ki sélébré nan asanblé fidèl-yo, sé éksprésion vizib l’Égliz-la (cf. 1 Co 11, 17-34).
¬ [1348]

1330     Mémorial soufrans ak réziréksion Granmèt-la.
¬ [1341]

     Sakrifis ki sin-an, paské li fè sèl sakrifis Kris Sovè-a vîn aktuèlman prézan épi paské li gin ofrann l’Égliz-la ladan-l ; oubyin tou sin Sakrifis Mès-la, « sakrifis louanj » (He 13, 15 ; cf. Ps 116, 13. 17), sakrifis spirituèl (cf. 1 P 2, 5), sakrifis ki pròp (cf. Ml 1, 11) épi ki sin, paské li akonpli épi li dépasé tout sakrifis Ansyin Alians-la.
¬ [2643] [614]

     Sint é divîn Litiji, paské tout litiji l’Égliz-la jouinn pouin santral-li épi éksprésion-l ki gin plis intansité nan sélébrasion sakréman sa-a ; nan minm sans-la tou yo rélé-l sélébrasion mistè ki sin-yo. Yo palé tou osijè Trè Sin Sakréman-an paské sé sakréman tout sakréman-yo. Non sa-a dézigné éspès ékaristik-yo yo konsèvé nan tabènak-la.
¬ [1169]

1331     Kominion, paské sé palintèmédiè sakréman sa-a nou fè youn ak Kris-la, ki fè nou patisipé nan kò-l ak san-l pou nou fòmé yon sèl kò (cf. 1 Co 10, 16-17) ; yo rélé-l tou bagay ki sin-yo : ta hagia ; sancta (Const. Ap. 8, 13, 12 ; Didaché 9, 5 ; 10, 6) – sé prémié sans « kominion sin-yo », sa Sinbòl Apot-yo palé dé li-a –, pin anj-yo, pin sièl-la, rémèd pou pa janm mouri-a, (S. Ignace d’Antioche, Eph. 20, 2), viatik-la (manjé pou rout-la)...
¬ [950] [948] [1405]

1332     Sint Mès-la paské litiji koté mistè sové-a akonpli-a, li fini antan-l voyé fidèl-yo an mision, pou yo kapab réalizé volonté Bondié nan lavi chak jou-a.
¬ [849]

III. Ékaristi-a nan Dispozision pou sové nou-an (Économie du salut)

Sign pin-an ak divin-an

1333     Nan kè sélébrasion Ékaristi-a gin pin-an ak divin-an ki vîn tounin kò ak san Kris-la pa pouvoua paròl Kris-la épi invokasion Éspri-Sin-an. Antan-l rété fidèl nan kòmandman Granmèt-la, nan fè sonjé-l épi jous lè la rétounin nan gloua-a, l’Égliz-la kontinué fè sa Kris-la li-minm té fè lavèy jou li t-apral soufri-a : « Li pran pin… », « Li pran kalis-la ki plin ak frui rézin-an… ». Sign pin-an ak divin-an, lè yo vîn tounin kò ak san Kris-la yon fason ki sékrè, yo kontinué indiké bonté kréasion-an tou. Konsa nan Ofètoua-a, nou rann Kréatè-a gras poutèt pin-an ak divin-an (cf. Ps 104, 13-15), frui « travay moun-nan », min tou anvan kòm « frui tè-a » épi « pié rézin-an », donk kado Kréatè-a. L’Égliz-la ouè nan jès Mèlkisédèk, roua épi prèt, ki té poté « pin ak divin »-an (Gn 14, 18) yon préfigirasion pròp ofrann li-an (cf. MR, Canon Romain 95 : "Supra quæ").
¬ [1350] [1147] [1148]

1334     Nan Ansyin Alians-la, pin-an ak divin-an, nan pami prémié donn tè-a, yo té ofri yo kòm sakrifis, tankou sign rémèsiman aléga Kréatè-a. Min li vîn résévoua yon nouvo signifikasion tou nan kontèks Égzòd-la : Pin san lévin-an, sa Israèl té konn manjé chak ané nan fèt Pak-la, té fè sonjé jan sé byin vit yo té soti Éjip pou yo té ka libéré ; rapèl lamàn dézè-a ap toujou fè Israèl sonjé sé ak pin Paròl Bondié-a li viv (cf. Dt 8, 3). Anfin, pin chak jou-a sé frui Tè yo té promèt-la, gaj fidélité Bondié nan promès li-yo. « Kalis bénédiksion-an » (1 Co 10, 16), alafin manjé fèt Pak Juif-yo, té ajouté sou kè kontan divin fèt-la yon aspè éskatolijik, tann y-ap tann rétablisman mésianik Jéruzalèm-nan. Jézu té établi Ékaristi li-a antan-l bay bénédiksion pin-an ak kalis-la yon nouvo sans ki définitif.
¬ [1150] [1363]

1335     Mirak multiplikasion pin-yo, lè Granmèt-la té di bénédiksion-an, li té kasé pin-yo épi li té distribué-yo pou nouri disip li-yo ak foul-la, préfigiré débòdman kantité sèl pin Ékaristi li-a (cf. Mt 14, 13-21 ; 15, 32-39). Sign dlo-a ki chanjé tounin divin nan Kana-a (cf. Jn 2, 11) té déja anonsé Lè glorifikasion Jézu-a. Li manifésté akonplisman résépsion nòs-la nan Rouayòm Papa-a, koté fidèl-yo ap bouè divin nouvo-a (cf. Mc 14, 25) ki vîn tounin san Kris-la.
¬ [1151]

1336     Prémié anons Ékaristi-a té divizé disip-yo, minm jan anons soufrans li-a té skandalizé yo-a : « Paròl sa-a rèd, ki moun ki kapab tandé-l ? » (Jn 6, 60). Ékaristi-a épi koua-a sé ròch skandal yo yé. Sé minm mistè-a épi li pa sispann okazion divizion. « Èské nou minm tou nou vlé pati ? » (Jn 6, 67) : késion sa-a Granmèt-la pozé-a ap rézonnin nan chak épòk, tankou yon invitasion rinmin li-an pou yo dékouvri sé li minm sèl ki gin « paròl lavi tout tan-an » (Jn 6, 68) épi résévoua kado Ékaristi li-a nan lafoua sé résévoua li-minm minm.
¬ [1327]

Institision Ékaristi-a

1337     Granmèt-la, kòm li té rinmin moun pa-l yo, li té rinmin yo jouskalafin. Antan-l konnin lè-a rivé pou-l travèsé sot sou tè sa-a pou-l rétounin kot Papa-l la, pandan l-ap manjé-a, li té lavé pié yo épi li té ba yo kòmandman rinmin-an (cf. Jn 13, 1-17). Pou-l kapab kité yon gaj rinmin sa-a, pou-l pa-t janm alé louin yo épi pou-l té fè yo patisipé nan Pak li-a, li institué (établi) Ékaristi-a pou fè sonjé lanmò li-a ak Réziréksion-l nan, épitou li pasé Apot li-yo lòd pou yo sélébré-l joustan li rétounin, « lè sa-a li fè yo tounin prèt Nouvo Téstaman-an » (Cc. Trente : DS 1740).
¬ [610] [611]

1338     Toua Évanjil sinoptik-yo épi sin Pòl transmèt nou istoua ki rakonté institision Ékaristi-a ; sou bò pa-l, sin Jan rapòté paròl Jézu-yo nan sinagòg Kafarnaòm-nan, paròl sa-yo k-ap préparé institision Ékaristi-a : Kris-la dézigné pròp tèt-li kòm pin lavi-a, ki désann sot nan sièl-la (cf. Jn 6).

1339     Jézu té chouazi tan Pak-la pou-l akonpli sa-l té anonsé Kafarnaòm-nan : li té gin pou-l bay disip li-yo kò-l ak san-l :
¬ [1169]

« Jou Pin san lévin-yo rivé ; sé jou sa-a yo té gin pou sakrifié Pak-la. Jézu voyé Piè ak Jan, li di : “Alé, préparé Pak-la pou nou, dékoua pou nou manjé”. Yo minm minm, […] y-alé, […] yo préparé Pak-la. Lè lè-a rivé, Jézu atablé, épi apot-yo avèk li. Li di yo : “Sé pa ti kras anvi mouin té anvi manjé Pak sa-a avèk nou, anvan-m soufri-a. Mouin di nou réyèlman, mouin pap manjé-l, joustan li réalizé nan péyi-roua Bondié-a”. […] Épi antan-l pran pin-an, li rann gras, li kasé-l, li ba yo, antan-l di : “Sa-a sé Kò-m, yo bay pou nou-an : fè sa pou nou fè sonjé-m”. Minm jan-an tou pou kalis-la, lè-l fîn manjé, antan-l di : “Sa-a sé Kalis nouvo téstaman-an nan san-m nan, ki vidé pou nou-an” » (Lc 22, 7-20 ; cf. Mt 26, 17-29 ; Mc 14, 12-25 ; 1 Co 11, 23-26).

1340     Antan l-ap sélébré dènié Soupé-a avèk Apot li-yo pandan manjé fèt Pak-la, Jézu bay Pak Juif-la yon sans définitif. Réyèlman vré, pasaj Jézu pou-l al jouinn Papa-l palintèmédiè Lanmò-l ak Réziréksion-l nan, sètadi nouvo Pak-la, li viv li davans (antisipé-l) nan Soupé-a épi li sélébré-l nan Ékaristi-a ki akonpli Pak Juif-la épi ki anonsé davans (antisipé) Pak final l’Égliz-la nan gloua Rouayòm-nan.
¬ [1151] [677]

« Fè sa pou nou fè sonjé-m »

1341     Kòmandman Jézu pasé pou yo répété jès ak paròl li-yo « joustan li vini » (1 Co 11, 26), pa égzijé sèlman pou sonjé Jézu épi sa-l té fè-a. Li prévoua sélébrasion litijik mémorial Kris-la palintèmédiè Apot-yo épi siksésè yo, mémorial lavi li-a, lanmò li-a, Réziréksion-l nan épi intèsésion-an bò kot Papa-a.
¬ [611]

1342     Dépi nan kòmansman, l’Égliz-la té fidèl nan lòd sa-a Granmèt-la té ba li-a. Osijè l’Égliz Jéruzalèm-nan yo té di :
¬ [2624]

« Yo minm yo té pèsévéré nan ansègnman Apot-yo, nan kominion-an, nan séparé pin-an ak nan priyè-yo. […] Chak jou tou antan yo pèsévéré ansanm nan tanp-la, épi antan yo séparé pin-an lakay yo, yo té konn pran manjé-a avèk kontantman ak yon kè sinp » (Ac 2, 42. 46).

1343     Sé sitou « nan prémié jou apré saba-a », sètadi jou Dimanch-la, jou réziréksion Jézu-a, krétyin-yo té konn rasanblé « pou kasé pin-an » (Ac 20, 7). Dépi tan sa-a jous nan jou nou-yo, yo kontinué fè sélébrasion Ékaristi-a yon fason pou jodi-a nou jouinn li toupatou nan l’Égliz-la ak minm strikti fondamantal-la. Li rété kòm pouin santral lavi l’Égliz-la.
¬ [1166, 2177]

1344     Konsa pèp Bondié-a ki an pélérinaj, ap anonsé mistè Paskal Kris-la « joustan-l vini » (1 Co 11, 26), sot nan yon sélébrasion al nan yon lòt, antan l-ap avansé « sou chémin jinnin koua-a » (AG 1) pou-l al nan résépsion sièl-la koté tout moun yo chouazi-yo pral chita sou tab Rouayòm-nan.
¬ [1404]

IV. Sélébrasion litijik Ékaristi-a

Mès-la nan tout sièk-yo

1345     Apati dézièm sièk-la nou gin témouagnaj sin Justin, mati, osijè lign fondamantal déroulman sélébrasion ékaristik-la. Yo rété minm jan-an jous jodi-a pou gran fanmi litijik-yo. Min kisa-l té ékri alantou ané 155 pou anprè payin-an Antonin le Pieux (138-161) kapab konnin sa krétyin-yo ap fè :

« Épi jou yo rélé jou Solèy-la tout moun ki rété nan vil-yo oubyin nan kanpagn-yo vîn réyini yon sèl koté.
Épi yo li mémoua Apot-yo oubyin sa Profèt-yo té ékri-yo, nan mézi gin tan pou sa.
Apré sa, lè léktè-a sispann, moun k-ap prézidé-a avèti ak paròl épi invité pou imité bèl bagay sa-yo.
Apré sa nou tout lévé ansanm épi nou vidé priyè » (S. Justin, apol. 1, 67) « ni pou nou-minm […] ni pou tout lòt-yo tout koté […] pou yo jouinn nou ap travay pou viv kòrèk épi ap obsèvé kòmandman yo, pou nou kapab rivé jouinn lavi pou tout tan-an.
Nou salué youn lòt ak yon bo lè nou fîn priyé.
Apré sa yo poté bay sa k-ap prézidé-a pin ak yon godé divin ak dlo.
Li résévoua yo épi li fè louanj ak gloua monté anlè pou Papa inivè-yo pa pouvoua non Pitit-la épi Éspri-Sin-an épi li fè aksion-d-gras (an grèk : eucharistian) byin long, poutèt li té fè nou mérité kado sa-yo.
Apré priyè-yo ak aksion-d-gras-yo fini, tout pèp-la ki la dakò aklamé antan-l di : Amèn.
[…] Apré réyèlman moun k-ap prézidé-a fîn fè aksion-d-gras épi tout pèp-la dakò aklamé, moun yo rélé diak lakay nou-yo bay pin ak divin épi dlo-a ki « ékaristizé »-yo bay chak moun ki prézan k-ap patisipé épi yo poté bay sa-k absan-yo » (S. Justin, apol. 1, 65).

1346     Litiji Ékaristi-a déroulé dapré chapant fondamantal ki konsèvé rivé jouinn nou atravè sièk-yo. Li déplouayé nan dé gran moman ki byin fè youn ansanm :

– rasanbléman-an, litiji paròl-la, avèk léktu-yo, oméli-a épi priyè inivèsèl-la ;
litiji ékaristik-la, avèk prézantasion pin ak divin-an, aksion-d-gras konsékrasion-an épi kominion-an.

     Litiji paròl-la ak litiji ékaristik-la fòmé ansanm « yon sèl akt kult » (SC 56) ; réyèlman vré, tab yo préparé pou nou nan Ékaristi-a sé an minm tan tab Paròl Bondié-a épi tab kò Granmèt-la (cf. DV 21).
¬ [103]

1347     Èské la-a sé pa minm mouvman ki ginyin ak manjé fèt Pak Jézu résisité-a avèk disip li-yo ? Antan y-ap maché, li ékspliké yo Ékritu-yo, apré sa antan-l lonjé atab avèk yo : « Li pran pin, li béni, li kasé, li ba yo » (cf. Lc 24, 13-35).

Mouvman sélébrasion-an

1348     Tout moun rasanblé. Krétyin-yo vini rasanblé nan minm koté-a pou asanblé ékaristik-la. Nan li Kris-la li-minm gin plas prinsipal-la, paské sé li-minm ki ajan prinsipal Ékaristi-a. Li sé Prèt an chèf Nouvo Alians-la. L-ap prézidé tout sélébrasion ékaristik yon fason invizib. Réprézantan-l, Évèk-la oubyin prèt-la (k-ap aji in persona Christi Capitis) prézidé asanblé-a, apré léktu-yo li fè prèch-la, li résévoua kado-yo épi li di priyè ékaristik-la. Tout moun patisipé aktivman nan sélébrasion-an, chak moun nan fason pa-l : léktè-yo, moun k-ap poté ofrann-nan, moun k-ap distribué kominion-an, épi pèp-la toutantié ki manifésté patisipasion-l ak Amèn-nan.
¬ [1140] [1548]

1349     Litiji paròl-la inpliké « sa Profèt-yo té ékri » sètadi Ansyin Téstaman-an épi « mémoua Apot-yo », sètadi lèt yo épi évanjil-yo ; apré prèch-la ki ankourajé pou résévoua paròl sa-a pou sa-l yé vrèman-an, Paròl Bondié-a (cf. 1 Th 2, 13), épi pou mété-l an pratik, gin intèsésion-yo ki suiv pou tout moun, dapré paròl Apot-la : « Mouin mandé toudabò pou yo pèsisté kot Bondié, pou yo priyé, pou yo fè démann, pou yo di mèsi, pou tout moun : pou roua-yo ak tout moun ki nan yon plas ki ro » (1 Tm 2, 1-2).
¬ [1184]

1350     Prézantasion kado-yo (ofètoua-a) : lè sa-a, pafoua ak yon prosésion, yo poté pin-an ak divin-an sou otèl-la koté prèt-la, nan non Kris-la, ofri Sakrifis ékaristik-la, koté yo vîn tounin kò ak san-l. Sé minm jès Kris-la nan dènié Soupé-a, « antan-l pran pin-an ak kalis-la ». « Sé l’Égliz-la sèlman ki poté ofrann pròp sa-a dévan Kréatè-a, antan sé sa-k sot nan kréatu-l yo li ofri-l avèk aksion-d-gras » (S. Irénée, hær. 4, 18, 4 ; cf. Ml 1, 11). Prézantasion kado-yo sou otèl-la réprann jès Mèlkisédèk-la épi li rinmèt kado Kréatè-a nan min Kris-la. Li-minm nan sakrifis li-a li fè tout éfò moun-nan fè pou ofri sakrifis rivé nan pèféksion yo.
¬ [1359] [614]

1351     Dépi nan kòmansman, krétyin-yo poté, ansanm ak pin-an ak divin-an pou Ékaristi-a, kado pa-yo tou pou patajé ak sa-k nan bézouin-yo. Abitud ranmasé kèt sa-a (cf. 1 Co 16, 1), toujou aktuèl épi li inspiré nan égzanp Kris-la ki té fè pròp tèt-li pòv pou-l kapab fè nou rich (cf. 2 Co 8, 9) :
¬ [1397] [2186]

« Sa-k rich-yo épi ki vlé, libréman, yo chak bay dapré sa yo ouè, épi sa yo ranmasé-a yo dépozé-l koté sa k-ap prézidé-a, épi li-minm li asisté òfélin-yo ak vèv-yo, épi sa yo ki nan bézouin poutèt maladi oubyin lòt kòz, épi sa-k prizonié-yo, étranjé ki vini yo résévoua-yo, anfin sé li ki pran souin tout moun ki nan bézouin » (S. Justin, apol. 1, 67, 6).

1352     Anafòr-la (Anaphore) : avèk priyè ékaristik-la, sètadi avèk priyè aksion-d-gras épi konsékrasion-an, nou rivé nan kè épi pouint ki pi ro sélébrasion-an :

     Nan préfas-la l’Égliz-la rann Papa-a gras palintèmédiè Kris-la nan Éspri-Sin-an poutèt tout sa-l fè-yo, poutèt kréasion-an, Rédanmsion-an épi sanktifikasion-an. Lè sa-a tout kominoté-a vîn fè youn ak louanj l’Égliz sièl-la, anj-yo ak tout sin-yo ap chanté san rété pou Bondié ki toua foua Sin-an.
¬ [559]

1353     Nan épiklèz-la, l-ap mandé Papa-a pou-l voyé Éspri li-a (oubyin puisans bénédiksion-l nan : cf. MR, Canon Romain 90) sou pin-an ak divin-an pou, pa pouvoua-l, yo vîn tounin kò ak san Jézu-Kri, épi pou moun k-ap patisipé nan Ékaristi-a, vîn tounin yon sèl kò ak yon sèl éspri (kèk tradision litijik mété Épiklèz-la apré anamnèz-la).
¬ [1105]

     Nan rakonté institision-an, fòs paròl ak aksion Kris-la, épi puisans Éspri-Sin-an, fè kò-l ak san-l vîn prézan anba éspès pin-an ak divin-an, sakrifis li té ofri yon sèl foua pou tout sou koua-a.
¬ [1375]

1354     Nan anamnèz ki suiv-la, l’Égliz-la raplé soufrans, réziréksion épi rétou Kris Jézu nan gloua-a ; li prézanté bay Papa-a ofrann Pitit li-a ki rékonsilié nou avèk li.
¬ [1103]

     Nan intèsésion-yo, l’Égliz-la éksprimé Ékaristi-a sélébré an kominion ak tout l’Égliz sièl-la ak tè-a, vivan-yo ak défin-yo, épi an kominion ak Pastè l’Égliz-la, avèk Pap-la, avèk Évèk diosézin-yo, présbitériòm-li épi diak li-yo, épi avèk Évèk tout tè-a ansanm ak Égliz pa-yo.
¬ [954]

1355     Nan Kominion-an, antan priyè Granmèt-la épi kasé pin-an vini anvan, fidèl-yo résévoua « pin sièl-la » épi « kalis k-ap sové yo-a », kò ak san Kris-la ki té rinmèt pròp tèt-li « pou lavi tè-a » (Jn 6, 51) :
¬ [1382]

Paské pin sa-a ak divin sa-a, dapré ansyin éksprésion-an té « ékaristizé », « yo rélé manjé sa-a lakay nou Ékaristi, sa okinn lòt moun pa gin doua patisipé ladan-l sof si-l kouè ansègnman nou-an sé vérité, épi yo lavé-l pou padon péché-yo épi bingn nouvo nésans-la, épi konsa li viv jan Kris-la té transmèt-la » (S. Justin, apol. 1, 66, 1-2).
¬ [1327]

V. Sakrifis sakramantèl-la : aksion-d-gras, mémorial, prézans

1356     Si krétyin-yo ap sélébré Ékaristi-a dépi nan orijîn yo, épi sou yon fòm ki pa chanjé substansièlman nan déroulman épòk-yo ak litiji-yo ki gin gran diférans, sa rivé poutèt nou konnin sa Granmèt-la té kòmandé-a sé obligasion pou nou, antan lavèy jou li t-apral soufri-a li té bay lòd : « Sa-a fè-l pou fè sonjé mouin » (1 Co 11, 24-25).

1357     Lòd sa-a Granmèt-la pasé-a nou akonpli-l antan nou sélébré mémorial sakrifis li-a. Antan nou fè sa, nou ofri Papa-a sa li-minm li té ba nou-an : kado kréasion-l nan, pin ak divin-an ki vîn tounin kò ak san Kris-la, pa pouvoua Éspri-Sin-an épi paròl Kris-la : konsa Kris-la vîn prézan réyèlman épi yon fason kaché.

1358     Sé poutèt sa nou doué konsidéré Ékaristi-a :

– kòm aksion-d-gras épi louanj pou Papa-a ;
– kòm mémorial sakrifis Kris-la épi kò li-a ;
– kòm prézans Kris-la pa pouvoua paròl li-a épi Éspri li-a.

Aksion-d-gras épi louanj pou Papa-a

1359     Ékaristi-a, sakréman sa Kris-la té akonpli pou sové nou sou koua-a, sé yon sakrifis louanj ak aksion-d-gras tou poutèt travay kréasion-an. Nan Sakrifis ékaristik-la, tout kréasion-an Bondié rinmin-an vîn prézanté bay Papa-a palintèmédiè lanmò ak réziréksion Kris-la. Palintèmédiè Kris-la l’Égliz-la kapab ofri sakrifis louanj an aksion-d-gras poutèt tout sa ki byin, ki bèl, ki kòrèk Bondié té fè nan kréasion-an ak nan ras moun-nan.
¬ [293]

1360     Ékaristi-a sé yon sakrifis aksion-d-gras pou Papa-a, sé yon bénédiksion ki fè l’Égliz-la kapab éksprimé rékonésans-li bay Bondié poutèt tout byin li fè-l yo, poutèt tout sa li té réalizé palintèmédiè kréasion-an, Rédanmsion-an épi sanktifikasion-an. Ékaristi-a vlé di toudabò « aksion-d-gras ».
¬ [1083]

1361     Ékaristi-a sé yon sakrifis louanj tou, ki fè l’Égliz-la chanté gloua Bondié nan non tout kréasion-an. Sakrifis louanj sa-a sé nan Kris-la sèlman li posib : li fè fidèl-yo fè youn avèk li pèsonèlman, youn ak louanj li-a épi intèsésion-l nan, épitou konsa sakrifis louanj bay Papa-a yo ofri-l palintèmédiè Kris-la épi avèk Kris-la pou yo résévoua-l nan Kris-la.
¬ [294]

Mémorial sakrifis Kris-la épi kò li-a, l’Égliz-la

1362     Ékaristi-a sé mémorial Pak Kris-la, sèl sakrifis li-a ki vîn prézan an akt épi ki tounin ofrann sakramantèl nan litiji l’Égliz-la ki kò li-a. Nan tout priyè ékaristik-yo, apré paròl institision-an nou jouinn priyè yo rélé anamnèz sètadi mémorial.
¬ [1103]

1363     Nan sans Sint-Ékritu-a ba li, mémorial-la sé pa sèlman rapèl événman ki pasé-yo, min proklamasion mèvèy Bondié té akonpli pou moun-yo (cf. Ex 13, 3). Nan sélébrasion litijik événman sa-yo, yo vîn prézan épi aktuèl yon sètin fason. Sé konsa Israèl konprann libérasion-l nan sot Éjip : chak foua yo sélébré Pak-la, événman Égzòd-la vîn prézan nan mémoua moun ki kouè-yo pou yo minm yo konfòmé lavi yo avèk li.
¬ [1099]

1364     Nan Nouvo Téstaman-an, mémorial-la résévoua yon nouvo signifikasion. Lè l’Égliz-la ap sélébré Ékaristi-a, li fè sonjé Pak Kris-la, ki vîn prézan : sakrifis Kris-la té ofri yon sèl foua pou tout sou koua-a, toujou rété aktuèl (cf. He 7, 25-27) : « Chak foua yo sélébré Sakrifis koua-a, koté “Kris-la, Pak nou-an té sakrifié-a” (1 Co 5, 7), travay rédanmsion nou-an réalizé (exercetur) » (LG 3).
¬ [611] [1085]

1365     Paské li sé mémorial Pak Kris-la, Ékaristi-a sé yon sakrifis tou. Karaktè sakrifis Ékaristi-a manifésté nan paròl institision-an minm : « Sa-a sé Kò-m, yo bay pou nou-an » épi « Sa-a sé Kalis nouvo téstaman-an nan san-m nan, ki vidé pou nou-an » (Lc 22, 19-20). Nan Ékaristi-a, Kris-la bay pròp kò-l sa-a li té rinmèt sou koua-a pou nou-an, pròp san-l sa-a li té vidé « pou anpil moun pou padon péché-yo » (Mt 26, 28).
¬ [2100] [1846]

1366     Sé poutèt sa Ékaristi-a sé yon sakrifis, paské li réprézanté (li fè tounin prézan) Sakrifis koua-a, paské li sé mémorial-li épi paské li apliké frui li-a :
¬ [613]

Kris-la « Bondié ak Granmèt nou-an, […] té ofri pròp tèt-li yon sèl foua bay Bondié Papa-a sou otèl lakoua-a antan-l intèsédé ak lanmò-l la pou-l kapab réalizé Rédanmsion moun-yo pou tout tan-an : poutan kòm apré lanmò-a sasèrdòs li-a pa t-ap disparèt [He 7, 24. 27], nan dènié Soupé-a, « nannuit yo té rinmèt li-a » (1 Co 11, 23), [li té kité] bay l’Égliz-la, Épouz li rinmin-an, yon sakrifis vizib  (jan natu moun-nan égzijé sa), koté sa-l t-apral fè nan san-l ki vidé yon sèl foua sou koua-a t-ap réprézanté épi mémorial-li t-ap rété jous nan finisman sièk-yo (1 Co 11, 23) épitou pouvoua li ginyin pou sové-a t-a apliké pou padon péché n-ap fè chak jou-yo » (Cc. Trente : DS 1740).

1367     Sakrifis Kris-la épi Sakrifis Ékaristi-a sé yon sèl sakrifis-la : « Sé yon sèl épi minm viktim-nan, minm-nan y-ap ofri koulié-a ak ministè prèt-la, ak sa-k té ofri pròp tèt li-a lè sa-a sou koua-a, sé sèlman modalité ofrann-nan ki diféran » (Cc. Trente, sess. 22a, Doctrina de ss. Missae sacrificio, c. 2 : DS 1743). « Épi poutèt nan sakrifis sa-a ki sot nan Bondié, sa ki fèt nan Mès-la, sé minm Kris-la ki sakrifié ladan-l antan pa gin san ki koulé, li-minm ki sou otèl lakoua-a “té ofri pròp tèt-li antan san-an té koulé-a” […] sakrifis sa-a sé yon véritab ‘mouayin pou padon-an’ (propitiatoire) » (ibid.).
¬ [1545]

1368     Ékaristi-a sé sakrifis l’Égliz-la tou. L’Égliz-la ki kò Kris-la, patisipé nan ofrann Tèt li-a. Avèk li, li ofri tout li-minm. Li fè youn ak intèsésion-l nan bò kot Papa-a pou tout moun. Nan Ékaristi-a, sakrifis Kris-la vîn tounin sakrifis manb kò-l yo tou. Lavi fidèl-yo, louanj yo, soufrans yo, priyè yo, travay yo vîn fè youn ak Kris-la épi ak ofrann total li-a, épi konsa yo vîn gin yon nouvo valè. Sakrifis Kris-la ki prézan sou otèl-la bay tout jénérasion krétyin-yo posibilité pou yo fè youn ak ofrann li-an.
¬ [618, 2031] [1109]

     Nan katakonb-yo, yo réprézanté l’Égliz-la anpil foua kòm yon madam k-ap priyé, ak bra-l yo ouvè nan jès moun k-ap priyé-a. Minm jan ak Kris-la ki té ouvè bra-l yo sou koua-a, palintèmédiè-l, avèk li épi nan li l-ap ofri pròp tèt-li épi l-ap intèsédé pou tout moun.

1369     Tout l’Égliz-la fè youn ak ofrann épi intèsésion Kris-la. Pap-la ki kinbé ministè Piè-a nan l’Égliz-la, asosié ak tout sélébrasion Ékaristi-a koté yo nonmin non-l kòm sign épi sèvitè unité l’Égliz inivèsèl-la. Évèk koté-a toujou résponsab Ékaristi-a, minm lè sé yon prèt k-ap prézidé-l ; yo sité non-l pou indiké sé li k-ap prézidé Égliz patikilié-a, nan mitan présbitériòm-nan épi ak asistans diak-yo. Kominoté-a tou ap intèsédé pou tout minis-yo k-ap ofri Sakrifis ékaristik-la pou li épi avèk li :
¬ [834, 882] [1561] [1566]

« Sé pou yo konsidéré Ékaristi sa-a kòm valid, sa-k fèt anba Évèk-la oubyin anba moun li-minm li bay otorizasion » (S. Ignace d’Antioche, Smyrn. 8, 1).

« Palintèmédiè ministè prèt-yo minm, sakrifis spirituèl fidèl-yo fîn réalizé antan-l fè youn ak sakrifis Kris-la, sèl médiatè-a, li-minm yo ofri sakramantèlman palintèmédiè min moun sa-yo, nan non tout l’Égliz-la, nan Ékaristi-a antan san pa koulé, joustan Granmèt-la li-minm vini » (PO 2).

1370     Sé pa sèlman manb ki sou tè-a toujou ki fè youn ak ofrann Kris-la, min tou sa-yo ki déja nan gloua sièl-la : l’Égliz-la ofri Sakrifis ékaristik-la an kominion avèk trè Sint Vièj Mari épi antan l-ap fè sonjé-l minm jan-an tout sin-yo gason kon fi. Nan Ékaristi-a, avèk Mari, l’Égliz-la bò kot koua-a yon sètin fason, li fè youn ak ofrann épi intèsésion Kris-la.
¬ [956] [969]

1371     Yo ofri Sakrifis ékaristik-la tou pou fidèl défin-yo, « pou défin nan Kris-la ki poko fîn purifié nèt » (Cc. Trente : DS 1743), pou yo kapab antré nan limiè ak lapè Kris-la :
¬ [958, 1689, 1032]

« Mété […] kò sa-a ninpòt koté : pa toumanté nou nan anyin pou pran souin-l ; sèl sa-m mandé nou, sé pou nou sonjé-m kot otèl Granmèt-la, ninpòt koté nou t-a yé » (Sint Monik, anvan-l mouri té di sint Ogustin ak frè-l la sa ; conf. 9, 11, 27).

« Apré [nan anafòr-la] [nou priyé] tou pou sin Pèr-yo ak Évèk-yo ki mouri, épi an jénéral pou tout moun nan pami nou ki kité lavi-a ; antan nou kouè sa kapab édé nanm sa-yo anpil, lè yo ofri priyè pou yo, pandan viktim ki sin épi k-ap fè nou tranblé nèt-la kouché dévan nou-an. […] Épi nou-minm nou ofri priyè bay Bondié pou défin-yo, minm si sé péchè yo yé, […] nou ofri Kris-la yo té sakrifié pou péché nou-yo, antan nou mandé Bondié ki zanmi moun-yo pitié ni pou yo ni pou nou » (S. Cyrille de Jérusalem, catech. myst. 5, 9. 10 : PG 33, 1116B-1117A).

1372     Sint Ogustin té byin rézimé ansègnman sa-a ki pousé nou patisipé yon fason ki toujou pi total nan sakrifis Rédanmtè nou-an, sa nou sélébré nan Ékaristi-a :
¬ [1140]

« Tout vil sa-a ki rachté-a, sètadi asanblé ak sosiété sin-yo, [yo ofri-l] bay Bondié kòm sakrifis inivèsèl palintèmédiè Prèt-la ki gran-an, li-minm ki té ofri pròp tèt-li pou nou nan soufrans-la, pou nou kapab tounin kò kalité Tèt sa-a, dapré kondision ésklav-la. […] Sa-a sé sakrifis krétyin-yo : “Konsa atout nou anpil-la, sé yon sèl kò nou yé nan Kris-la” (Rm 12, 5). Ak Sakréman otèl-la tou, sa fidèl-yo byin konnin-an l’Égliz-la fè-l souvan, koté yo montré-l nan réalité l-ap ofri-a, sé li-minm minm y-ap ofri » (S. Augustin, civ. 10, 6).

Prézans Kris-la pa pouvoua paròl li-a épi Éspri li-a

1373      « Kris Jézu, li minm ki mouri, pi plis ki résisité, ki adouat Bondié, k-ap pran défans nou-an » (Rm 8, 34), li prézan diféran fason nan l’Égliz li-a (cf. LG 48) : nan paròl li-a, nan priyè l’Égliz li-a, « koté gin dé oubyin toua moun ki rasanblé o non-m, mouin la nan mitan-yo » (Mt 18, 20), nan pòv-yo, malad-yo, prizonié-yo (Mt 25, 31-46), nan sakréman li-minm l-ap fè-yo, nan Sakrifis Mès-la épi nan minis-la pèsonèlman. Min « [li prézan] nan pi ro dégré anba éspès ékaristik-yo » (SC 7).
¬ [1088]

1374     Modalité prézans Kris-la anba éspès ékaristik-yo san parèy. Li lévé Ékaristi-a anlè tout lòt sakréman-yo épi poutèt sa li sé « tankou achèvman lavi spirituèl-la épi finalité tout sakréman-yo » (S. Thomas d’A., s. th. 3, 73, 3). Nan Trè Sin Sakréman Ékaristi-a ginyin vrèman, réyèlman épi substansièlman kò ak san ansanm ak nanm épi divinité Granmèt nou-an Jézu-Kri épi an konsékans Kris-la toutantié » (Cc Trente : DS 1651). « Prézans sa-a yo di li “réyèl” pa antan yo mété lòt-yo akoté, kòmsi yo pa t-a “réyèl”, min paréksélans, paské li substansièl, ki fè sètènman tout Kris-la toutantié, Bondié épi moun, vîn prézan » (MF 39).
¬ [1211]

1375     Nan sakréman sa-a, Kris-la vîn prézan palintèmédiè konvèsion (chanj­man) pin-an ak divin-an nan kò ak san Kris-la. Pèr l’Égliz-yo té déklaré byin fèm lafoua l’Égliz-la nan éfikasité paròl Kris-la ak aksion Éspri-Sin-an pou réalizé konvèsion (chanjman) sa-a. Konsa sin Jan Krizostòm déklaré :
¬ [1105]

« Sé pa moun-nan réyèlman ki fè sa yo prézanté-yo vîn tounin kò ak san Kris-la, min sé Kris-la li-minm yo té krisifié pou nou-an. Prèt-la kanpé antan-l ranpli ròl-la l-ap di paròl sa-yo : min puisans-la ak lagras-la sot nan Bondié. Li di : Sa-a sé kò mouin. Paròl sa-a transfòmé sa yo prézanté-yo » (prod. Jud. 1, 6 : PG 49, 380C).
¬ [1128]

     Épi sint Anbrouaz di osijè konvèsion (chanjman) sa-a :

Nou gin konviksion « sa-a sé pa sa natu-a té fòmé-a, min sa bénédiksion-an konsakré-a, bénédiksion-an gin pi gran fòs pasé natu-a, paské ak bénédiksion-an minm natu-a vîn chanjé ». « Paròl Kris-la donk, ki té kapab fè égzisté apati anyin sa-k pa-t égzisté, pa t-a kapab chanjé sa-k égzisté-yo nan sa yo pa-t yé-a ? Réyèlman sa pa pi piti pou bay réalité-yo yon natu tou nèf pasé pou chanjé-l » (myst. 9, 50. 52 : PL 16, 405-406).
¬ [298]

1376     Konsil Trant-la rézimé lafoua katolik-la antan-l déklaré : « Paské Kris Rédanmtè nou-an té di vrèman sé kò li sa-l t-ap ofri anba éspès pin-an, sé pousa nan l’Égliz Bondié-a té toujou gin konviksion sa kounié-a yon lòt foua Sinòd sa-a ki sin-an déklaré-a : palintèmédiè konsékrasion pin-an ak divin-an gin yon konvèsion (chanjman) ki rivé ki fè tout substans pin-an vîn substans kò Kris-la Granmèt nou-an, épi tout substans divin-an vîn substans san-li. Konvèsion sa-a (chanjman sa-a) sé ak rézon épi osans pròp sint Égliz katolik-la té rélé-l trans-substansiasion » (DS 1642).

1377     Prézans ékaristik Kris-la kòmansé dépi moman konsékrasion-an épi li diré toutotan éspès ékaristik-yo kontinué égzisté. Kris-la la toutantié intégralman anba chak éspès-yo épi toutantié intégralman nan moso yo, yon fason pou kasé yo kasé pin-an pa divizé Kris-la » (cf. Cc. Trente : DS 1641).

1378     Kult Ékaristi-a. Nan litiji Mès-la, nou éksprimé lafoua-nou nan prézans réyèl Kris-la anba éspès pin-an ak divin-an, pami dòt, antan nou mét ajénou oubyin nou panché byin ba kòm sign adorasion Granmèt-la. « Kult adorasion sa-a (latri) yo doué bay sakréman Ékaristi-a, l’Égliz Katolik-la non sèlman anndan min tout bon vré andéyò sélébrasion Mès-la té montré épi montré-l antan-l konsèvé losti konsakré-yo ak anpil souin, antan-l prézanté yo bay fidèl-yo pou yo vénéré yo solanèlman, antan yo poté yo nan prosésion anpil foul pèp-la ak kè kontan » (MF 56).
¬ [1178] [103, 2628]

1379     Rézèv ki sin-an (tabènak-la) té déstiné toubabò pou konsèvé Ékaristi-a ak dignité pou yo té kapab poté-l andéyò Mès-la bay sa-k malad-yo oubyin ki té absan-yo. L’Égliz-la, antan li antré pi afon nan lafoua osijè prézans réyèl Kris-la nan Ékaristi-a, vîn pran konsians signifikasion adorasion Kris-la an silans ki prézan anba éspès ékaristik-yo. Sé poutèt sa, yo doué mété tabènak-la nan yon koté ki patikilièman dign nan l’Égliz-la ; yo doué konstrui-l pou souligné épi manifésté vérité prézans réyèl Kris-la nan Trè Sin Sakréman-an.
¬ [1183] [2691]

1380     Sa té vrèman konvnab pou Kris-la té vlé rété prézan nan l’Égliz li-a nan fason san parèy sa-a. Paské Kris-la t-apral kité moun pa-l yo dapré fòm vizib-la, li té vlé fè nou kado prézans sakramantèl li-a ; paské li t-apral ofri pròp tèt-li pou-l sové nou, li té vlé nou gin mémorial rinmin sa-a ki fè « sé jouskalafin li rinmin » nou-an (Jn 13, 1), joustan li bay pròp lavi-l. Réyèlman vré, nan prézans ékaristik li-a, li-minm li rété nan mitan nou yon fason kaché kòm Sa-a ki té rinmin nou-an épi ki té rinmèt pròp tèt-li pou nou-an (cf. Ga 2, 20), épi li rété anba sign k-ap éksprimé épi kominiké rinmin sa-a :
¬ [669] [478]

« L’Égliz-la épi moun-yo sou tè-a vrèman bézouin kult ékaristik-la. Jézu ap tann nou nan sakréman charité sa-a. An nou pa réfizé ba li tan-nou pou n-al rankontré-l avèk adorasion, avèk yon kontanplasion plin lafoua ki paré pou konpansé fot ak krim grav moun-yo sou tè-a. Sé pou adorasion nou-an pa janm sispann fè progrè » (Jean Paul II, l. "Dominicæ cenæ" 3).
¬ [2715]

1381      « Véritab kò Kris-la épi véritab san Kris-la prézan nan sakréman sa-a, jan sin Toma di-a “sé pa ak sans-yo ou kapab kapté-l, min sèlman ak lafoua, ki apuiyé sou otorité Bondié-a. Sé pousa antan l-ap kòmanté Luk 22, 19 : Sa-a sé kò mouin y-ap bay pou nou-an, sin Siril d’Aléksandri di : Pa douté si sa sé vré ; min pito résévoua paròl Sovè-a nan lafoua ; paské sé vérité li yé réyèlman, li pa bay manti” » (Thomas d’A., s. th. 3, 75, 1 cité par Paul VI, MF 18) :
¬ [156] [215]

« M-ap adoré ak tout kè-m, Bondié ki kaché-a,
ou minm ki anba fòm sa yo vrèman kaché :
ou minm kè-m toutantié soumèt li ba-ou,
paské antan l-ap kontanplé-ou li fébli toutantié.

Ouè-a, gouté-a, touché-a, tronpé nan ou ;
min sé tandé-a sèlman yo kouè avèk asirans.
Mouin kouè ninpòt kisa Pitit Bondié-a té di :
pa gin anyin ki pi vré pasé paròl Vérité-a »
(AHMA 50, 589).

VI. Manjé fèt Pak-la

1382     Mès-la san séparasion sé sakrifis an mémorial koté Sakrifis koua-a kontinué prézan épi an minm tan résépsion sakré Kominion kò ak san Granmèt-la. Min sélébrasion Sakrifis ékaristik-la orianté totalman pou fè fidèl-yo vîn fè youn yon fason intim ak Kris-la palintèmédiè Kominion-an. Kominié sé résévoua Kris-la li-minm ki té ofri tèt-li pou nou.
¬ [950]

1383     Otèl-la, sé alantou-l l’Égliz-la rasanblé pou sélébrasion Ékaristi-a, li réprézanté dé aspè minm mistè-a : otèl sakrifis-la épi tab Granmèt-la, épi sé konsa pi plis toujou paské otèl krétyin-an sé sinbòl Kris-la li-minm ki prézan nan mitan asanblé fidèl li-yo, an minm tan kòm viktim yo ofri pou rékonsiliasion nou-an épi kòm manjé sièl-la ki ba nou pròp tèt-li. « Kisa otèl Kris-la yé réyèlman si sé pa fòm (imaj) kò Kris-la ? » sé sa sint Anbrouaz di (sacr. 5, 7 : PL 16, 447C), épi yon lòt koté : « Otèl-la sé fòm (imaj) kò-a épi kò Kris-la sou otèl-la » (sacr. 4, 7 : PL 16, 437D). Litiji-a éksprimé kijan sakrifis-la épi Kominion-an fè yon sèl nan pliziè priyè. Konsa l’Égliz Ròm-nan priyé nan anafòr li-a :
¬ [1182]

« Bondié ki gin tout pouvoua, n-ap priyé ou, fè sa n-ap ofri-a rivé dévan lotèl ki anro-a nan sièl, nan bèlté ou. Konsa, lè n-a manjé kò ak san Pitit ou-a, ki sakrifié anro lotèl la, nou va jouinn tout kalité favè ak tout kalité bénédiksion » (Prex eucharistica I seu Canon Romanus, 96: Missale Romanum).

« Pran, manjé ladan-l nou tout » : Kominion

1384     Granmèt-la adrésé nou yon invitasion présé pou nou résévoua-l nan sakréman Ékaristi-a : « Amèn, amèn mouin di nou : Si nou pa manjé chè Pitit moun-nan, épi nou pa bouè san-l, nou pap gin lavi nan nou minm » (Jn 6, 53).
¬ [2835]

1385     Pou nou kapab réponn invitasion sa-a, nou doué préparé nou pou moman sa-a ki tèlman gran épi sin. Sin Pòl ankourajé fè égzamin konsians-la : « Moun ki t-a manjé pin-an oubyin bouè kalis Granmèt-la, san-l pa mérité, l-ap koupab kò ak san Granmèt la. Sé pou yon moun égzaminé pròp tèt-li épi konsa nan pin-an sé pou-l manjé épi nan kalis-la sé pou-l bouè ; sa-k manjé-a réyèlman épi ki bouè-a sé yon jijman pou pròp tèt-li li manjé épi li bouè antan li pa distingé kò-a » (1 Co 11, 27-29). Moun ki konsian li gin yon péché grav doué résévoua sakréman Rékonsiliasion-an anvan-l vîn nan Kominion-an.
¬ [1457]

1386     Dévan grandè sakréman sa-a, fidèl-la pa kapab pa répété paròl santurion-an ak umilité épi yon lafoua ki cho (cf. Mt 8, 8) : « Granmèt mouin pa mérité pou-ou antré anba fétay kay mouin, min sèlman di yon paròl, épi nanm mouin ap géri ». Épi nan divîn litiji sin Jan Krizostòm-nan, fidèl-yo priyé nan min éspri-a :

« Fè-m kominié jodi-a nan Soupé mistik ou-a, ou-minm Pitit Bondié-a. Paské mouin pap di ènmi-ou yo sékrè-ou la, ni mouin pap ba-ou bo Juda-a. Min, tankou laron-an, m-ap rélé koté-ou : Sonjé-m, Granmèt, nan Rouayòm ou-an » (Liturgia Byzantina. Anaphora Iohannis Chrysostomi, Prex ante Communionem: PG 63, 920).
¬ [732]

1387     Pou fidèl-yo préparé yo jan ki konvnab pou résévoua sakréman sa-a, sé pou yo obsèvé jèn yo préskri nan Égliz yo-a (cf. CIC, can. 919). Dispozision kò-a (jès, vètman) ap éksprimé réspè, solanité, kè kontan moman sa-a koté Kris-la fè ladésant lakay nou.
¬ [2043]

1388     Sa konfòm ak signifikasion Ékaristi-a pou fidèl-yo, si yo gin dispozision yo doué ginyin-yo (cf. CIC 916), kominié lè yo patisipé nan Mès-la (Nòt : Nan minm jounin-an, fidèl-yo kapab résévoua trè Sint Kominion-an dé foua, épi sèlman dé foua [cf. Pontificia Commissio Codicis Iuris Canonici authentice interpretando, Responsa ad proposita dubia, 1 : AAS 76 (1984), p. 746]) : « Nou rékòmandé avèk fòs pou fidèl-yo rivé nan patisipasion ki gin plis pèféksion nan Mès-la, koté fidèl-yo, apré prèt-la fîn kominié, yo minm tou yo nouri nan minm sakrifis Granmèt-la » (SC 55).

1389     L’Égliz-la mété obligasion pou fidèl-yo « gin pou yo patisipé nan divîn litiji-a jou Dimanch-yo épi fèt-yo » (cf. OE 15) épi pou yo résévoua Ékaristi-a, omouins yon foua nan ané-a, nan tan Pak si sa posib (cf. CIC, can. 920), antan yo préparé ak sakréman Rékonsiliasion-an. Min l’Égliz-la rékòmandé fidèl-yo avèk fòs pou yo résévoua sint Ékaristi-a jou Dimanch-yo ak fèt-yo, oubyin minm pi souvan, épi minm chak jou.
¬ [2042] [2837]

1390     Poutèt prézans sakramantèl Kris-la anba toulèdé éspès-yo, kominion sou éspès pin-an sèlman pèmèt résévoua tout frui lagras Ékaristi-a. Poutèt rézon pastoral, fòm sa-a pou résévoua Kominion-an, sé li minm ki établi yon fason léjitim kòm pi abituèl nan rit latin-an. « Kominion sakré-a vîn gin fòm ki pi konplè sou plan sign-nan lè yo fè-l sou toulèdé éspès-yo. Lè sa-a aspè sign bankè ékaristik la vîn parèt pi byin » (IGMR 281). Fason sa-a pou résévoua Kominion-an sé li ki abituèl nan rit oriantal-yo.

Frui Kominion-an

1391     Kominion-an fè nou vîn fè youn pi plis ak Kris-la. Résévoua Ékaristi-a nan Kominion-an, gin kòm frui prinsipal pou-l minnin fè youn yon fason intim ak Kris Jézu. Réyèlman vré Granmèt-la di : « Moun ki manjé chè-m épi ki bouè san-m, li rét nan mouin épi mouin minm nan li » (Jn 6, 56). Lavi nan Kris-la jouinn fondman-l nan résépsion ékaristik-la : « Minm jan Papa-a ki vivan-an voyé-m nan, épi mouin viv akòz Papa-a ; konsa tou moun ki manjé-m, l-ap viv tou akòz mouin » (Jn 6, 57) :
¬ [460] [521]

« Lè nan fèt [Granmèt-la] pèp-la résévoua kò Pitit-la, youn proklamé Bòn Nouvèl-la bay lòt : yo bay gaj lavi-a ; minm jan anj-la té di Mari [Madlèn] : “Kris-la résisité !”. Min li koulié-a, lavi ak réziréksion-an sé sa yo bay moun ki résévoua Kris-la » (Fanqîth, Office syriaque d’Antioche, volume 1, Commun, 237a-b).

1392     Sa manjé matérièl-la produi nan lavi kòporèl-la, Kominion-an réalizé-l yon fason admirab nan lavi spirituèl-nou. Kominion nan chè Kris-la ki résisité-a, « ki jouinn lavi épi ki bay lavi pa pouvoua Éspri-Sin-an » (PO 5), konsèvé, fè grandi épi rénouvlé lavi lagras nou résévoua nan Batèm-nan. Kouasans lavi krétyin sa-a bézouin Kominion ékaristik-la, pin pèlérinaj nou-an, ki pou nouri nou jous nan lè lanmò-a, koté y-ap ba nou-l kòm viatik (manjé pou rout-la).
¬ [1212] [1524]

1393     Kominion-an séparé nou ak péché-a. Kò Kris-la nou résévoua nan Kominion-an, « sé pou nou yo rinmèt li », épi san-an n-ap bouè-a « yo vidé-l pou anpil moun pou padon péché-yo ». Sé pousa, Ékaristi-a ki fè nou fè youn ak Kris-la pa kapab pa purifié nou an minm tan sot anba péché nou té fè-yo épi prézèvé nou anba péché ki kapab vini-yo :
¬ [613]

« Chak foua réyèlman n-ap manjé pin sa-a épi n-ap bouè kalis-la, sé lanmò Granmèt-la n-ap anonsé (1 Co 11, 26). Si n-ap anonsé lanmò-a nou anonsé padon péché-yo. Si, chak foua yo vidé san-an, sé pou padon péché-yo yo vidé-l, mouin doué toujou résévoua-l, pou-l  toujou padoné péché-m yo. Mouin minm k-ap fè péché toujou, mouin doué toujou gin rémèd » (S. Ambroise, sacr. 4, 28 : PL 16, 446A).

1394     Minm jan nouritu matérièl-la sèvi pou réstoré fòs yo pèdi, Ékaristi-a fòtifié charité-a ki gin tandans afébli nan lavi chak jou-a ; épi charité ki vivifié-a éfasé péché vénièl-yo (cf. Cc. Trente : DS 1638). Antan Kris-la ba nou pròp tèt-li, li tounin bay rinmin nou-an lavi épi li fè nou tounin kapab kasé atachman dézòdoné nou ginyin pou kréatu-yo pou nou kapab anrasinin nan li :
¬ [1863] [1436]

« Poutèt donk Kris-la mouri pou nou nan charité-a, lè nou fè sonjé lanmò li-a nan moman sakrifis-la, nou mandé pou li ba nou charité-a gras a Avènman Éspri-Sin-an ; n-ap mandé sa antan n-ap sipliyé, pou gras a minm charité-a ki fè Kris-la té aksépté yo krisifié-l pou nou-an, antan nou résévoua lagras Éspri-Sin-an, nou kapab konsidéré tè-a klouré sou koua-a épi nou minm tou nou krisifié ; […] antan nou résévoua kado charité-a, nou mouri pou péché-a épi n-ap viv pou Bondié » (S. Fulgence de Ruspe, Fab. 28, 16-19 : CCL 19A, 813-814 : LH, sem. 28, lundi, off. lect.).

1395     Ak minm charité l-ap limin nan nou-an, Ékaristi-a prézèvé nou sot anba péché mòtèl-yo ki kapab vini-yo. Plis nou patisipé nan lavi Kris-la, sé plis nou fè progrè nan zanmi avèk li, sé pi plis li vîn difisil pou nou séparé ak li palintèmédiè péché mòtèl-la. Ékaristi-a pa fèt pou padon péché mòtèl-yo. Sa-a pròp pou sakréman Rékonsiliasion-an. Sa-k pròp pou Ékaristi-a, sèké li sé sakréman moun ki nan kominion l’Égliz-la anplin.
¬ [1855] [1446]

1396     Unité kò mistik-la : Ékaristi-a fè l’Égliz-la. Moun ki résévoua Ékaristi-a vîn fè youn pi séré ak Kris-la. Poutèt sa, Kris-la fè tout fidèl-yo fè youn nan yon sèl kò : l’Égliz-la. Inkòporasion sa-a nan l’Égliz-la, sa Batèm-nan déja réalizé-a, Kominion-an rénouvlé-l, ranfòsé-l épi fè-l vîn pi fon. Nan Batèm-nan yo rélé nou pou-n fòmé yon sèl kò (cf. 1 Co 12, 13). Ékaristi-a akonpli apèl sa-a : « Kalis bénédiksion-an n-ap béni-an, èské sé pa kominion san Kris-la ? Épi, pin-an n-ap kasé-a, èské sé pa kominion kò Kris-la ? Paské sé yon sèl pin, yon sèl kò, anpil nou yé, nou tout réyèlman sé nan yon sèl pin-an nou patisipé » (1 Co 10, 16-17) :
¬ [1118] [1267] [790]

« Si donk nou sé kò Kris-la épi manb-li, mistè nou-an dépozé sou Tab Granmèt-la : nou résévoua mistè nou-an. Pou sa nou yé-a, nou réponn Amèn [Sètènman, sé vré], épi antan nou réponn-nan nou signin. Ou tandé réyèlman, kò Kris-la ; épi ou réponn, Amèn. Sé pou-ou manb nan kò Kris-la, pou Amèn ou-an kapab vérité » (S. Augustin, serm. 272 : PL 38, 1247).
¬ [1064]

1397     Ékaristi-a angajé nou aléga pòv-yo : pou nou kapab résévoua kò ak san Kris-la yo rinmèt pou nou-an nan vérité, nou doué rékonèt Kris-la nan sa-k pi pòv-yo, frè-l yo (cf. Mt 25, 40) :
¬ [2449]

« Ou té gouté san Granmèt-la, épi ou pa rékonèt frè-ou konsa ;  […] kounié-a minm sé tab li-a minm ou-ap dézonoré, antan moun ki té gin dignité patisipé nan tab sa-a, ou pa éstimé li mérité patisipé nan manjé-ou la. […]. Bondié té libéré-ou anba tout [péché-yo], épi té fè-ou dign pou kalité tab sa-a : min ou-minm, minm konsa ou pa-t vîn gin plis byinvéyans » (S. Jean Chrysostome, hom. in 1 Cor. 27, 4 : PG 61, 229-230).

1398     Ékaristi-a épi unité krétyin-yo. Dévan grandè mistè sa-a sint Ogustin déklaré : « Min sakréman piété-a ! Min sign unité-a ! Min chinn charité-a ! » (ev. Jo. 26, 6, 13 ; cf. SC 47). Sa fè yo ouè divizion-yo bay plis soufrans poutèt yo kasé patisipasion komin nan tab Granmèt-la, sé pou sa n-ap priyé ak plis insistans kot Granmèt-la pou jou unité anplin-an tounin pou tout moun ki kouè nan li-yo.
¬ [817]

1399     Égliz oriantal-yo ki pa nan kominion anplin avèk l’Égliz katolik-la, sélébré Ékaristi-a ak anpil rinmin. « Égliz sa-yo, minm si yo séparé, [yo gin] véritab sakréman-yo […], sitou réyèlman, poutèt fòs siksésion apostolik-la, sasèrdòs-la épi Ékaristi-a, ki fè yo rété fè youn ak nou toujou ak rapò ki byin séré » (UR 15). Sé pou sa, « yon sètin kominion in sacris pa sèlman posib min minm souétab, lè sikonstans favorab-yo prézanté épi ak aprobasion otorité ékléziastik-yo » (UR 15 ; cf. CIC, can. 844, § 3).
¬ [838]

1400     Kominoté éklézial-yo ki sot nan Réfòm-nan, yo séparé ak l’Égliz katolik-la, yo pa konsèvé « substans otantik épi intégral mistè ékaristik-la sitou paské yo manké sakréman Òrd-la » (UR 22). Sé poutèt sa, pou l’Égliz katolik-la, kominion ékaristik avèk kominoté sa-yo pa posib. Poutan, kominoté éklézial sa-yo « lè yo fè sonjé lanmò ak réziréksion Granmèt-la nan sint Sèn-nan, yo déklaré yo vlé di lavi-a sé nan kominion ak Kris-la épi y-ap tann Avènman-l nan gloua-a » (UR 22).
¬ [1536]

1401     Lè gin yon nésésité grav ki présé, dapré jijman Òrdinè-a, minis katolik-yo kapab bay krétyin ki pa nan kominion anplin avèk l’Égliz katolik-la sakréman yo (Ékaristi-a, Pénitans-la, Onksion malad-yo), min sé pou sa-yo ki mandé-l spontanéman : lè sa-a yo doué déklaré lafoua katolik-la osijè sakréman sa-yo épi trouvé-yo nan dispozision ki nésésè pou sa (cf. CIC, can. 844, § 4).
¬ [1483] [1385]

VII. Ékaristi-a – « Gaj (Avaloua) gloua ki gin pou vini-an »

1402     Nan yon ansyin priyè, l’Égliz-la aklamé mistè Ékaristi-a : « Ala yon féstin sakré, koté yo résévoua Kris-la : yo raplé souvni soufrans li-a, léspri-nou plin avèk gras, épi yo ba nou avaloua gloua tout tan-an » (In Sollemnitate ss.mi corporis et sanguinis Christi, Antiphona ad « Magnificat » in II Vesperis: Liturgia Horarum, editio typica, v. 3). Si Ékaristi-a sé mémorial Pak Granmèt-la, si gras a Kominion nou-an sou otèl-la nou ranpli ak « tout kalité favè ak tout kalité bénédiksion [sièl-la] » (MR, Canon Romain 96 : "Supplices te rogamus"), Ékaristi-a sé yon antisipasion gloua sièl-la tou.
¬ [1323] [1130]

1403     Nan dènié Soupé-a, Granmèt-la li-minm té dirijé disip li-yo pou yo konsidéré akonplisman Pak-la nan Rouayòm Bondié-a : « Mouin di nou : Mouin pap bouè nan frui pié rézin sa-a ankò, jous nan jou sa-a, lè m-a bouè-l avèk nou tou nouvo nan péyi-roua Papa-m nan » (Mt 26, 29 ; cf. Lc 22, 18 ; Mc 14, 25). Chak foua l’Égliz-la sélébré Ékaristi-a, li sonjé promès sa-a épi li viré gadé « Sa-a k-ap vini-an » (Ap 1, 4). Nan priyè li-a l-ap mandé pou Avènman-l nan fèt : « Marana tha » (1 Co 16, 22), « Vini, Granmèt Jézu ! » (Ap 22, 20), « Sé pou lagras vini épi pou tè sa-a pasé ! » (Didaché 10, 6).
¬ [671]

1404     L’Égliz-la konnin dépi kounié-a Granmèt-la vini nan Ékaristi-a, épi li la nan mitan nou. Poutan prézans sa-a voualé. Sé pousa, nou sélébré Ékaristi-a antan « n-ap éspéré byin ou promèt nou-an : Sovè nou, Jézu-Kri k-ap vini-an » (Embolisme après le Notre Père ; cf. Tt 2, 13), antan n-ap priyé  pou nou « rivé koté ou kòmandé-a […] pou n-al joui ansanm […] nan bèlté-a pou tout tan. Lè ou a suiyé tout dlo nan jé, Bondié-nou, n-a ouè ou, jan ou yé-a, n-a minm jan avèk ou pou tout tan, épi n-a toujou fè louanj pou ou pa pouvoua Jézu-Kri, Granmèt nou, ki fè nou kado tou sa ki bon » (MR, prière eucharistique III, 116 : prière pour les défunts).
¬ [1041] [1028]

1405     Pou gran éspérans sa-a, éspérans nouvo sièl-yo épi nouvo tè-a koté jistis-la ap abité-a (cf. 2 P 3, 13), nou pa gin okinn gaj ki pi asiré ni sign ki pi klè pasé Ékaristi-a. Réyèlman vré, chak foua yo sélébré mistè sa-a « travay Rédanmsion nou-an akonpli » (LG 3) épi nou « [kasé] yon sèl pin-an, ki médikaman pou nou pa kapab mouri épi rémèd ki anpéché lanmò-a, min pou nou kapab toujou viv nan Jézu-Kri » (S. Ignace d’Antioche, Eph. 20, 2).
¬ [1042] [1000]

Rézimé

1406     Jézu té di : « Mouin sé pin vivan-an ki té désann sot nan sièl-la. Si yon moun manjé nan pin sa-a, l-ap viv pou tout tan […]. Moun ki manjé chè-m, ki bouè san-m, li gin lavi ki pap janm fini-an, […] li rét nan mouin épi mouin minm nan li » (Jn 6, 51. 54. 56).

1407     Ékaristi-a sé kè épi sé pouint ki pi ro lavi l’Égliz-la, paské nan li Kris-la asosié l’Égliz li-a ak tout manb li-yo nan sakrifis louanj ak aksion-d-gras li-a, sa-l té ofri bay Papa li-a yon sèl foua pou tout sou koua-a ; palintèmédiè sakrifis sa-a li vidé lagras sové-a sou kò-l ki l’Égliz-la.

1408     Sélébrasion ékaristik-la toujou inpliké : proklamasion Paròl Bondié-a, aksion-d-gras pou Bondié Papa-a pou tout byinfè li-yo, sitou pou kado Pitit li-a, konsékrasion pin-an ak divin-an épi patisipasion nan répa litijik-la palintèmédiè résépsion kò ak san Granmèt-la. Éléman sa-yo fòmé yon sèl minm akt kult.

1409     Ékaristi-a sé mémorial Pak Kris-la : sètadi, travay sové nou-an ki réalizé palintèmédiè lavi Kris-la, lanmò-l épi réziréksion-l, travay ki vîn prézan palintèmédiè aksion litijik-la.

1410     Sé Kris-a li-minm, Prèt an chèf Nouvo Alians-la pou tout tan-an, k-ap ofri Sakrifis ékaristik-la palintèmédiè ministè prèt-la. An plis sé minm Kris-la antan-l réyèlman prézan anba éspès pin ak divin-an ki ofrann Sakrifis ékaristik-la.

1411     Sé sèlman prèt ki òrdoné validman-yo ki kapab prézidé Ékaristi-a épi konsakré pin-an ak divin-an pou yo tounin kò ak san Granmèt-la.

1412     Sign ésansièl sakréman Ékaristi-a sé pin ki fèt ak blé épi divin ki fèt ak rézin, prèt-la invoké bénédiksion Éspri-Sin-an sou yo épi li prononsé paròl konsékrasion-an Jézu té di nan dènié Soupé-a : « Sa-a sé kò mouin m-ap bay pou nou-an. […] Sa-a sé kalis san mouin-an ».

1413     Gras a konsékrasion-an trans-substansiasion-an vîn fè pin-an ak divin-an tounin kò ak san Kris-la. Anba éspès pin-an ak divin-an ki konsakré-a, sé Kris-la li-minm, vivan épi nan gloua-a, ki vîn prézan vrèman, réyèlman, substansièlman, kò-l ak san-l ansanm avèk nanm-li ak divinité-l (cf. Cc. Trente : DS 1640 ; 1651).

1414     Kòm yon sakrifis, yo ofri Ékaristi-a pou réparasion péché ni vivan-yo ni défin-yo, épi pou rivé jouinn bénéfis spirituèl épi tanporèl nan min Bondié.

1415     Moun ki vlé résévoua Kris-la nan Kominion ékaristik-la, doué an éta-d-gras. Si yon moun gin konsians li fè yon péché mòtèl, li pa doué proché kot Ékaristi-a, si-l pa jouinn absolusion nan sakréman Pénitans-la anvan.

1416     Sint Kominion nan kò ak san Kris-la ogmanté union moun k-ap kominié-a avèk Granmèt-la, li padoné péché vénièl-yo épi li prézèvé-l anba péché grav-yo. Poutèt li ranfòsé chinn charité-a ant moun k-ap kominié-a épi Kris-la, résévoua sakréman sa-a ranfòsé unité l’Égliz-la, kò mistik Kris-la.

1417     L’Égliz-la rékòmandé fidèl-yo avèk fòs pou yo résévoua sint Kominion-an lè y-ap patisipé nan sélébrasion Ékaristi-a ; li mété obligasion pou bagay sa-a omouins yon foua nan ané-a.

1418     Kòm Kris-la prézan nan Sakréman otèl-la, yo doué onoré-l ak kult adorasion. Vizit Trè Sin Sakréman-an sé « yon prèv rékonésans […] épi yon gaj rinmin épi yon dévoua adorasion aléga Kris Granmèt-la » (MF).

1419     Lè Kris-la t-ap travèsé sot sou tè sa-a al jouinn Papa-a, li té ba nou nan Ékaristi-a yon gaj gloua-a bò koté-l : patisipasion nan sint Ékaristi-a fè kè-nou sanblé avèk pa-l, soutni fòs-nou pandan pélérinaj lavi sa-a, fè nou anvi lavi pou tout tan-an épitou fè nou déja fè youn ak l’Égliz sièl-la, ak Trè Sint Vièj-la épi tout sin-yo.

 

Gid