Mercredi15Mai7ème Semaine de Pâques White
[Sainte Denise
Mémoire Facultative]
[Dédicace de la Cathédrale de Jacmel (Pr. D. H.)
Mémoire Facultative]

HPremier quartier
"Femme, voici ton fils ! - Voici ta mère!" ~ Mèsi Bondié pou sékou Manman Notre-Dame !

 

KATÉCHISM L'ÉGLIZ KATOLIK-LA

 

Gid

TOUAZIÈM PATI
Lavi nan Kris-la

1691     « Rékonèt dignité-ou, krétyin, épi antan ou vîn asosié ak sa Bondié yé-a, pa rétounin nan déchéans ansyin mové konpòtman-an. Sonjé ki kalité Tèt ak ki kalité kò ou sé manb. Raplé-ou yo raché-ou sot anba pouvoua fènoua-yo pou yo transféré-ou nan limiè ak nan Rouayòm Bondié-a » (S. Léon le Grand, serm. 21, 2-3 : PL 54, 192A).
¬ [790]

1692     Sinbòl lafoua-a déklaré grandè kado Bondié bay moun-nan nan travay kréasion-l nan épi pi plis toujou nan Rédanmsion ak sanktifikasion-an. Sa lafoua-a déklaré-a, sakréman-yo fè nou fè youn ak yo (kominiké yo) : palintèmédiè sakréman-yo ki fè krétyin-yo gin yon nouvo nésans, yo vîn tounin « pitit Bondié » (Jn 1, 12 ; 1 Jn 3, 1), « yo vîn tounin moun ki posédé natu Bondié-a » (« yo vîn patisipé nan sa-k fè-l sé Bondié-a ») (2 P 1, 4). Antan krétyin-yo rékonèt nouvo dignité yo nan lafoua-a, yo rélé yo pou dorénavan yo gin yon kònpòtman ki dign pou Évanjil Kris-la (Ph 1, 27). Palintèmédiè sakréman-yo épi priyè-a, yo résévoua gras Kris-la épi kado Éspri-l la ki fè yo kapab viv konsa.

1693     Kris Jézu té toujou fè sa-k fè Papa-a plézi (cf. Jn 8, 29). Li té toujou viv antan-l fè youn ak li nèt. Minm jan-an tou, li invité disip li-yo pou yo viv dévan fas Papa-a « ki ouè nan koté ki kaché-a » (cf. Mt 6, 6) pou yo kapab « kòrèk nèt, tankou Papa-a […] ki nan sièl-la li kòrèk nèt » (Mt 5, 47).

1694     Krétyin-yo vîn manb kò Kris-la palintèmédiè Batèm-nan (cf. Rm 6, 5), yo mouri aléga péché-a, min y-ap viv pou Bondié nan Kris Jézu (Rm 6, 11), konsa yo patisipé nan lavi Résisité-a (cf. Col 2, 12). Antan y-ap suiv Kris-la épi yo fè youn ak li (cf. Jn 15, 5), krétyin-yo ap fè éfò pou yo kapab imité Bondié tankou pitit yo rinmin anpil k-ap maché nan rinmin-an (Ep 5, 1), antan sa yo pansé, sa y-ap di ak sa y-ap fè vîn konfòm ak santiman-yo ki nan Kris Jézu (Ph 2, 5) épi antan yo suiv égzanp li-yo (cf. Jn 13, 12-16).
¬ [1267]

1695     Krétyin-yo « vîn kòrèk o non Granmèt nou Jézu-Kri ak nan Éspri Bondié nou-an » (1 Co 6, 11), yo sanktifié épi yo rélé yo sin (1 Co 1, 2), yo tounin « tanp Éspri Sin-an » (cf. 1 Co 6, 19). « Éspri Pitit » sa-a ap aprann yo priyé Papa-a (cf. Ga 4, 6) épi, antan-l tounin lavi yo, li fè yo aji (cf. Ga 5, 25) pou yo kapab donnin frui Éspri-a (Ga 5, 22) ak yon lafoua ki aktif. Éspri-Sin-an, antan-l géri blésu péché-yo, li rénouvlé nou sou paranndan ak transfòmasion éspri-nou (Ep 4, 23), li kléré nou épi li fòtifié nou pou nou viv tankou « pitit limiè » (Ep 5, 8) « nan tout bonté épi jistis épi vérité » (Ep 5, 9).

1696     Chémin Kris-la « minnin nan lavi » (Mt 7, 14), chémin kontrè-a « minnin nan pèdision » (Mt 7, 13 ; cf. Dt 30, 15-20). Parabòl dé chémin-yo nan Évanjil-la toujou rété prézan nan katéchèz l’Égliz-la. Li indiké inpòtans désizion moral-yo pou salu-nou. « Gin dé chémin, youn pou lavi épi lòt-la pou lanmò, min gin yon gran diférans ant dé chémin-yo » (Didaché 1, 1).
¬ [1970]

1697     Nan katéchèz-la sé pou yo montré byin klèman kè kontan ak égzijans chémin Kris-la (cf. CT 29). Katéchèz osijè « nouvo lavi-a » (Rm 6, 4) nan Jézu ap :

– yon katéchèz osijè Éspri-Sin-an, Mèt lavi sou paranndan dapré Kris-la, bon vizitè (doux hôte) épi zanmi k-ap inspiré lavi sa-a, k-ap kondui-l, k-ap korijé-l épi k-ap fòtifié-l ;
¬ [737 ss.]

– yon katéchèz osijè lagras-la, paské sé palintèmédiè lagras-la nou sové épi sé palintèmédiè lagras-la tou sa n-ap fè kapab donnin frui pou lavi tout tan-an ;
¬ [1938 ss.]

– yon katéchèz osijè béatitud-yo, paské chémin Kris-la rézimé nan béatitud-yo, sèl rout pou kontantman tout tan-an, sa kè moun-nan anvi jouinn-nan ;
¬ [1716 ss.]

– yon katéchèz osijè péché-a ak padon-an, paské si moun-nan pa rékonèt li sé péchè, li pa kapab konnin vérité-a osijè pròp tèt-li, é sa sé kondision pou li kapab aji yon fason kòrèk, épitou, si yo pa-t ofri-l padon-an, li pa t-ap kapab sipòté vérité sa-a ;
¬ [184 ss.]

– yon katéchèz osijè vèrtu moun-nan, k-ap fè konprann bèlté ak atirans dispozision ki kòrèk pou byin-an ;
¬ [1803 ss.]

– yon katéchèz osijè vèrtu krétièn-yo, lafoua-a, éspérans-la ak charité-a ki pran inspirasion sou gran bèl égzanp sin-yo ;
¬ [1812 ss.]

– yon katéchèz osijè dé kòmandman charité-a ki déplouayé nan Dékalòg-la ;
¬ [2067]

– yon katéchèz éklézial, paské lavi krétyin-an kapab rivé élaji épi kominiké sèlman nan pakèt échanj « byin spirituèl-yo » nan « kominion sin-yo » (« tout byin zanmi Bondié-yo fè, sèvi lòt-yo »).
¬ [946 ss.]

1698     Prémié ak dènié référans katéchèz sa-a ap toujou Jézu-Kri li minm ki « chémin-an, vérité-a ak lavi-a » (Jn 14, 6). Sé antan fidèl Kris-la ap gadé-l nan lafoua, y-ap kapab éspéré sé li-minm k-ap réalizé  promès li-yo nan yo, épitou antan yo rinmin-l minm jan li-minm li té rinmin yo-a, y-ap rivé fè sa-k korésponn ak dignité yo-a :
¬ [426]

« M-ap mandé-ou pou konsidéré […] Granmèt-nou Jézu-Kri sé véritab Tèt-ou, épi ou sé youn nan manb li-yo. […] Pou ou l-ap tankou jan tèt-la yé pou manb-yo ; tout sa ki pou li, sé pou ou : éspri-l, kè-l, kò-l, nanm-li ak tout fakilté-l yo […], épi ou doué anplouayé tou sa tankou sé pròp afè pa-ou pou-ou sèvi Bondié, fè louanj Bondié, rinmin-l épi glorifié-l. Ou-minm minm ou tankou manb tèt-la, sé poutèt sa li souété ak tout fòs pou-l anplouayé tout fakilté-ou yo, tankou sé pou li yo yé, pou-l sèvi Papa-l épi glorifié-l » (S. Jean Eudes, Le cœur admirable de la Très Sacrée Mère de Dieu, 1, 5 : Oeuvres complètes v. 6 [Paris 1908] p. 113-114).

« Pou mouin […] viv sé Kris-la » (Ph 1, 21).

 

Gid

TOUAZIÈM PATI
Lavi nan Kris-la

PRÉMIÉ SÉKSION
Vokasion moun-nan :
lavi nan Éspri-a

1699     Lavi nan Éspri-Sin-an réalizé vokasion moun-nan an plin (prémié chapit). Sé nan rinmin Bondié-a ak solidarité ant moun-yo li yé (dézièm chapit). Sé gratis yo bay-li pou salu-a (touzièm chapit).

PRÉMIÉ CHAPIT
Dignité moun-nan kòm moun

1700     Dignité moun-nan kòm moun pran rasîn-li nan kréyé yo kréyé-l dapré pòtré ak résanblans Bondié-a (prémié atik); li réalizé an plin nan vokasion-l pou-l nan kontantman (béatitud) Bondié-a (dézièm atik). Sé dévoua moun-nan pou-l dirijé pròp tèt-li an tout libèté nan réalizasion sa-a (touazièm atik). Moun-nan kòm moun, ak aksion li fè volontèman (délibéréman) (katriyèm atik), li kapab konfòmé-l oubyin pa konfòmé-l pou byin-an, sa Bondié promèt-la épi konsians moral-la témouagné-a (sinkièm atik). Moun-yo konstrui pròp tèt-yo épi yo grandi sou paranndan: yo fè tout lavi sansib épi spirituèl yo tounin matério pou kouasans yo-a (sizièm atik). Ak sékou lagras-la yo grandi nan vèrtu-a (sétièm atik), yo évité péché-a épi, si yo t-a fè-l, tankou ti banbochè-a (cf. Lc 15, 11-31), yo rinmèt tèt-yo bay mizérikòd Papa-nou ki nan sièl-la (uitièm atik). Konsa yo rivé nan pèféksion charité-a.
¬ [356] [1439]

ATIK 1
Moun-nan sé pòtré Bondié

1701      « Kris-la, […] nan révélé li révélé mistè Papa-a minm épi rinmin li gin pou nou-an, li montré moun-nan sa moun-nan yé tout bon vré épi li fè-l ouè gran rotè vokasion-l nan klè » (GS 22, § 1). Sé nan Kris-la, « li-minm ki pòtré Bondié yo pa kapab ouè-a » (Col 1, 15 ; cf. 2 Co 4, 4), yo té kréyé moun-nan « dapré potré épi résanblans » Kréatè-a. Nan Kris-la, Rédanmtè épi Sovè, pòtré Bondié-a ki té défòmé nan moun-nan poutèt prémié péché-a, vîn réstoré nan bèlté orijinal-li épi réjouinn dignité-l nan lagras Bondié-a (cf. GS 22).
¬ [359]

1702     Nan chak moun gin pòtré Bondié-a. Li kléré lè moun-yo vîn fè youn (viv an kominion), dapré résanblans Pèrsòn divîn-yo ki fè youn antré yo (cf. dézièm chapit).
¬ [1878]

1703     Antan li gin yon nanm ki spirituèl épi ki pa kapab mouri (imòtèl) (GS 14), moun-nan kòm moun « sé sèl kréati sou tè-a Bondié té vlé an fonksion kréati sa-a li-minm » (GS 24, § 3). Sé pou sa, dépi li fòmé nan vant, déstin-li sé kontantman anplin (béatitud) pou tout tan-an.
¬ [363] [2258]

1704     Moun-nan kòm moun patisipé nan limiè ak fòs Éspri Bondié-a. Ak rézon-an li kapab konprann fason Kréatè-a établi pou réalité-yo ranjé-a (lòd réalité-yo). Ak volonté-l li kapab dirijé pròp tèt-li al nan sa-k véritab byin li-an. Li jouinn pèféksion-l lè li chèché épi li rinmin sa ki vré ak sa ki byin (GS 15, § 2).
¬ [339] [30]

1705     Poutèt nanm-li épi puisans spirituèl intèlijans-li ak volonté-l, moun-nan gin libèté-a ki « sign spésial pòtré Bondié-a » (GS 17).
¬ [1730]

1706     Ak rézon li ginyin-an, moun-nan konnin voua Bondié k-ap pousé-l « fè byin-an […] épi évité mal-la » (GS 16). Chak moun doué suiv laloua k-ap palé nan konsians-la épi ki akonpli nan rinmin pou Bondié ak pou prochin-an. Pratik lavi moral-la témouagné dignité moun-nan kòm moun.
¬ [1776]

1707      « Moun-nan minm, antan Malin-an konvink-li, dépi nan kòmansman istoua-a, li sèvi mal ak libèté-l la » (GS 13, § 1). Li tonbé nan tantasion-an épi li fè sa-k mal. Li konsèvé anvi byin-an, min natu-li poté blésu péché orijinèl-la. Li vîn gin panchan pou mal-la épi li tonbé nan érè :
¬ [397]

« Sé pou sa, sé nan li-minm minm moun-nan divizé. Sé sa-k fè tout lavi moun-yo, soua pou kont yo, soua ansanm ak lòt-yo, vîn parèt kòm yon konba ki trajik pafoua ant byin-an ak mal-la, ant limiè-a ak fènoua-a » (GS 13, § 2).

1708     Pa lintèmédiè soufrans li-a, Kris-la libéré nou anba Satan épi anba péché-a. Li mérité nouvo lavi nan Éspri-Sin-an pou nou. Lagras li-a réstoré sa péché-a té gaté nan nou-an.
¬ [617]

1709     Moun ki kouè nan Kris-la, tounin pitit Bondié. Adopsion kòm pitit sa-a transfòmé-l, antan-l fè-l kapab suiv égzanp Kris-la. Li ba-l kapasité pou-l agi yon fason ki douat épi pratiké byin-an. Disip-la ki fè youn ak Sovè-l la, rivé nan pèféksion charité-a, sètadi rivé sin. Lavi moral-la, ki dévlopé nan lagras-la, pran tout ékstansion-l nan lavi pou tout tan-an nan gloua sièl-la.
¬ [1265] [1050]

Rézimé

1710     « Kris-la montré moun-nan sa moun-nan yé tout bon vré épi li fè-l ouè gran rotè vokasion-l nan klè » (GS 22, § 1).

1711     Antan li gin yon nanm spirituèl, intèlijans épi volonté, dépi li fòmé nan vant li déstiné pou béatitud (kontantman) pou tout tan-an. Li jouinn pèféksion-l lè li chèché épi li rinmin sa ki vré ak sa ki byin (GS 15, § 2).

1712     « Véritab […] libèté-a sé « sign spésial pòtré Bondié-a nan moun-nan » (GS 17).

1713     Moun-nan doué suiv laloua moral-la k-ap pousé-l « fè byin-an […] épi évité mal-la » (GS 16). Laloua sa-a ap palé nan konsians-li.

1714     Nan natu-li, moun nan blésé ak péché orijinèl-la, li tonbé nan érè épi li vîn gin panchan pou mal-la nan jan li sèvi ak libèté-l.

1715     Moun ki kouè nan Kris-la, li gin nouvo lavi nan Éspri-Sin-an. Lavi moral-la, ki grandi épi dévlopé nan lagras-la, sé nan gloua sièl-la li doué rivé nan pèféksion-l.

 

Gid

ATIK 2
Vokasion-nou pou béatitud-la
(Nou fèt pou kontantman an plin-an)

I. Béatitud-yo

1716     Béatitud-yo nan kè prédikasion Jézu-a. Sa y-ap anonsé-a sé promès yo té fè pou pèp yo chouazi-a dépi Abraam-nan li réprann yon lòt foua. Anons sa-a fè promès sa-yo rivé nan aboutisman yo antan yo pa vizé jouisans tè-a sinpléman min yo vizé Rouayòm sièl-yo :

« Ala kontantman pou moun ki pòv-yo nan éspri-a, paské sé pou yo péyi-roua sièl-yo yé.
Ala kontantman pou moun k-ap kriyé-yo, paské y-ap konsolé.
Ala kontantman pou moun ki dou-yo, paské sé yo minm k-ap posédé tè-a.
Ala kontantman pou moun ki grangou, ki souaf jistis-la, paské y-ap jouinn satisfaksion.
Ala kontantman pou moun ki gin mizérikòd-yo, paské y-ap jouinn mizérikòd.
Ala kontantman pou moun ki gin kè yo nèt-yo, paské y-ap ouè Bondié.
Ala kontantman pou moun k-ap travay pou lapè-a, paské y-ap rélé yo pitit Bondié.
Ala kontantman pou moun k-ap soufri pèsékision poutèt jistis-la, paské sé pou yo péyi-roua sièl-yo yé.
Ala kontantman pou nou, lè y-ap madichonnin nou, lè y-ap pèsékité nou, lè y-ap di tout kalité sa-k mal kont nou, antan y-ap fè manti, akòz mouin.
Fè kè nou kontan, fété, paské rékonpans nou anpil nan sièl-yo ; sé konsa réyèlman yo té pèsékité profèt-yo ki té la anvan nou-yo » (Mt 5,3-12).

1717     Béatitud-yo désiné pòtré vizaj Jézu-Kri épi sé yon déskripsion charité-l la; y-ap éksprimé vokasion fidèl-yo ki asosié nan gloua soufrans li-a ak Réziréksion-l nan; y-ap kléré aksion ak karaktéristik patikilié lavi krétyin-an; yo sé promès moun pa t-ap atann k-ap soutni éspérans-la nan tribilasion-yo ; y-ap anonsé yon fason voualé bénédiksion disip-yo épi rékonpans yo déja gin asirans y-ap jouinn-nan ; yo kòmansé réalizé nan lavi Mari ki vièj épi nan tout sin-yo.
¬ [459] [1820]

II. Anvi jouinn lavi an plin-an

1718     Béatitud-yo korésponn ak dézi natirèl pou kontantman an plin-an. Dézi sa-a sé nan Bondié li soti; Bondié mété-l nan kè moun-nan pou-l ralé-l vîn jouinn li-minm minm paské sé li-minm sèl ki kapab ranpli-l :
¬ [27, 1024]

« Sètènman nou tout nou vlé viv nan kontantman an plin-an, épi pa gin pèsonn nan ras moun-nan ki pap dakò ak déklarasion sa-a anvan minm yo t-a fîn di-l » (S. Augustin, mor. eccl. 1, 3, 4 : PL 32, 1312).

« Kòman donk pou-m chèché-ou, Granmèt ? Réyèlman lè m-ap chèché-ou, ou minm Bondié mouin, sé lavi nan kontantman an plin-an m-ap chèché. Sé pou-m chèché-ou, pou nanm mouin ka viv. Sé nanm mouin réyèlman ki fè kò-m viv épi sé ou-k fè nanm mouin viv » (S. Augustin, conf. 10, 29).
¬ [2541]

« Sé Bondié sèl réyèlman ki rasazié nou » (S. Thomas d’A., symb. 1).

1719     Béatitud-yo dévoualé finalité égzistans moun-nan, dènié aboutisman aksion moun-yo : Bondié rélé nou nan pròp kontantman-l lan. Apèl sa-a dirijé bay chak moun pèsonèlman, min tou bay tout l’Égliz-la, nouvo pèp moun ki résévoua Promès-la épi k-ap viv li nan lafoua-a.
¬ [1950]

III. Béatitud krétyin-an (Kontantman an plin krétyin-an)

1720     Nouvo Téstaman-an anplouayé pliziè éksprésion pou-l indiké kontantman an plin Bondié rélé chak moun vîn ladan-l nan : Avènman Rouayòm Bondié-a (cf. Mt 4, 17) ; vizion Bondié (ouè Bondié) : « Ala kontantman pou moun ki gin kè yo nèt-yo, paské y-ap ouè Bondié » (Mt 5, 8 ; cf. 1 Jn 3, 2 ; 1 Co 13, 12) ; antré nan kè kontan Granmèt-la (cf. Mt 25, 21. 23) ; antré nan répo Bondié-a (He 4, 7-11) :
¬ [1027]

« La nou pral répozé épi nou pral ouè, n-ap ouè épi n-ap rinmin, n-ap rinmin épi n-ap fè louanj. Min kisa k-ap san fin alafin. Réyèlman ki lòt finalité pou nou t-a ginyin si sé pa rivé nan Rouayòm ki pa gin okinn finisman-an ? » (S. Augustin, civ. 22, 30).

1721     Réyèlman Bondié mété nou sou tè-a pou nou konnin Bondié, pou nou sèvi-l épi pou nou rinmin-l épi pou konsa nou rivé nan paradi-a. Kontantman an plin-an fè nou « vîn patisipé nan sa Bondié yé-a » (1 P 1, 4) épi nan lavi pou tout tan-an (cf. Jn 17, 3). Avèk li, moun-nan antré nan gloua Kris-la (cf. Rm 8, 18) ak nan jouisans lavi Trinité-a.
¬ [260]

1722     Kalité kontantman anplin sa-a dépasé intèlijans ak sinp kapasité moun-nan kòm moun. Li soti nan yon kado gratis Bondié fè. Sé poutèt sa, yo di li “surnaturèl”, tankou lagras-la ki dispozé moun-nan pou-l antré nan jouisans ak Bondié-a.
¬ [1028]

« Ala kontantman pou moun ki gin kè-yo nèt, paské y-ap ouè Bondié ». Min sètènman, daprè grandè li-a ak gloua li-a pa gin mo pou yo t-a rakonté-l la, « pèsonn pa kapab ouè Bondié épi pou-l t-a viv », réyèlman yo pa kapab kapté Papa-a ; min akoz rinmin ak byinvéyans li-a épi paské li kapab fè tout bagay-la, minm sa-a tou li bay moun ki rinmin-l yo, sètadi pou yo ouè Bondié […] : paské “sa ki inposib pou moun-yo, yo posib pou Bondié” » (S. Irénée, hær. 4, 20, 5).
¬ [294]

1723     Kontantman an plin yo promèt nou-an mété nou dévan choua moral ki désizif. Li invité nou pròpté kè-nou sot nan mové instin-yo épi chèché rinmin Bondié-a anlè tout bagay. Li aprann nou véritab kontantman-an sé pa nan richès épi viv alèz li rété ni nan gloua moun oubyin pouvoua, ni nan okinn travay moun-nan, minm si-l t-a itil anpil, tankou sians-la, téknik yo ak aktivité artistik-yo, ni nan okinn kréati, min nan Bondié sèlman, li-minm ki sous tout byin ak tout rinmin :
¬ [2519] [227]

« Richès-yo sé yon gran divinité yo yé jodi-a ; sé dié sa-a pakèt moun, tout mas lèzòm, ap rann omaj spontanéman. Y-ap méziré kontantman an plin-an dapré kantité kòb épi sé dapré sa tou yo méziré si yon moun mérité onè-réspè. […] Sa soti nan konviksion nou ginyin-an […] ki fè nou pansé tout bagay-yo posib ak richès-yo. Sé poutèt sa richès-yo sé youn nan zidòl jodi-a épi rénomé-a sé yon lòt. […] Rénomé-a, pou moun konnin nou épi pou nou fè bri sou tè-a rivé jous nan pouin pou yo konsidéré-l kòm yon byin nan li-minm, yon byin ki dépasé lòt-yo, épi yo gin yon véritab vénérasion pou li. […] Yo t-a kapab rélé-l rénomé pou yon jou nan laprès » (Newman, mix. 5, sur la sainteté).

1724     Dékalòg-la, Sèmon sou Mòn-nan épi katéchèz Apot-yo trasé pou nou chémin-yo k-ap minnin nan Rouayòm sièl-yo. Nou angajé nou nan chémin sa-yo pazapa ak aksion n-ap fè chak jou, antan lagras Éspri-Sin-an soutni nou. Antan paròl Kris-la ap donnin nan nou, ofiamézi nou poté frui nan l’Égliz-la pou gloua Bondié (cf. parabòl moun k-ap simin-an : Mt 13, 3-23).

Rézimé

1725     Béatitud-yo réprann promès Bondié té fè-yo dépi Abraam-nan épi yo fè yo rivé nan pèféksion antan yo orianté nan diréksion Rouayòm sièl-yo. Yo korésponn ak dézi lavi an plin Bondié té mété  nan kè moun-nan.

1726     Béatitud-yo aprann nou nan ki dènié finalité Bondié rélé nou-an : Rouayòm-nan, vizion Bondié-a, patisipasion nan sa Bondié yé-a, lavi tout tan-an, vîn pitit-la (filiasion-an) épi répo nan Bondié-a.

1727     Kontantman anplin lavi tout tan-an sé yon kado gratis Bondié fè ; li surnaturèl minm jan ak lagras ki minnin ladan-l nan.

1728     Béatitud-yo mété nou dévan choua ki désizif parapò a byin tè-a ; béatitud-yo pròpté kè-nou épi aprann nou rinmin Bondié plis pasé tout bagay.

1729     Kontantman an plin sièl-la ba nou kritè pou nou disèné kijan pou-n sèvi ak byin tè-a dapré Laloua Bondié-a.

 

Gid

ATIK 3
Libèté moun-nan

1730     Bondié kréyé moun-nan rézonab, antan-l ba li dignité kòm moun ki gin kapasité pran inisiativ épi kontrolé aksion-l. « Bondié té vlé réyèlman “kité moun-nan nan min pròp désizion-l” (Si 15,14), yon fason pou-l chèché Kréatè-l la spontanéman (san yo pa fòsé-l) épi pou, antan-l rété kolé sou li, li rivé libréman nan pèféksion ki an plin-an épi ki kontantman-an”:
¬ [30]

« Moun-nan minm rézonab, épi poutèt sa li sanblé ak Bondié, yo fè-l lib nan désizion-l épi mèt pròp tèt-li » (S. Irénée, hær. 4, 4, 3).

I. Libèté-a ak résponsabilité-a

1731     Libèté-a sé pouvoua, ki anrasiné nan rézon-an ak volonté-a, pou-ou aji oubyin pa aji, fè tèl bagay oubyin tèl lòt bagay, épi konsa aji dapré pròp désizion-ou. Palintèmédiè lib arbit-la (kapasité pou désidé libréman-an) chak moun fè sa-l vlé ak pròp tèt-li. Nan moun-nan, libèté-a sé yon fòs kouasans ak dévlopman nan vérité-a ak byin-an. Libèté-a rivé jouinn pèféksion-l lè li orianté nan diréksion Bondié, kontantman an plin nou-an.
¬ [1721]

1732     Tout tan li poko fiksé nan byin final-li ki Bondié, li inpliké posibilité pou chouazi ant byin-an ak mal-la, sé poutèt sa li kapab grandi nan pèféksion-an oubyin vîn défisian épitou fè péché. Sé li minm ki distingé aksion moun-nan fè kòm moun. Li tounin sous louanj oubyin répròch, mérit oubyin chatiman.
¬ [396] [1849] [2006]

1733     Plis yon moun fè sa ki byin, sé plis li vîn lib. Pa gin libèté tout bon vré si sé pa nan sèvis byin-an ak jistis-la. Chouazi dézobéyisans-la ak mal-la sé sèvi mal ak libèté-a épi sa minnin nan ésklavaj péché-a (cf. Rm 6, 17).
¬ [1803]

1734     Libèté-a fè moun-nan résponsab aksion-l yo nan mézi aksion sa-yo volontè. Progrè nan vèrtu-a, konésans byin-an épi disiplîn-nan (ascèse) ogmanté kontròl volonté-a sou aksion-l yo.
¬ [1036, 1804]

1735     Répròch (imputabilité) épi résponsabilité kèk aksion inpliké kapab diminué épi minm siprimé akoz ignorans-la, mank atansion-an, violans-la, krint-la, abitud-yo, atachman san kontròl épi lòt kòz psikolojik oubyin sosial.
¬ [597]

1736     Tout aksion moun-nan té vlé dirèktéman yo kapab mété-l sou kont (imputable) moun ki fè-l la :

     Konsa, apré péché-a nan paradi-a, Granmèt-la mandé Adan : « Pou kisa ou té fè sa ? » (Gn 3, 13). Minm jan-an tou li pozé Kayin késion (cf. Gn 4, 10). Konsa tou profèt Natan palé ak roua David apré adiltè ak madanm Uri-a épi touyé li té fè touyé Uri-a (cf. 2 S 12, 7-15).
¬ [2568]

     Yon aksion kapab volontè indirèktéman, lè li soti nan yon néglijans ki gin rapò ak sa yo té doué konnin oubyin fè, tankou yon aksidan ki soti nan konnin yo pa konnin kòd-de-la-rout ki réglé déplasman machîn-yo.

1737     Konsékans yon aksion kapab akséptab, minm si sé pa-t sa moun k-ap aji-a té vlé, parégzanp fatig ékstrèm yon manman bò kot kabann pitit-li ki malad. Mové konsékans-la, yo pa kapab mété-l sou kont moun-nan (imputable), si sé pa sa-l té vlé ni kòm finalité ni kòm mouayin aksion-l nan, tankou mouri yon moun mouri pandan li t-ap éséyé poté sékou pou yon moun ki té an danjé. Pou yo kapab mété yon mové konsékans sou kont yon moun (imputable), fòk konsékans-la té prévizib épi moun k-ap aji-a té gin posibilité pou-l évité-l, parégzanp nan ka yon moun ki mouri poutèt chofè machîn-nan té sou.
¬ [2263]

1738     Moun-yo pratiké libèté-a nan rélasion youn ak lòt. Chak moun kòm moun, sé dapré pòtré-l Bondié kréyé-l, li gin yon doua natirèl pou yo rékonèt li tankou yon égzistan ki lib épi résponsab. Sé yon dévoua pou chak moun réspékté lòt. Doua pou égzèsé libèté-a sé yon égzijans yo pa kapab séparé ak dignité moun-nan kòm moun, sitou nan késion moral épi rélijion (cf. DH 2). Yo doué rékonèt doua sa-a sivilman épi protéjé-l nan limit byin komin-an épi lòd piblik-la (cf. DH 7).
¬ [2106] [210]

II. Libèté moun-nan nan Dispozision pou sové nou-an (Économie du salut)

1739     Libèté-a épi péché-a. Libèté moun-nan gin limit épi li kapab tronpé-l. Éféktivman, moun-nan té vîn gin mankman. Sé libréman li té fè péché. Antan li réfizé projè rinmin Bondié-a, li tronpé pròp tèt-li ; li vîn tounin ésklav péché-a. Prémié détounman sa-a anjandré anpil lòt. Istoua ras moun-nan, dépi nan orijîn-li, ap témouagné malè ak oprésion kè moun-nan anfanté kòm konsékans sèvi li sèvi mal ak libèté-a.
¬ [387] [401]

1740     Ménas pou libèté-a. Égzèsé libèté-a pa bay doua pou di oubyin fè ninpòt bagay. Sé pa vré pou prétann « libèté moun-nan ginyin-an t-a vlé di chak moun individuèlman sifi pou tèt pa-l antan finalité-l sé satisfè pròp intérè pa-l pandan l-ap joui byin-yo ki sou tè-a » (CDF, instr. "Libertatis conscientia" 13). Dayè, trò souvan yo ignoré épi yo déréspékté kondision-yo ki nésésè pou yon égzèsis libèté-a dapré jistis-la sou plan ékonomik épi sosial, politik épi kiltirèl. Sitiasion avègléman épi injistis sa-yo tounin yon poua pou lavi moral-la épi yo mété ni moun ki fò-yo ni sa-k fèb-yo nan tantasion pou yo péché kont charité-a. Lè moun-nan pran distans parapò a laloua moral-la, sé pròp libèté pa-l li andomajé, sé anchéné li anchéné pròp tèt-li, sé kasé li kasé fratènité aléga moun parèy-li épi sé rébélion li fè kont vérité Bondié-a.
¬ [2108] [1887]

1741     Libérasion-an épi salu-a (sové nou sové-a). Pa lintèmédiè gloua Koua-l la, Kris-la té réyisi sové tout moun. Li rachté yo anba péché-a ki té kinbé yo nan ésklavaj-la. « Sé pou libèté sa-a Kris-la té libéré nou » (Ga 5, 1). Nan li nou vîn fè youn ak vérité-a ki té libéré nou-an (Jn 8, 32). Yo té ba nou Éspri-Sin-an, épi jan Apot-la anségné-a, « koté […] Éspri Granmèt-la yé, sé la libèté-a yé » (2 Co 3, 17). Dépi kounié-a n-ap joui gloua libèté pitit Bondié-yo (Rm 8, 21).
¬ [782]

1742     Libèté épi lagras. Lagras Kris-la pa prézanté-l ditou kòm konkiran libèté nou-an, lè libèté sa-a korésponn ak santiman vérité épi byin Bondié té mété nan kè moun-nan. Okontrè, jan ékspérians krétyin-an témouagné sa sitou nan priyè-a, plis nou dosil anba mouvman lagras-la, sé plis libèté nou ogmanté sou paranndan épitou asirans-nou nan éprèv-yo, tankou dévan présion ak kontrint tè-a ap fè sou déyò. Ak travay lagras-la, Éspri-Sin-an édiké nou pou libèté spirituèl-la, pou, libréman, nou kapab tounin kolaboratè travay li-a nan l’Égliz-la épi sou tè-a :
¬ [2002] [1784]

« Bondié ki gin tout pouvoua, ki gin mizérikòd, tou sa-k jinnin nou, ouété yo ak bon kè-ou, pou, antan nou délivré nan éspri nou ak nan kò nou, sé afè pa-ou n-ap chèché avèk kè nou lib » (MR, collecte du 32e dimanche).

Rézimé

1743     « Bondié […] té kité moun-nan nan min pròp désizion-l » (Si 15,14), pou li té kapab chèché Kréatè-l la libréman épi rété kolé sou li pou-l kapab rivé konsa nan pèféksion kontantman-an (cf. GS 17, § 1).

1744     Libèté-a sé kapasité pou-ou aji oubyin pa aji épi konsa fè aksion volontè (délibéré) apati pròp tèt-ou. Libèté-a rivé jouinn pèféksion aksion-l lè li orianté nan Bondié, Byin ki pi ro-a.

1745     Libèté-a distingé aksion moun-nan fè kòm moun. Li fè moun-nan vîn résponsab aksion-l yo, sa sé li-minm ki fè yo volontèman. Aksion li fè antan-l désidé yo-a sé pou li yo yé pèsonèlman.

1746     Poutèt ignorans, violans, krint épi lòt kòz psikolojik oubyin sosial, répròch yon aksion mérité oubyin résponsabilité li inpliké kapab diminué oubyin siprimé.

1747     Yo pa kapab séparé égzijans doua pou égzèsé libèté-a ak dignité moun-nan kòm moun, sitou nan késion moral épi rélijion. Min égzèsis libèté-a pa inpliké yon prétansion pou gin doua fè oubyin di ninpòt bagay.

1748     « Sé ak libèté sa-a Kris-la libéré nou » (Ga 5, 1).

 

Gid

ATIK 4
Moralité aksion moun-nan

1749     Libèté-a fè moun-nan tounin yon sijè moral. Lè moun-nan aji yon fason délibéré, sé kòmsi nou t-a di, li vîn tounin papa aksion-l yo. Aksion moun-nan kòm moun, sètadi, sa li chouazi yon fason lib apré jijman konsians-la, yo kapab kalifié yo moralman. Soua yo bon soua yo mové.
¬ [1732]

I. Sous moralité-a

1750     Moralité aksion moun-nan kòm moun dépann :

– dé bagay li chouazi fè-a (objè-a) ;
– dé finalité l-ap chèché-a, sètadi intansion-an ;
– dé sikonstans aksion-an.

     Objè-a (bagay moun-nan chouazi fè-a), intansion-an épi sikonstans-yo sé « sous », sètadi éléman fondamantal, moralité aksion moun-nan kòm moun.

1751     Objè yo chouazi-a sé yon byin koté volonté-a vlé rivé dapré désizion-l. Sé koz matérièl aksion moun-nan kòm moun. Objè yo chouazi-a détèminé aksion volonté-a moralman, nan mézi rézon-an rékonèt li épi jijé-l konfòm oubyin pa konfòm ak vrè byin-an. Prinsip objéktif moralité-a déklaré lòd rasionèl byin-an ak mal-la, sa konsians-la témouagné-a.
¬ [1794]

1752     An fas objè-a, intansion-an gin plas-li sou bò sijè-a (moun-nan) k-ap aji-a. Intansion-an, poutèt li soti nan sous volontè aksion-an épi li détèminé-l palintèmédiè finalité-a, sé yon éléman ésansièl nan kalifikasion moral aksion-an. Finalité-a, sé prémié limit intansion-an épi li indiké aboutisman aksion-an ap chèché rivé ladan-l nan. Intansion-an sé mouvman volonté-a nan diréksion finalité-a ; li konsidéré aboutisman aksion-an. Intansion-an sé byin yo mété dévan-an, sa yo éspéré jouinn apati aksion yo kòmansé-a. Li pa la sèlman pou-l dirijé chak aksion, min li kapab orianté pliziè aksion  nan yon sèl aboutisman ; li kapab dispozé tout lavi-a pou dènié finalité-a. Parégzanp, rann yon sèvis gin kòm finalité pou édé prochin-an, min li kapab pran inspirasion, an minm tan, nan rinmin pou Bondié-a kòm dènié finalité tout aksion nou-yo. Yon minm aksion kapab pran inspirasion nan pliziè intansion tou, tankou rann yon sèvis pou ka jouinn yon favè oubyin pou fè ouè apati sa.
¬ [2520] [1731]

1753     Yon bon intansion (parégzanp : édé prochin-an) pa fè yon konpòtman bon oubyin kòrèk si nan li-minm li dézòdoné (tankou manti ak médizans). Finalité-a pa jistifié mouayin-yo. Konsa yo pa kapab jistifié kondané yon inosan kòm yon mouayin léjitim pou sové pèp-la. Okontrè, yon mové intansion ki vîn ajouté (tankou chèché konsidérasion, ‘vaine gloire’) fè yon aksion vîn mové minmsi nan li-minm li sé yon bon aksion (tankou fè lacharité) (cf. Mt 6, 2-4).
¬ [2479] [596]

1754     Sikonstans-yo, ki gin konsékans-yo tou ladan yo, sé éléman ki vîn an dézièm nan aksion moral-la. Yo bay aksion moun-yo kòm moun yon bonté ak yon malis antan yo agravé-l oubyin diminué-l (parégzanp, kantité lajan yo vòlè-a). Yo kapab diminué oubyin ogmanté résponsabilité moun k-ap aji-a (tankou aji paské ou pè lanmò). Nan yo-minm, sikonstans-yo pa kapab chanjé kalité moral aksion-yo minm ; ni yo pa kapab fè yon aksion ki mové nan li-minm vîn bon oubyin kòrèk.
¬ [1735]

II. Aksion ki bon épi aksion ki mové

1755     Aksion ki bon moralman-an présipozé an minm tan objè-a, finalité-a épi sikonstans-yo. Yon mové finalité détrui aksion-an, minmsi objè-l t-a bon nan li-minm (tankou priyé épi jeuné pou lèzòm kapab ouè sa).

     Objè yo chouazi-a pou kont-li kapab fè tout yon konpòtman vîn pa bon. Gin konpòtman konkrè – tankou fònikasion-an – ki toujou yon fot lè yo chouazi yo, paské chouazi yo, sa inpliké yon dérègléman nan volonté-a, sètadi yon mal moral.

1756     Donk sé yon érè pou jijé osijè moralité aksion moun-yo kòm moun antan sé intansion ki inspiré yo-a sèlman yo konsidéré oubyin sikonstans-yo (anvirònman-an, présion sosial-la, kontrint oubyin nésésité pou aji-a) ki tankou éspas (sèn téat) koté y-ap fèt-la. Gin aksion ki nan yo-minm épi pou yo-minm toujou gravman inakséptab kèlkésoua sikonstans-yo oubyin intansion-yo poutèt objè-a minm ; tankou blasfèm ak fo-sèman, touyé moun épi adiltè. Yo pa doué fè yon mal pou yon byin ka sot nan li.
¬ [1789]

Rézimé

1757     Objè-a, intansion-an épi sikonstans-yo sé toua « sous » moralité aksion moun-yo kòm moun.

1758     Objè yo chouazi-a kalifié aksion volonté-a moralman nan mézi rézon-an rékonèt li épi jijé-l kòm byin ou mal.

1759     « Pa gin okinn mal ki jouinn éskiz poutèt yo fè-l ak bon intansion » (S. Thomas d’A., dec. præc. 6). Finalité-a pa jistifié mouayin-yo.

1760     Pou yon aksion bon moralman li présipozé bonté objè-a, finalité-a épi sikonstans-yo an minm tan.

1761     Gin konpòtman konkrè sé toujou yon érè pou chouazi yo, paské chouazi yo inpliké yon volonté ki déréglé, sètadi yon mal moral. Yo pa doué fè yon mal pou yon byin ka sot nan li.

 

Gid

ATIK 5
Moralité pasion-yo

1762     Moun-nan kòm moun, palintèmédiè akt volontè li fè-yo, li orianté nan diréksion kontantman an plin-an : pasion oubyin santiman (émosion) li ékspérimanté-yo kapab dispozé-l pou sa oubyin kontribué pou sa.

I. Pasion-yo

1763     Mo « pasion »-an fè pati patrimouàn krétyin-an. Aféksion (santiman) oubyin pasion dézigné émosion sansibilité-a oubyin mouvman ki pousé nou soua pou-n aji soua pou-n pa aji an fonksion sa nou santi oubyin nou imajiné kòm bon oubyin mové.

1764     Pasion-yo sé éléman natirèl psikoloji moun-nan, yo fòmé yon éspas sikilasion épi yo soutni konéksion ant lavi sansib-la ak lavi léspri-a. Granmèt nou-an dézigné kè moun-nan kòm sous koté tout mouvman pasion-yo soti (cf. Mc 7, 21).

1765     Pasion-yo anpil. Pasion ki pi fondamantal-la sé rinmin-an, sa atraksion byin-an provoké-a. Rinmin-an sé kòz dézi (anvi) byin ki pa la-a épi éspoua pou rivé ginyin-l. Mouvman sa-a abouti nan joui (tiré profi nan) byin yo posédé-a épi nan kè kontan pou sa. Pèsépsion mal-la sé kòz rayi, pran lafuit épi krint pou mal ki gin pou vini-yo. Mouvman sa-a abouti nan tristès (chagrin) pou mal ki prézan-an épi nan kòlè-a k-ap konbat kont mal-la.

1766      « Rinmin, sé vlé ouè byin pou yon moun » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 26, 4). Tout lòt santiman-yo (aféksion-yo) pran sous yo nan mouvman prémié sa-a kè moun-nan fè pou-l rivé nan byin-an. Yo pa kapab rinmin anyin dòt pasé byin-an (cf. S. Augustin, Trin. 8, 3, 4). « Sé poutèt sa [santiman-yo] mové, si sé yon mové rinmin ; yo bon, si sé yon bon [rinmin] » (S. Augustin, civ.14, 7).
¬ [1704]

II. Pasion-yo épi lavi moral-la

1767     Pasion-yo, nan yo minm, yo pa ni bon ni mové. Yo résévoua kalifikasion moral-la sèlman nan mézi yo dépann éféktivman dé rézon-an oubyin dé volonté-a. Yo di pasion-yo volontè « soua poutèt sé volonté-a ki kòmandé yo, soua poutèt volonté-a pa anpéché-yo » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 24, 1). Pou pèféksion byin moral-la oubyin moun-nan, rézon-an doué réglé pasion-yo (cf. s. th. 2-2, 24, 3).
¬ [1860]

1768     Gran santiman nanm-nan pa détèminé si moun-nan kòrèk moralman oubyin si-l sin ; yo sé yon rézèvoua ki pap fini pou imaj-yo ak aféksion-yo koté lavi moral-la éksprimé-l la. Pasion-yo bon moralman lè yo kontribué pou yon bon aksion, yo mové nan ka kontrè-a. Volonté ki douat-la pran mouvman sansibilité-a pou-l dirijé yo nan byin-an ak kontantman anplin-an ; mové volonté-a sikonbé anba pasion déréglé-yo épi li agravé yo. Émosion-yo ak santiman-yo kapab intégré nan vèrtu-yo, oubyin pèvèti nan vis-yo.
¬ [1803] [1865]

1769     Nan lavi krétyin-an, sé Éspri-Sin-an li-minm k-ap réalizé travay li, antan li mété tout moun-nan ak sa ki anndan-l an mouvman, soufrans-yo, krint-yo, chagrin-yo, jan sa parèt nan agoni ak soufrans Granmèt-la. Nan Kris-la, pasion moun-yo kapab rivé nan aboutisman yo nan charité-a ak kontantman anplin Bondié-a.

1770     Pèféksion moral-la inpliké pou moun-nan mété-l an mouvman nan diréksion byin-an pa sèlman ak volonté-l, min tou ak tandans sansib li-a, dapré paròl sa-yo nan Psòm-nan : « Kè-m ak chè-m t-ap fété nan Bondié vivan-an » (Ps 84, 3).
¬ [30]

Rézimé

1771     Mo « pasion »-an dézigné aféksion-yo (émosion-yo) oubyin santiman-yo. Palintèmédiè émosion-l yo moun-nan gin présantiman byin-an épi li sispèk mal-la.

1772     Pasion prinsipal-yo sé rinmin épi rayi, dézi (anvi) épi krint, kè kontan, tristès (chagrin) épi kòlè.

1773     Nan pasion-yo, poutèt yo sé mouvman sansibilité-a, pa gin ni byin ni mal moral. Min yo gin byin ak mal moral-la nan yo nan mézi yo dépann dé rézon-an ak volonté-a.

1774     Émosion-yo ak santiman-yo (aféksion-yo) kapab intégré nan vèrtu-yo, oubyin pèvèti nan vis-yo.

1775     Pèféksion byin moral-la sé lè sé pa sèlman volonté-a ki pousé moun-nan al nan byin-an, min « kè »-l tou.

 

Gid

ATIK 6
Konsians moral-la

1776     « Nan fon konsians-la moun-nan dékouvri laloua-a, sé pa li-minm ki bay tèt-li laloua-a, min li doué obéyi-l épi, lè sa gin pou fèt, voua laloua-a ap palé nan zòrèy kè-a, pou-l mandé moun-nan toujou rinmin byin-an épi fè-l épitou évité mal-la […]. Paské moun-nan gin yon laloua Bondié gravé nan kè-l […]. Konsians-la sé nouayo pi sékrè épi sanktuè moun-nan, koté li pou kont-li ak Bondié li-minm voua-l ap palé nan intimité moun-nan » (GS 16).
¬ [1954]

I. Jijman konsians-la

1777     Antan konsians moral-la prézan nan kè moun-nan (cf. Rm 2, 14-16), li mété-l anba obligasion, nan moman sa doué fèt, pou-l fè byin-an épi évité mal-la. Li jijé choua moun-nan fè konkrètman-yo tou, antan li aprouvé sa-k bon-yo, li dénonsé sa-k pa bon-yo (cf. Rm 1, 32). Li témouagné otorité vérité-a an fonksion Byin ki pi ro-a, sa moun-nan santi k-ap atiré-l la épi l-ap résévoua lòd li-yo. Lè moun ki prudan-an kouté konsians moral-la, li kapab tandé Bondié k-ap palé.
¬ [1766, 2071]

1778     Konsians moral-la sé jijman rézon-an koté moun-nan kòm moun rékonèt kalité moral aksion détèminé li gin pou-l fè-a, l-ap fè-a oubyin li té fè-a. Nan tout sa moun-nan ap di oubyin fè, li gin obligasion pou-l suiv fidèlman sa li-minm li konnin ki kòrèk épi ki douat. Palintèmédiè jijman konsians-li, moun-nan kapté épi konnin kòmandman laloua Bondié-a :
¬ [1749]

Konsians-la « sé laloua léspri-nou, min ki dépasé léspri-nou, ki pasé nou lòd, ki indiké résponsabilité ak dévoua, krint ak éspoua. […] Sé li k-ap fè konnin Sa-a k-ap instrui nou épi k-ap gouvèné nou, sou plan natirèl-la ak sou plan gras-la, antan l-ap palé ak nou yon fason voualé. Konsians-la sé prémié nan tout vikè Kris-la » (Newman, lettre au Duc de Norfolk 5).

1779     Sé sa-k fè, sé pou chak moun prézan épi atantif ak pròp tèt-li pou-l kapab tandé voua konsians-li épi suiv li. Égzijans intériorité sa-a pi nésésè toujou poutèt, anpil foua, lavi-a minnin nan danjé pou nou ralé kò nou sot anba tout réfléksion, égzamin oubyin rantré nan nou-minm :
¬ [1886]

« Rantré nan konsians-ou, pozé-l késion. […] Rantré anndan donk, frè-m yo ; épi nan tout sa n-ap fè, konsidéré témouin-an, Bondié » (S. Augustin, ep. Jo. 8, 9).

1780     Dignité moun-nan kòm moun inpliké épi égzijé konsians moral ki douat-la. Konsians moral-la gin ladan-l pèsépsion prinsip moralité-a (« syndérèse »), aplikasion yo nan sikonstans ki rivé-yo palintèmédiè disènman pratik rézon-yo ak byin-yo épi anfin jijman ki fèt osijè aksion détèminé (konkrè) yo gin pou fè oubyin yo déja fè-yo. Vérité osijè byin moral-la, sa laloua rézon-an déklaré-a, yo konnin-l pratikman épi konkrètman palintèmédiè jijman prudans konsians-la. Moun ki chouazi dapré jijman sa-a, yo di li prudan.
¬ [1806]

1781     Konsians-la pèmèt moun-nan pran résponsabilité aksion-l fè-yo. Si yon moun fè sa-k mal, jijman konsians-la ki kòrèk kapab rété nan li kòm témouin osijè vérité inivèsèl byin-an, épi, an minm tan, osijè malis chak sa-l chouazi. Santans (vèdik) jijman konsians-la rété yon garanti pou éspérans-la ak mizérikòd-la. Antan-l témouagné fot yo fè-a koupab, li raplé yo doué mandé padon, kontinué fè byin épi pran souin vèrtu-a san rété ak lagras Bondié-a :
¬ [1731]

« Dévan-l n-a asiré kè nou, si kè nou fè nou répròch, Bondié pi gran pasé kè nou, li konn tout bagay » (1 Jn 3, 19-20).

1782     Moun-nan gin doua aji libréman dapré konsians-la, pou-l kapab pran désizion moral-yo pèsonèlman. « Yo pa kapab fòsé moun-nan donk, pou-l aji kont konsians-li. Min yo pa kapab anpéché-l aji dapré konsians-li non plis, sitou nan késion rélijion » (DH 3).
¬ [2106]

II. Fòmasion konsians-la

1783     Yo doué bay konsians-la asirans épi kléré jijman moral-la. Konsians ki byin fòmé-a li douat épi li véridik. Li déklaré jijman-l yo antan-l suiv rézon-an, dapré vrè byin sajès Kréatè-a vlé-a. Édikasion konsians-la nésésè pou moun-yo k-ap sibi infliyans négatif épi péché-a ap tanté pou fè sé pròp jijman pa-yo yo pito épi pou yo réjté ansègnman ki gin otorité-yo.
¬ [2039]

1784     Édikasion konsians-la sé yon travay pou tout lavi. Dépi prémié ané-yo, édikasion sa-a révéyé nan konsians timoun-yo konésans épi pratik laloua moral-la yo konnin sou paranndan yo-a. Yon édikasion ki prudan anségné vèrtu-a ; li prézèvé oubyin géri kont krint, kont amou avèg pou pròp tèt-ou (« égoyism »), kont ògèy-la, kont égzajérasion fot koupab-la, kont tandans jistifié pròp tèt ou-a, ki soti nan féblès ak nan fòt moun-yo fè-yo. Édikasion konsians-la bay libèté-a épi li anfanté lapè kè-a.
¬ [1742]

1785     Nan fòmasion konsians-la, Paròl Bondié-a sé limiè chémin nou-an ; nan lafoua ak priyè sé pou yo fè-l tounin pròp afè yo (asimilé-l pèsonèlman) épi mété-l an pratik. Nou doué égzaminé konsians-nou antan nou gadé koua Granmèt-la. Kado Éspri-Sin-yo poté nou sékou, nou minm ki bézouin témouagnaj ak konsèy lòt-yo pou édé nou épi pou otorité ansègnman l’Égliz-la kondui nou (cf. DH 14).
¬ [890]

III. Chouazi dapré konsians-la

1786     Konsians-la, lè-l dévan yon choua moral, li kapab soua fè yon jijman konfòm ak rézon ki douat-la épi Laloua Bondié-a, oubyin okontrè, fè yon jijman ki nan érè (éroné, yon jijman ki tronpé-l) ki pa konfòm ak yo.

1787     Pafoua, moun konn trouvé-l nan kondision ki fè jijman moral-la pi insètin épi désizion-an pi difisil. Poutan, li doué toujou chèché sa-k kòrèk épi ki bon, épi disèné volonté Bondié ki éksprimé nan Laloua Bondié-a.
¬ [1955]

1788     Pou sa fèt, moun-nan doué intèprété sa-k pasé nan ékspérians li fè-yo épi sign tan-yo palintèmédiè vèrtu prudans-la, palintèmédiè konsèy moun ki prudan épi palintèmédiè Éspri-Sin-an ak sékou kado-l yo.
¬ [1806]

1789     Gin kèk règ yo doué apliké nan ninpòt ka :

– Yo pa janm pèmèt fè yon mal pou yon byin t-a soti ladan-l.
¬ [1756]

– « Règle d’or »-la : « Tout sa […], nou t-a vlé pou moun-yo fè pou nou, konsa fè-l pou yo » (Mt 7, 12 ; cf. Lc 6, 31 ; Tb 4, 15).
¬ [1970]

– Charité-a, rinmin-an toujou gin ladan-l réspè pou prochin-an ak konsians-li. « Konsa antan n-ap fè péché kont frè nou-yo, antan n-ap frapé konsians yo ki fèb-la, sé kont Kris-la n-ap fè péché » (1 Co 8, 12). « Li pi bon pou pa […] [fè] yon bagay koté frè-ou la jouinn antrav, glisé tonbé oubyin afébli » (Rm 14, 21 vulg.).
¬ [1827] [1971]

IV. Jijman ki nan érè (éroné)

1790     Moun-nan doué toujou obéyi jijman konsians-li ki asiré. Si-l t-a aji kont jijman sa-a volontèman (yon fason délibéré), li t-a kondané pròp tèt-li. Min sa rivé pou konsians moral-la tonbé nan ignorans épi fè yon jijman ki nan érè (éroné) osijè aksion pou-l fè-yo oubyin li déja fè-yo.

1791     Anpil foua, ignorans sa-a, yo kapab mété-l sou kont (imputer) résponsabilité pèsonèl moun-nan. Sé konsa sa yé, « lè moun-nan pa pran souin pou-l chèché sa-k vrè épi sa-k byin, épi konsians-la ofiamézi vîn avèg poutèt abitud péché-a » (GS 16). Nan ka sa-yo, moun-nan koupab pou mal li fè-yo.
¬ [1704]

1792     Pa konnin Kris-la ak Évanjil li-a, mové égzanp lòt yo bay, ésklavaj pasion-yo, prétansion poutèt yon mové konpréansion otonomi konsians-la, réfizé otorité l’Égliz-la ak ansègnman-l nan, défisians nan konvèsion-an ak charité-a kapab yon sous déviasion jijman-an nan konpòtman moral-la.
¬ [133]

1793     Si – okontrè – yo pa kapab dépasé ignorans-la, oubyin jijman ki nan érè-a (éroné-a) pa sot nan résponsabilité moral moun-nan, yo pa kapab mété mal ki fèt-la sou kont-li (imputer). Min kanminm sé toujou yon mal li yé, yon privasion, yon dézòd. Li nésésè donk pou yo travay pou korijé konsians moral-la sot anba érè-l yo.
¬ [1860]

1794     Konsians ki bon ki pròp-la, sé véritab lafoua-a ki kléré-l. Réyèlman charité-a soti an minm tan « nan yon kè nèt épi yon bon konsians épi yon lafoua ki pa ipokrit » (1 Tm 1, 5 ; cf. 3, 9 ; 2 Tm 1, 3 ; 1 P 3, 21 ; Ac 24, 16) :

« Donk, plis konsians douat-la progrésé, sé plis moun-yo ak group-yo kité dèyè désizion ki avèg épi fè éfò pou yo konfòmé yo ak règ objéktif moralité-a » (GS 16).
¬ [1751]

Rézimé

1795     « Konsians-la sé nouayo pi sékrè épi sanktuè moun-nan, koté li pou kont-li ak Bondié, sé voua Bondié k-ap palé nan fin-fon kè-l la (nan intimité-l la) » (GS 16).

1796     Konsians moral-la sé yon jijman rézon-an koté moun-nan kòm moun rékonèt kalité aksion moral détèminé-a (konkrè-a).

1797     Pou moun ki fè mal-la, jijman konsians-la rété yon garanti pou konvèsion-an ak éspérans-la.

1798     Konsians ki byin fòmé-a li douat épi li véridik. Li déklaré jijman-l yo antan-l suiv rézon-an, dapré vrè byin sajès Kréatè-a vlé-a. Chak moun doué pran mouayin pou-l fòmé konsians li.

1799     Konsians-la, lè-l dévan yon choua moral, li kapab soua fè yon jijman konfòm ak rézon ki douat-la épi Laloua Bondié-a, oubyin okontrè, fè yon jijman ki éroné (ki nan érè) ki pa konfòm ak yo.

1800     Moun-nan doué toujou obéyi jijman konsians-li ki asiré.

1801     Konsians moral-la kapab rété nan ignorans-la oubyin fè jijman ki éroné (ki nan érè, ki tronpé). Ignorans sa-yo ak érè sa-yo pa toujou san fot ki koupab.

1802     Paròl Bondié-a sé limiè pou pié-nou k-ap maché-a. Nan lafoua ak priyè sé pou nou pran-l fè-l vîn pou nou (asimilé-l), épi mété-l an pratik. Sé konsa yo fòmé konsians moral-la.

 

Gid

ATIK 7
Vèrtu-yo (Bon kalité-yo)

1803     « Tou sa-k vré, tou sa-k pròp, tou sa-k kòrèk, tou sa-k san tach, tou sa-k mérité rinmin, tou sa-k gin bon rénomé, si gin yon bon kalité, si gin yon louanj, sé bagay sa yo pou nou kalkilé » (Ph 4, 8).

     Vèrtu-a (bon kalité-a) sé yon dispozision abituèl épi solid pou fè sa ki byin-an. Li pèmèt moun-nan réalizé aksion ki bon épitou pou-l bay sa-k pi bon nan li. Moun ki gin vèrtu-a ap chèché byin-an ak tout fòs sansib épi spirituèl li-yo ; sé sa l-ap chèché épi li chouazi nan aksion konkrè li fè-yo :
¬ [1733] [1768]

« Finalité yon lavi yo viv ak vèrtu sé pou moun-nan vîn sanblé ak Bondié » (S. Grégoire de Nysse, beat. 1 : PG 44, 1200D).

I. Vèrtu (Bon kalité) moun-nan kòm moun

1804     Vèrtu moun-nan kòm moun sé abitud solid, dispozision stab, pèféksion abituèl intèlijans-la ak volonté-a, ki réglé aksion nou-yo, ki mété lòd nan pasion nou-yo épi ki kondui fason nou aji-a dapré rézon-an ak lafoua-a. Vèrtu-yo bay fasilité, kontròl tèt-ou épi kè kontan pou minnin yon lavi ki moralman bon. Moun ki gin vèrtu-a sé moun ki fè byin-an libréman.
¬ [2500]

     Vèrtu moral-yo, yo rivé ginyin yo ak pròp kapasité moun-nan kòm moun. Yo sé frui ak jèm aksion moral ki bon-yo ; yo dipozé tout fakilté moun-nan pou-l kominié (fè youn) ak rinmin Bondié-a.
¬ [1827]

Distinksion vèrtu kardinal-yo

1805     Gin kat vèrtu ki ranpli fonksion « gon » (cardo) [pou lòt-yo]. Sé poutèt sa yo rélé yo « kardinal » ; tout lòt-yo òganizé alantou yo. Sé prudans-la, jistis-la, fòs-la épi tanpérans-la. « Si yon moun rinmin jistis, aktivité-l yo sé vèrtu (bèl kalité) yo yé, li aprann réyèlman prudans, tanpérans, jistis ak fòs » (Sg 8, 7). Yo sèvi ak lòt non pou yo fè louanj vèrtu sa-yo pliziè koté nan Sint-Ékritu-a.

1806     Prudans-la sé vèrtu ki dispozé rézon pratik-la pou-l disèné sa-k vrè byin nou-an nan tout sikonstans épi pou-l chouazi mouayin ki kòrèk pou-l ka réalizé-l. Moun « ki gin ladrès fè atansion koté l-ap pozé pié-l » (Pr 14, 15). « Sé pou nou gin bon jijman, sé pou nou véyé nan priyè » (1 P 4, 7). Prudans-la sé « règ ki douat pou aksion-an » (recta ratio agibilium), jan sin Toma d’Akin ékri-a (s. th. 2-2, 47, 2) aprè Aristòt. Li pa konfonn ni ak timidité ni ak krint ni ak ipokrizi oubyin fè sanblan. Yo rélé-l « auriga virtutum » : sé li réyèlman k-ap réglé lòt vèrtu-yo antan-l indiké yo règ-la ak mézi-a. Prudans-la gidé jijman konsians-la imédiatman. Moun ki prudan-an désidé fason l-ap aji épi li ranjé-l antan-l suiv jijman sa-a. Ak vèrtu sa-a, nou apliké prinsip moral-yo san nou pa tronpé nou pou ka patikilié-yo épi nou dépasé dout-yo osijè byin ki gin pou fèt-la ak mal ki gin pou évité-a.
¬ [1788] [1780]

1807     Jistis-la sé vèrtu moral ki fè moun-nan toujou gin fèm volonté pou-l rinmèt Bondié ak prochin-an sa-l doué yo. Jistis aléga Bondié-a yo rélé-l « vèrtu rélijion ». Aléga moun-yo li dispozé pou réspékté doua chak moun épi pou établi nan rélasion ant moun-yo bòn antant ki dévlopé égalité-a (équité = balans kòrèk) parapò a moun-yo épi byin komin-an. Moun kòrèk-la, anpil foua yo fè sonjé-l nan Liv Sakré-yo, yo rékonèt li poutèt kalkil li-yo ki abituèlman douat épi poutèt douati konpòtman-l aléga prochin-an. « Pa fè régadan pou moun ki pòv-la, pa fè louanj figi sa-k gin pouvoua-a. Sé yon fason kòrèk pou-ou jijé prochin-ou » (Lv 19, 15). « Mèt-yo, sé pou nou bay ésklav-yo sa-k kòrèk-la ak sa-k égal-la (ékitab-la), antan nou konnin nou minm tou nou gin yon Granmèt nan sièl-la » (Col 4, 1).
¬ [2095] [2401]

1808     Fòs-la sé vèrtu moral ki bay solidité nan difikilté-yo épi pèsévérans nan chèché byin-an. Li rafèmi désizion-an nan rézisté kont tantasion-yo épi nan ranpòté viktoua sou sa-k jinnin lavi moral-la. Vèrtu fòs-la bay kapasité pou ranpòté viktoua sou sa k-ap fè moun pè-a, minm sou lanmò-a, pou afronté éprèv-yo ak pèsékision-yo. Li dispozé rivé jous nan rénonsé épi sakrifié pròp lavi-a pou défann yon kòz ki kòrèk. « Fòs mouin ak louanj mouin sé Granmèt-la, sé li minm ki sové-m » (Ps 118, 14). « Sou tè-a n-ap gin tray, min, konfians, mouin ranpòté viktoua sou tè-a » (Jn 16, 33).
¬ [2848] [2473]

1809     Tanpérans-la sé vèrtu moral ki kontrolé atirans plézi-yo épi ki bay ékilib nan sèvi ak byin ki nan kréasion-an. Li ranfòsé kontròl volonté-a sou instin-an épi li kinbé dézi-yo (anvi-yo) nan limit ki onèt-yo. Moun ki tanpéran-an réglé anvi sansib li-yo an fonksion byin-an, li kinbé yon bon disènman épi li pa suiv pròp fòs kouraj-li pou-l maché nan konvouatiz kè-l (Si 5, 2 ; cf. 37, 27-31). Nan Ansyin Téstaman-an, anpil foua, yo fè louanj tanpérans-la : « Pa maché dèyè konvouatiz ou-yo épi kinbé kò-ou parapò a plézi-ou yo » (Si 18, 30). Nan Nouvo Téstaman-an, yo rélé-l « modérasion » oubyin « sobriété ». Sé pou nou « viv yon fason réglé (ak sobriété), yon fason kòrèk, yon fason ki sin, nan tan sa-a minm » (Tt 2, 12).
¬ [2341] [2417]

« Byin viv sé pa anyin dòt pasé rinmin Bondié ak tout kè, ak tout nanm, ak tout léspri, […], pou nou konsèvé san gaté épi toutantié nan rinmin-l nan, sé sa ki tanpérans-la, pou okinn dézavantaj pa krazé nou, sé sa ki fòs-la, pou nou pa sèvi anyin dòt, sé sa ki jistis-la, pou nou véyé nan disèné bagay-yo, pou tronpri ak manti pa atrap nou ofiamézi, sé sa ki prudans-la » (S. Augustin, mor. eccl. 1, 25, 46 : PL 32, 1330-1331).

Vèrtu-yo épi lagras-la

1810     Vèrtu natirèl moun-nan sé ak édikasion-an, aksion volontè épi répété nan fè éfò tout tan ak pèsévérans, yo rivé ginyin yo, lagras Bondié-a pròpté yo épi lévé yo pi ro. Ak sékou Bondié, vèrtu yo fòjé karaktè-a épi yo bay fasilité nan pratiké byin-an. Moun ki gin vèrtu-a jouinn kontantman nan pratiké yo.
¬ [1266]

1811     Li pa fasil pou moun-nan ki blésé ak péché-a kinbé ékilib moral-la. Kado salu-a (sové-a) palintèmédiè Kris-la ba nou lagras nésésè-a pou nou pèsévéré nan chèché vèrtu-yo. Chak moun doué toujou mandé lagras limiè ak fòs sa-a, antan-l apuiyé sou sakréman-yo, antan-l koopéré ak Éspri-Sin-an, antan-l suiv apèl Éspri-Sin-an ap fè-l pou-l rinmin byin-an épi kanpé louin mal-la.
¬ [2015]

II. Vèrtu téologal-yo
¬ [2086 - 2094, 2656 - 2658]

1812     Vèrtu naturèl moun-nan yo anrasinin ( ? pèféksioné) nan vèrtu téologal-yo ki adapté fakilté moun-nan pou-l patisipé nan natu Bondié-a (cf. 2 P 1, 4). Réyèlman vèrtu téologal-yo gin rapò dirèktéman ak Bondié. Yo dispozé krétyin-yo pou yo abitué viv avèk Trè Sint Trinité-a. Sé nan Bondié ki Youn épi ki Toua-a yo gin orijîn yo, finalité yo épi sé osijè-l yo yé (li sé objè-yo).
¬ [1266]

1813     Vèrtu téologal-yo bay konpòtman moral ki pròp pou krétyin-an fondman-l, mouvman lavi-l ak karaktéristk-li. Sé yo minm ki bay tout vèrtu moral-yo fòm yo ak lavi yo. Sé Bondié ki vidé yo nan nanm fidèl-yo épi li fè yo vîn kapab aji tankou pitit li épi mérité lavi pou tout tan-an. Yo sé gaj prézans ak aksion Éspri-Sin-an nan fakilté moun-nan. Gin toua vèrtu téologal : lafoua-a, éspérans-la ak charité-a (cf. 1 Co 13, 13).
¬ [2008]

Lafoua-a
¬ [142 - 175]

1814     Lafoua-a sé vèrtu téologal ki fè nou kouè nan Bondié épi nan tout sa li-minm li di nou é li révélé nou épitou l’Égliz-la propozé nou pou nou kouè, pasé li sé vérité-a minm. Ak lafoua-a « moun-nan rinmèt tèt-li totalman libréman bay Bondié » (DV 5). Sé poutèt sa moun ki kouè-a, l-ap fè éfò pou-l konnin volonté Bondié épi pou-l fè-l. « Moun ki kòrèk-la […] sé apati lafoua-a li viv »  (Rm 1, 17). Lafoua ki vivan-an « aji gras a charité-a » (Ga 5, 6).
¬ [506]

1815     Kado lafoua-a rété nan moun ki pa fè péché kont li (cf. Cc. Trente : DS 1545). Min « lafoua-a san travay-yo li mouri » (Jc 2, 26). Lafoua-a, ki pa gin éspérans-la ak charité-a, pa fè fidèl-la fè youn ak Kris-la anplin ni li pa fè-l tounin manb vivan nan kò Kris-la.

1816     Disip Kris-la pa doué sèlman kinbé lafoua-a épi viv apati li, min an plis, li doué déklaré-l, témouagné-l ak asirans épi transmèt li : « Sé pou yo tout […] paré, pou yo déklaré Kris-la dévan moun-yo, épi pou yo suiv-li sou chémin koua-a, nan mitan pèsékision ki pa janm manké l’Égliz-la » (LG 42 ; cf. DH 14). Sèvis ak témouagnaj lafoua-a obligatoua pou nou rivé sové : « Ninpòt moun k-ap rékonèt mouin dévan lézòm, mouin minm tou m-ap rékonèt li dévan Papa-m ki nan sièl-yo. Min moun k-ap nié-m dévan lézòm, m-ap nié-l tou dévan Papa-m ki nan sièl-yo » (Mt 10, 32-33).
¬ [2471]

Éspérans-la

1817     Éspérans-la sé vèrtu téologal ki fè nou anvi rivé nan Rouayòm sièl-yo ak nan lavi pou tout tan-an kòm kontantman anplin-nou, antan nou mété konfians-nou nan promès Kris-la épi nou pa apuiyé sou fòs-nou, min sou sékou lagras Éspri-Sin-an. « Sé pou nou kinbé déklarasion lafoua nou-an san fébli, sa-a ki té promèt-la, li fidèl » (He 10, 23). « Éspri sa-a li vidé nan nou k-ap débòdé-a, pa pouvoua Jézu-Kri sovè nou-an ; pou nou vîn kòrèk akòz gras li-a, pou nou vîn éritié lavi tout tan-an dapré éspérans la » (Tt 3, 6-7).
¬ [1024]

1818     Vèrtu éspérans-la korésponn ak souaf kontantman anplin Bondié mété nan kè chak moun-nan ; li ranmasé sa moun-yo ap tann-yo ki inspiré aktivité yo ; li pròpté yo pou-l orianté yo nan diréksion Rouayòm sièl-yo ; li protéjé kont dékourajman-an ; li soutni nou lè yo lagé nou ; li louvri kè-a pi gran nan tann kontantman pou tout tan-an. Élan éspérans-la prézèvé kont rinmin avèg pou pròp tèt ou-a (« égoyism »-nan) épi li minnin nan kontantman charité-a.
¬ [27]

1819     Éspérans krétyin-an réprann yon lòt foua éspérans pèp yo té chouazi-a épi li pèféksioné-l, sa ki té pran sous-li ak modèl-li nan éspérans Abraam-nan, nan promès Bondié-yo ki té akonpli nan Izaak épi ki té pròpté nan éprèv sakrifis-la (cf. Gn 17, 4-8 ; 22, 1-18). « Kont éspérans la, li kouè nan éspérans la, pou-l té kapab vîn papa tout pakèt nasion-yo » (Rm 4, 18).
¬ [146]

1820     Dépi lè Jézu kòmansé préché, éspérans krétyin-an té kòmansé déplouayé nan anons Béatitud-yo. Béatitud-yo, soulvé éspérans nou-an nan diréksion sièl-la kòm nan nouvo Tè promiz-la ; yo trasé chémin-an palintèmédiè éprèv k-ap tann disip Jézu-yo. Min, palintèmédiè Jézu-Kri épi mérit soufrans li-a, Bondié kinbé nou nan éspérans ki « pa fè ront »-la (Rm 5, 5). Éspérans-la « nou ginyin-l tankou yon lank ki fèm pou nanm-nou, ki asiré, ki fèm », ki antré jous « koté Jézu pran dévan pou nou, li antré »  (He 6, 19-20). Li sé zam-nan tou ki protéjé nou nan konba pou nou sové-a : « abiyé ak boukliyé lafoua ak rinmin épi kask éspérans sové-a » (1 Th 5, 8). Li ba nou kè kontan minm nan éprèv-la : « Sé pou nou kontan nan éspérans-la, sé pou nou gin pasians nan tribilasion-an » (Rm 12, 12). Yo éksprimé-l épi yo nouri-l nan priyè-a, sitou nan Papa nou-an, rézimé tout sa éspérans-la fè nou anvi jouinn.
¬ [1716] [2772]

1821     Sé poutèt sa nou kapab éspéré gloua sièl-la Bondié promèt moun ki rinmin-l yo (cf. Rm 8, 28-30) épi ki fè volonté-l yo (cf. Mt 7, 21). Nan ninpòt sikonstans, chak moun doué éspéré, avèk lagras Bondié, l-ap pèsévéré jous nan bout (cf. Mt 10, 22 ; cf. Cc. Trente : DS 1541) épi jouinn kè kontan sièl-la kòm rékonpans pou tout tan Bondié ap bay pou bon aksion-yo ki fèt gras ak Kris-la. L’Égliz-la ap priyé ak éspérans pou « tout moun […] sové » (1 Tm 2, 4). Li souaf fè youn ak Kris-la, Épou li-a, nan gloua sièl-la :
¬ [2016] [1037]

« Éspéré, éspéré, ou minm ki pa konnin kilè jou-a ak lè-a ap rivé. Véyé avèk souin, paské tout bagay ap pasé byin vit, minmsi anvi ou ginyin-an fè sa-k sètin vîn insètin, épi li fè yon tan ki kout vîn long. Sonjé plis ou-ap konbat, sé plis ou-ap montré rinmin ou gin pou Bondié-ou la épi sé plis ou pral joui avèk li-minm ou rinmin-an ak yon kè kontan épi yon plézi ki pap janm kapab fini » (Ste. Thérèse de Jésus, excl. 15, 3).

Charité-a

1822     Charité-a sé vèrtu téologal ki fè nou rinmin Bondié plis pasé tout bagay poutèt li-minm minm épi prochin nou-an minm jan ak pròp tèt pa-nou poutèt Bondié.
¬ [1723]

1823     Jézu fè charité-a tounin yon kòmandman nouvo (cf. Jn 13, 34). Antan li rinmin moun pa-l yo « jous nan bout » (Jn 13, 1), li montré rinmin Papa-a li-minm li té résévoua-a. Antan disip-yo rinmin youn lòt, yo imité rinmin Jézu-a yo minm yo té résévoua nan yo-a. Sé sa-k fè Jézu di : « Minm jan Papa-a rinmin-m nan, sé konsa tou mouin rinmin nou ; sé pou nou rété nan rinmin-m nan » (Jn 15, 9). Épi ankò : « Sa-a sé kòmandman-m nan, sé pou nou youn rinmin lòt, minm jan mouin rinmin nou-an » (Jn 15, 12).
¬ [1970]

1824     Charité-a, frui Éspri-a épi plénitud Laloua-a, kinbé kòmandman Bondié ak Kris-la. « Sé pou nou rété nan rinmin-m nan. Si nou kinbé kòmandman-m yo, n-ap rété nan rinmin-m nan » (Jn 15, 9-10 ; cf. Mt 22, 40 ; Rm 13, 8-10).
¬ [735]

1825     Kris-la té mouri poutèt li rinmin nou lè nou té « ènmi » toujou (Rm 5, 10). Granmèt-la mandé nou pou minm jan avèk li nou rinmin minm ènmi nou-yo (Mt 5, 44), pou nou vîn prochin sa-k pi louin-an (cf. Lc 10, 27-37), pou minm jan avèk li nou rinmin timoun-yo (cf. Mc 9, 37) ak pòv-yo (cf. Mt 25, 40. 45).
¬ [604]

Apot sin Pòl ba nou yon déskripsion charité-a ki pa gin parèy : « Charité-a gin pasians, li gin bon jan ; charité-a pa fè jalouzi, li pa aji pou-l vanté tèt-li, li pa gonflé kò-l, li pa fè anbision, li pa chèché bagay ki pou li-yo, li pa fè kòlè, li pa kalkilé sou sa-k mal, li pa kontan poutèt méchansté, okontrè li kontan pou vérité-a : li sipòté nan tout okazion, li kouè nan tout okazion, li éspéré nan tout okazion, li andiré nan tout okazion » (1 Co 13, 4-7).

1826     Apot-la di ankò, san charité-a « mouin pa anyin ». Épi kèlkésoua privilèj, sèvis, minm vèrtu… si-m pa t-a gin charité-a, « sa pa sèvi-m anyin » (1 Co 13, 1-4). Charité-a sipériè pasé tout vèrtu-yo. Sé prémié nan vèrtu téologal-yo : « Koulié-a minm rété lafoua-a, éspérans la ak charité-a, toua sa-yo ; min pi gran nan yo-a sé charité-a » (1 Co 13, 13).

1827     Pratik tout vèrtu-yo sé charité-a ki animé-l (ba-l mouvman lavi) épi ki inspiré-l. Sé li-minm ki « kòd ki maré pou fè fîn kòrèk nèt-la » (vinculum perfectionis) (Col 3, 14) ; sé li minm ki fòm vèrtu-yo ; li konékté yo ansanm épi li òganizé yo ; li sé sous ak aboutisman pratik vèrtu krétyin-yo. Charité-a rafèmi épi pròpté fakilté rinmin nou ginyin kòm moun-nan. Li soulvé-l jous nan pèfèksion surnaturèl rinmin Bondié-a.
¬ [815] [826]

1828     Lè charité-a animé pratik lavi moral-la, li bay krétyin-an libèté spirituèl pitit Bondié-yo. Lè sa-a li pa kanpé dévan Bondié tankou yon sèvitè ankò nan krint tankou yon ésklav ni tankou yon salarié k-ap tann yo péyé-l, min tankou yon pitit k-ap bay « sa-k té rinmin-l an prémié-a » yon répons (1 Jn 4, 19) :
¬ [1972]

« Sé soua réyèlman nou viré do bay mal-la poutèt nou pè chatiman-an, épi nou tonbé nan santiman ésklav-la ; soua n-ap chèché frui yon salè, poutèt sé pou avantaj-nou nou té akonpli kòmandman-yo, épi sa fè nou sanblé ak salarié ; soua poutèt byin onèt-la li-minm épi charité aléga Sa-a ki ba nou laloua-a […], épi konsa nou nan santiman aféksion yon pitit » (S. Basile, reg. fus. prol. 3 : PG 31, 896B).

1829     Frui charité-a sé kè kontan, lapè épi mizérikòd ; li égzijé rann sèvis-la épi koréksion fratènèl-la ; li gin byinvéyans ; li pousé fè byin youn pou lòt (résiprosité), li rété san-l pa chèché intérè pa-l épi li bay ak lajès ; sé viv tankou zanmi épi sé kominion :
¬ [2540]

« Akonplisman tout travay nou-yo sé rinmin-an. Sé la finalité-a yé : sé pou sa n-ap kouri ; sé la n-ap kouri alé ; kon nou rivé nan li, nou répozé » (S. Augustin, ep. Jo. 10, 4).

III. Kado ak Frui Éspri-Sin-an

1830     Kado Éspri-Sin-an soutni lavi moral krétyin-yo. Sé dispozision pèmanan ki fè moun-nan vîn dosil pou suiv diréksion Éspri-Sin-an.

1831     Sèt don (kado) Éspri-Sin-an sé sajès, intèlijans, konsèy, fòs, sians, piété épi krint Bondié. Yo té anplin nan Kris-la, Pitit David-la (cf. Is 11, 1-2). Pou moun ki résévoua yo, vèrtu-yo vîn konplété épi rivé nan pèféksion yo. Yo fè fidèl-yo vîn dosil pou yo obéyi byin vit nan sa Bondié inspiré yo.
¬ [1266, 1299]

« Sé pou bon Éspri-ou la kondui-m nan tè ki douat » (Ps 143, 10).

« Ninpòt moun réyèlman ki kité Éspri Bondié-a kondui yo, sé pitit Bondié yo yé. […] Si nou sé ti pitit, nou sé éritié tou ; si nou sé éritié Bondié, nou éritié ansanm ak Kris-la » (Rm 8, 14. 17).

1832     Frui Éspri-a sé pèféksion Éspri-Sin-an fòmé nan nou tankou avangou gloua pou tout tan-an. Tradision l’Égliz-la konté douz : « frui Éspri-a […] sé charité, kè kontan, lapè, pasians, bon jan, bon kè, padon, dousè, lafoua, sinplisité, kontrolé mové tandans, réglé plézi kò-a » (Ga 5, 22-23 vulg.).
¬ [736]

Rézimé

1833     Vèrtu-a sé yon dispozision abituèl épi solid pou fè sa ki byin-an.

1834     Vèrtu moun-nan kòm moun sé dispozision stab intèlijans-la ak volonté-a, ki réglé aksion nou-yo, ki mété lòd nan pasion nou-yo épi ki kondui fason nou aji dapré rézon-an ak lafoua-a. Yo kapab òganizé alantou kat vèrtu kardinal-yo : prudans-la, jistis-la, fòs-la épi tanpérans-la.

1835     Prudans-la dispozé rézon pratik-la pou-l disèné sa-k véritab byin nou-an nan tout sikonstans épi pou-l chouazi mouayin ki kòrèk pou-l ka réalizé-l.

1836     Jistis-la sé fèm volonté san rété pou rinmèt Bondié ak prochin-an sa yo doué yo-a.

1837     Fòs-la bay solidité nan difikilté-yo épi pèsévérans nan chèché sa-k byin-an.

1838     Tanpérans-la kontrolé atirans plézi sansib-yo épi li bay ékilib nan sèvi ak byin ki nan kréasion-an.

1839     Vèrtu moral-yo grandi ak édikasion-an, aksion volontè épi nan pèsévérans. Lagras Bondié-a pròpté yo épi soulvé yo pi ro.

1840     Vèrtu téologal-yo dispozé krétyin-yo pou yo abitué viv avèk Trè Sint Trinité-a. Sé nan Bondié yo gin orijîn yo, finalité yo épi objè yo, sètadi Bondié yo konnin ak lafoua-a, yo éspéré épi yo rinmin poutèt li-minm minm.

1841     Gin toua vèrtu téologal : lafoua-a, éspérans-la ak charité-a (cf. 1 Co 13, 13). Yo bay tout lòt vèrtu moral-yo fòm ak lavi.

1842     Ak lafoua-a nou kouè nan Bondié épi nan tout sa li-minm li révélé nou épitou l’Égliz-la propozé nou pou nou kouè.

1843     Ak éspérans-la nou souété jouinn épi n-ap tann ak konfians ki fèm lavi pou tout tan-an Bondié ap bay-la épi lagras pou nou kapab mérité-l la.  

1844     Ak charité-a nou rinmin Bondié plis pasé tout bagay poutèt li-minm minm épi prochin nou-an minm jan ak pròp tèt pa-nou poutèt Bondié. Sé li-minm ki « kòd ki maré pou fè fîn kòrèk nèt-la » (vinculum perfectionis) (Col 3, 14) épi sé li-minm ki fòm vèrtu-yo.

1845     Sèt don (kado) Éspri-Sin-an bay krétyin-yo sé sajès, intèlijans, konsèy, fòs, sians, piété épi krint Bondié.

 

Gid

ATIK 8
Péché-a

I. Mizérikòd-la épi péché-a

1846     Évanjil-la sé révélasion mizérikòd Bondié aléga péchè-yo, nan Jézu-Kri (cf. Lc 15). Anj-la anonsé Jozèf sa : « Ou-ap rélé non-l Jézu : paské sé li-minm k-ap sové pèp li-a sot nan péché-l yo » (Mt 1, 21). Minm bagay-la vo pou Ékaristi-a, sakréman Rédanmsion-an : « Sa-a sé San-m pou nouvo kontra-a, ki vidé pou anpil moun pou padon péché-yo » (Mt 26, 28).
¬ [430] [1365]

1847     Bondié, « ki […] kréyé-ou san ou, pap fè-ou vîn kòrèk (jistifié-ou) san ou » (S. Augustin, serm. 169, 11, 13 : PL 38, 923). Pou nou résévoua mizérikòd li-a, sa mandé pou nou konfésé (déklaré) péché nou-yo : « Si nou di nou pa gin péché, nou pran pròp tèt pa-nou nan pièj, épi vérité-a pa nan nou. Si nou konfésé péché nou-yo, li fidèl épi li kòrèk, pou-l padonnin nou péché nou-yo épi pou-l nétouayé nou sot nan tout fot » (1 Jn 1, 8-9).
¬ [387, 1455]

1848     Jan sin Pòl di-l la : « koté fot-la minm t-ap débòdé-a, gras-la débòdé pi plis » (Rm 5,20). Min pou lagras-la fè travay-li, li doué dékouvri péché-a pou konvèti kè-nou épi pou ba nou « jistis-la pou lavi tout tan-an pa pouvoua Jézu-Kri Granmèt nou-an » (Rm 5, 21). Minm jan yon médsin égzaminé yon blésu anvan li géri-l, Bondié, pa lintèmédiè Paròl li-a ak Éspri li-a, voyé yon limiè vif sou péché-a :
¬ [385]

« Konvèsion-an réyèlman mandé aksépté rékonèt péché-a, li gin andan-l jijman konsians-la minm, paské li sé prèv aksion Éspri vérité-a nan profondè moun-nan, an minm tan li tounin yon nouvo kòmansman don lagras ak rinmin : « Résévoua Éspri-Sin-an ». Konsa, lè-l « konvink osijè péché-a » nou dékouvri yon doub distribision kado : kado vérité konsians-la minm épi kado asirans osijè Rédanmsion-an. Éspri vérité-a sé Paraklè-a (Konsolatè-a) » (DeV 31).
¬ [1433]

II. Définision péché-a

1849     Péché-a sé yon fot koupab kont rézon-an, vérité-a, konsians douat-la ; sé yon mankman parapò a véritab rinmin aléga Bondié épi aléga prochin-an, poutèt yon atachman ki tèt anba (pervers) pou kèk byin. Li blésé natu moun-nan épi li ataké solidarité ant moun-yo. Yo défini-l tankou « kichòy yo fè oubyin yo di oubyin yo anvi  ki kontrè ak Laloua étènèl-la » (S. Augustin, Faust. 22, 27 : PL 42, 418 ; S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 71, 6).
¬ [311] [1952]

1850     Péché-a sé yon ofans kont Bondié : « Kont ou, kont ou sèl mouin fè péché épi sa-k mal dévan-ou la, mouin fè-l » (Ps 51, 6). Péché-a drésé kont rinmin Bondié gin pou nou-an épi li détounin kè-nou sot sou li. Konsa tou, minm jan ak prémié péché-a, sé yon dézobéyisans, yon rébélion kont Bondié, poutèt volonté pou vîn « tankou Bondié » (Gn 3, 5), antan nou konnin épi nou détèminé sa-k byin ak sa-k mal. Konsa péché-a sé « rinmin pròp tèt-ou joustan ou méprizé Bondié » (S. Augustin, civ. 14, 28). Poutèt gonflé pròp tèt-ou ak ògèy-la, péché-a diamétralman opozé ak obéyisans Jézu-a ki fè nou sové-a (cf. Ph 2, 6-9).
¬ [1440] [397] [615]

1851     Nan soufrans-la koté mizérikòd Kris-la ranpòté viktoua sou péché-a, sé présizéman la péché-a montré violans-li ak kantité-l pi byin : chèf yo ak pèp-la réfizé kouè, yo rayi jous pou touyé, yo réjté épi pasé nan rizib, Pilat fèb, sòlda-yo sanginè, trayizon Juda ki tèlman anmè pou Jézu, Piè ki rénié-l épi disip-yo ki lagé-l. Min nan lè ténèb-yo ak nan lè chèf tè sa-a (cf. Jn 14, 30), sakrifis Kris-la tounin, an sékrè, sous koté padon pou péché nou-yo pral koulé san rété.
¬ [598] [2746, 616]

III. Divèsité péché-yo

1852     Gin gran variété nan péché-yo. Sint-Ékritu-a prézanté pliziè katalòg pou yo. Lèt pou Galat-yo opozé travay chè-a ak frui Éspri-a : « Aktivité chè-a, yo manifésté, sé fònikasion, bagay ki pa pròp, mové konduit, banbòch, sèvis zidòl, maji, rayisans, diskision, jalouzi, kòlè, batay, kont, divizion, anvi, krim, bouéson, résépsion-lisans, ak bagay konsa. Mouin di nou sa davans, jan-m té déja di nou li : moun k-ap aji konsa-yo, yo pap jouinn péyi-roua Bondié-a » (5, 19-21 ; cf. Rm 1, 28-32 ; 1 Co 6, 9-10 ; Ep 5, 3-5 ; Col 3, 5-8 ; 1 Tm 1, 9-10 ; 2 Tm 3, 2-5).

1853     Yo kapab distingé péché-yo dapré objè yo, tankou sa fèt pou tout aksion moun-nan kòm moun, oubyin dapré vèrtu yo opozé ak li-a poutèt yon éksè oubyin yon défo, oubyin ankò dapré kòmandman yo ataké-a. Yo kapab òdoné yo tou dapré si yo vizé Bondié, prochin-an oubyin pròp tèt moun-nan ; yo kapab divizé yo dapré si yo spirituèl oubyin charnèl, oubyin ankò dapré péché nan sa nou pansé, nan sa nou di, nan sa nou fè oubyin nan sa nou pa fè nou té doué fè. Rasîn péché-a sé nan kè moun-nan li yé, nan volonté lib li-a, dapré ansègnman Granmèt-la : « Nan kè-a […] mové kalkil soti, krim, adiltè, fònikasion, volè, fo-témouagnaj, blasfèm. Sé bagay sa yo ki sal moun-nan » (Mt 15, 19). Sé nan kè-a charité-a rété, prinsip tout aksion ki bon é ki pròp-yo, sé sa péché-a blésé.
¬ [1751] [2067] [368]

IV. Poua péché-a : péché mòtèl épi vénièl

1854     Sé pou yo kalifié péché-yo dapré gravité yo. Distinksion ant péché mòtèl ak péché vénièl-la, sa yo déja ouè nan Sint-Ékritu-a (cf. 1 Jn 5, 16-17), li té gin gran plas nan Tradision l’Égliz-la. Ékspérians moun-nan konfirmé-l.

1855     Péché mòtèl-la, palintèmédiè yon infraksion grav kont Laloua Bondié-a, li détrui charité-a nan kè moun-nan ; li fè moun-nan viré do bay Bondié ki finalité-l épi dènié kontantman-l, antan li préféré yon byin ki pi ba.
¬ [1395]

     Péché vénièl-la kité charité-a rété, minmsi-l ofansé-l (ba-l mové kou) épi blésé-l.

1856     Péché mòtèl-la, antan li ataké prinsip lavi-a nan nou ki charité-a, bézouin yon nouvo inisiativ mizérikòd Bondié épi konvèsion kè-a, sa réalizé nan fason nòmal anndan sakréman Rékonsiliasion-an :
¬ [1446]

« Lè […] volonté-a al nan diréksion kichòy ki nan li-minm kontrè ak charité-a, charité sa-a ki orianté moun-nan nan dènié finalité-l la, lè sa-a péché-a mòtèl akoz objè-li […] soua kont rinmin pou Bondié-a, tankou blasfèm, fo-sèman épi lòt minm jan-an ; soua kont rinmin pou prochin-an, tankou touyé moun, adiltè épi lòt ki sanblé ak yo. […] Min kèk foua, antan volonté-a fè péché, li al nan sa ki gin yon dérègléman kèlkonk ladan-l, min ki pa kontrè ak rinmin pou Bondié ak pou prochin-an : tankou paròl initil, ri yon fason égzajéré, épi lòt minm jan-an. Épi sa-yo sé péché vénièl » (S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 88, 2).

1857     Pou yon péché vîn mòtèl fòk gin toua kondision ki la ansanm : yon péché mòtèl sé tout péché « ki gin kòm objè yon matiè grav épi, an plis, yo fè-l antan yo plènman konsian épi ak désizion byin réfléchi » (RP 17).

1858     Matiè grav-la sé dis kòmandman-yo ki détèminé-l dapré répons Jézu té bay jènòm rich-la : « Pa fè adiltè, pa touyé, pa vòlè, pa di fo-témouagnaj, pa fè moun ditò, réspékté papa-ou ak manman-ou » (Mc 10, 18). Poua gravité péché-yo kapab pi plis oubyin pi piti : touyé moun pi grav pasé vòlè. Sé pou yo konsidéré kondision moun-yo ki sibi-l la : violans yo fè yon paran pi grav nan li-minm pasé sa yo fè kont yon étranjé.
¬ [2072] [2214]

1859     Pou gin péché mòtèl-la fòk gin konésans anplin épi konsantman anplin.  Li sipozé konésans karaktè péché aksion-an ginyin-an, kontrè li kontrè ak Laloua Bondié-a. Konsantman-an tou inpliké yon réfléksion ki asé pou choua ki fèt-la kapab pèsonèl. Fè sanblan ou pa konnin épi fè kè-a vîn di (cf. Mc 3, 5-6 ; Lc 16, 19-31) pa diminué karaktè volontè péché-a, min li ogmanté-l.
¬ [1734]

1860     Ignorans involontè-a kapab diminué répròch (imputabilité) fot koupab ki grav-la mérité, li minm kapab ékskizé-l. Min yo pa kapab sipozé pèsonn moun ignoré prinsip ki inskri nan konsians ninpòt moun. Mouvman sansibilité-a, pasion-yo kapab diminué karaktè volontè épi lib fot koupab-yo tou, minm jan ak présion ékstèn oubyin déranjman patolojik. Péché poutèt méchansté, poutèt chouazi yo chouazi mal-la yon fason kalkilé, sé li ki grav nan pi ro dégré.
¬ [1735] [1767]

1861     Péché mòtèl-la sé yon posibilité radikal libèté moun-nan ginyin, minm jan ak rinmin-an li-minm. Pèdi charité-a gin kòm konsékans privasion lagras ki fè vîn sin-an, sètadi, éta-d-gras-la. Sof si pénitans-la ak padon Bondié-a rachté-l, li mété nou déyò Rouayòm Bondié-a épi bay lanmò lanfè pou tout tan-an, paské libèté nou-an gin pouvoua fè choua ki définitif, san rétou. Poutan, minmsi nou kapab jijé yon aksion sé yon fot koupab grav li yé nan li-minm, nou doué kité jijman osijè moun-yo nan min jistis ak mizérikòd Bondié.
¬ [1742] [1033]

1862     Gin yon péché vénièl ki fèt lè mézi laloua moral-la préskri-a yo pa kinbé-l nan yon matiè ki léjè, oubyin tou lè yo pa obéyi laloua moral-la nan yon matiè ki grav soua san konésans anplin soua san konsantman anplin.

1863     Péché vénièl-la afébli charité-a ; li éksprimé yon atachman dézòdoné aléga byin ki nan kréasion-an ; li anpéché nanm-nan fè progrè nan égzèsé vèrtu-yo épi nan pratiké byin moral-la ; li mérité pèn tanporèl. Péché vénièl volontè-a épi ki rété san pénitans, dispozé nou ofiamézi pou-n fè péché mòtèl. Poutan péché vénièl-la pa kasé Alians ak Bondié-a. Avèk lagras Bondié, moun-nan kapab réparé-l. « Li pa fè pèdi lagras ki sanktifié-a, ni zanmi ak Bondié-a, ni charité-a ni kontantman anplin pou tout tan-an » : (RP 17) :
¬ [1394] [1472]

« Moun-nan pa kapab, tout tan li gin chè-a, pou-l pa gin omouin péché vénièl. Min sa-yo nou di ki léjè-yo, pa méprizé yo. Si ou méprizé yo lè-ou pézé yo ; fò-ou tranblé lè-ou konté yo. Anpil léjè fè yon gran : anpil gout ranpli yon riviè ; anpil grinn fè yon pakèt. Kisa-k éspoua-a lè sa-a ? Avantou, Konfésion-an… » (S. Augustin, ep. Jo. 1, 6).

1864     « Tout péché ak blasfèm y-ap padonnin pou moun-yo, min blasfèm kont Éspri-a pap jouinn padon » (Mt 12, 31 ; cf. Mc 3, 29 ; Lc 12, 10). Mizérikòd Bondié-a pa gin limit, min moun ki réfizé volontèman résévoua mizérikòd Bondié-a palintèmédiè pénitans-la, réfizé padon pou péché-l yo épi sové yo sové-l la Éspri-Sin-an poté ba li-a (cf. DeV 46). Fè kè-a vîn di konsa kapab minnin alafin nan réfizé pénitans-la épi nan kondanasion pou tout tan-an.
¬ [2091] [1037]

V. Multiplikasion péché-a

1865     Péché-a sé yon égzèsis li yé pou fè plis péché ; palintèmédiè répétision akt yo-a vis-yo vîn anfanté. Sé la panchan ki pèvèti-yo vîn soti ki avéglé konsians-la épi ki détrui konkrètman kalkil osijè sa-k byin ak sa-k mal-la. Konsa péché-a gin tandans pou-l vîn anpil épi pou-l ranfòsé-l, min li pa kapab détrui sans moral-la jous nan rasîn.
¬ [401] [1768]

1866     Yo kapab ranjé vis-yo dapré vèrtu yo konbat-la, oubyin ranmé yo tou nan péché kapital-yo, sa ékspérians krétyin-an détèminé antan li suiv sin Jan Kasyin (Conlatio, 5, 2: CSEL 13, 121: PL 49, 611) ak sin Grégoua legran (mor. 31, 45 : PL 76, 621A). Yo rélé-yo kapital paské yo antèt pou anjandré lòt péché ak lòt vis-yo. Sé ògèy-la, avaris-la, anvié lòt-la, kòlè-a, libètinaj-la, goumandiz-la, parès-la oubyin asédi-a (acédie).
¬ [2539]

1867     Tradision katéchèz-la fè sonjé tou gin « péché k-ap rélé bò kot sièl-la ». Y-ap rélé bò kot sièl-la : san Abèl (cf. Gn 4, 10) ; péché moun Sodòm-yo (cf. Gn 18, 20 ; 19, 13) ; rèl pèp-la ki anba oprésion Éjip-la (cf. Ex 3, 7-10) ; plint étranjé-a, vèv-la ak òfélin-an (cf. Ex 22, 20-22) ; injistis aléga travayè salarié-a (cf. Dt 24, 14-15 ; Jc 5, 4).
¬ [2268]

1868     Péché-a sé yon akt pèsonèl. An plis, nan péché lòt moun fè nou gin yon résponsabilité, lè nou kolaboré pou yo fèt :

– antan nou patisipé nan yo dirèktéman épi volontèman ;
– lè nou kòmandé yo, nou konvink pou fè yo, nou fè louanj yo oubyin nou dakò ak yo ;
– lè nou pa révélé yo oubyin anpéché yo, antan nou gin obligasion pou sa ;
– lè nou protéjé moun ki fè mal-la.
¬ [1736]

1869     Konsa péché-a fè moun-yo youn konplis lòt, li fè konvouatiz anbision-an kòmandé nan mitan yo, ak violans-la ak injistis-la. Péché-yo provoké kondision sosial ak òganizasion ki kontrè ak bonté Bondié-a. « Strikti péché-yo » (« Kondision lavi ki òganizé pou fè moun-nan fè péché ») sé éksprésion épi konsékans péché pèsonèl-yo. Yo fè moun ki viktim-yo fè youn lòt sa-k mal. Yon fason analojik yo sé yon « péché sosial » (cf. RP 16).
¬ [408] [1887]

Rézimé

1870     « Bondié fèmin tout moun nan dézobéyisans, pou-l pran pitié pou tout moun » (Rm 11, 32).

1871     Péché-a sé « kichòy yo fè oubyin yo di oubyin yo anvi  ki kontrè ak Laloua étènèl-la » (S. Augustin, Faust. 22, 27 : PL 42, 418 ; S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 71, 6). Sé ofansé Bondié. Li kanpé kont Bondié palintèmédiè dézobéyisans-la ki kontrè obéyisans Kris-la.

1872     Péché sé yon akt ki kontrè ak rézon-an. Li blésé natu moun-nan épi li ataké solidarité-a.

1873     Rasîn tout péché-yo sé nan kè moun-nan li yé. Yo méziré éspès-yo ak gravité-yo sitou dapré objè yo.

1874     Chouazi délibéréman, sètadi, antan-ou konnin épi antan-ou vlé, yon bagay ki gravman kontrè Laloua Bondié-a épi dènié finalité moun-nan, sé minm bagay ak fè yon péché mòtèl. Sa détrui charité-a nan nou, san charité sa-a kontantman anplin pou tout tan-an inposib. San pénitans-la, konsékans-li sé lanmò pou tout tan-an.

1875     Péché vénièl-la sé yon dérègléman moral ki réparab poutèt li pa anpéché charité-a rété nan nou.

1876     Répétision péché-yo, minmsi yo vénièl, produi vis-yo, pami vis-yo sé péché kapital-yo ki an prémié.

 

Gid

DÉZIÈM CHAPIT
Kominoté moun-nan

1877     Vokasion ras moun-nan sé manifésté pòtré Bondié-a épi vîn transfòmé dapré pòtré sèl Pitit Papa-a. Vokasion sa-a gin yon fòm pèsonèl, paské sé chak moun yo rélé pou-l antré nan kontantman anplin Bondié-a; min tou li konsèné tout kominoté moun-yo ansanm.
¬ [355]

ATIK 1
Moun-nan épi Sosiété-a

I. Karaktè kominotè vokasion moun-nan kòm moun

1878     Yo rélé tout moun-yo pou yo rivé nan minm finalité-a, Bondié li-minm. Gin yon éspès résanblans ant inité Pèrsòn divîn-yo épi fratènité moun-yo doué établi pami yo nan vérité-a ak rinmin-an (cf. GS 24, § 3). Rinmin pou prochin-an pa kapab séparé ak rinmin pou Bondié-a.
¬ [1702]

1879     Moun-nan bézouin lavi sosial-la. Sé pa kichòy ki vîn ajouté parapò a moun-nan, sé yon égzijans natu li-a. Nan échanj avèk lòt-yo, nan sèvis youn bay lòt épi nan dialòg avèk frè-yo, moun-nan dévlopé tout fakilté-l yo ; konsa li rivé réponn vokasion-l nan (cf. GS 25, § 1).
¬ [1936]

1880     Yon sosiété sé moun-yo ki rélié ansanm yon fason òganizé ak yon prinsip inité ki dépasé yo chak. Sosiété-a, kòm group ki an minm tan vizib épi invizib, li diré nan tan-an : li ranmasé sa-k pasé-yo épi li préparé sa k-ap vini-yo. Palintèmédiè-l, chak moun tounin « éritié », li résévoua « ta­lan » ki anrichi idantité-l épi li doué ogmanté frui-l yo (cf. Lc 19, 16. 19). Sé an tout jistis chak moun doué dévoué pròp tèt-li pou kominoté li patisi­pé ladan yo-a épi réspékté otorité-yo ki gin résponsabilité byin komin-an.
¬ [771]

1881     Chak kominoté défini objéktif-li épi obéyi règ spésifik ki sot nan sa kòm konsékans, min « prinsip, sijè épi finalité tout òganizasion sosial-yo sé moun-nan kòm moun épi sé sa li doué yé » (GS 25, § 1).
¬ [1929]

1882     Kèk group sosial, tankou fanmi-an épi vil-la, korésponn ak natu moun-nan pi dirèktéman. Yo nésésè pou li. Pou ankourajé plis moun patisipé nan lavi sosial-la, sé pou yo favorizé asosiasion ak òganizasion yo kapab chouazi libréman « pou rézon ékonomik épi sosial, pou rézon kiltirèl épi détant, pou spò, pou divès profésion-yo, pou rézon politik ; ki kapab konsèné soua yon sèl nasion soua tout pèp-yo » (MM 60). « Sosializasion » sa-a éksprimé an minm tan tandans natirèl ki pousé moun-yo asosié ansanm pou yo kapab rivé jouinn objéktif ki dépasé kapasité individuèl-yo. Sa dévlopé kalité moun-yo, sitou sans inisiativ épi résponsabilité-a. Sa édé pou protéjé doua yo ginyin-yo (cf. GS 25, § 2 ; CA 12).
¬ [1913]

1883     Lavi sosial-la (sosializasion-an) gin danjé ladan-l tou. Yon intèvansion Léta ki t-a pousé trò louin kapab ménasé libèté ak inisiativ pèsonèl-yo. Doktrîn sosial l’Égliz-la té élaboré prinsip yo rélé « subsidiarité »-a.  Dapré prinsip sa-a yo déklaré « yon sosiété ki sou yon plan pi ro pa doué anvayi lavi intèn sosiété ki nan yon plan pi ba-a épi rétiré pròp résponsabilité li ginyin-an, min li doué okontrè, lè sa nésésè, soutni-l épi édé-l pito pou aksion-l kapab koòdoné ak rès pati sosiété-a, sètadi pou-l vîn an fonksion byin komin-an » (CA 48 ; cf. Pie XI, enc. "Quadragesimo anno").
¬ [2431]

1884     Bondié pa-t vlé kinbé pou pròp tèt pa-l égzèsis tout pouvoua-yo. Li té rinmèt bay chak kréatu fonksion li t-a kapab égzèsé-a dapré kapasité pròp natu-li. Sé pou yo imité fason pou gouvèné sa-a nan lavi sosial-la. Fason Bondié aji antan l-ap gouvèné tè-a ki témouagné tèlman konsidérasion aléga libèté moun-nan, t-a doué inspiré sajès moun k-ap gouvèné kominoté-yo. Yo doué konpòté-yo tankou minis (sèvitè) providans Bondié-a.
¬ [307] [302]

1885     Prinsip subsidiarité-a kanpé kont tout fòm koléktivism (collectivisme). Li trasé limit intèvansion Léta-a. L-ap chèché minnin nan armoni (bòn antant) rélasion ant individi-yo épi sosiété-yo. Tandans-li sé rivé établi yon véritab lòd intènasional.

II. Konvèsion-an épi sosiété-a

1886     Sosiété-a vrèman nésésè pou vokasion moun-nan réalizé éféktivman. Pou rivé nan objéktif sa-a, sé pou yo réspékté yérarchi valè ki kòrèk-la k-ap « soumèt bagay matérièl épi natirèl-yo anba bagay ki anndan-yo épi ki spirituèl-yo » (CA 36) :
¬ [1779]

« Sé poutèt sa, sosiété moun-yo […] sé pou yo konsidéré-l toudabò tankou kichòy ki konsèné sitou nanm-nan ; palintèmédiè-l moun-yo ki kléré ak limiè vérité-a patajé youn ak lòt konésans réalité-yo ; yo kapab défann doua-yo épi égzékité dévoua-yo ; yo pousé chèché byin nanm-yo ; yo jouinn yon plézi ki kòrèk ansanm poutèt ninpòt sa ki bèl sou ninpòt ki fòm ; ak volonté san rété yo gin panchan pou yo patajé sa-k pi bon nan yo ak lòt-yo ; yo fè éfò pou byin yo ouè nan nanm lòt-yo yo mété yo nan nanm pa-yo. Byin sa-yo minm ki aji ansanm, y-ap dirijé tout bagay an minm tan, sa-k konsèné doktrîn-yo, réalité ékonomik-la, òganizasion sitouayin-yo, aktivité ak réjim politik-yo, lòd laloua-yo, épi tout lòt rès aspè pa déyò-yo ki fòmé kominoté moun-yo épi ki toujou ap dévlopé » (PT 35).
¬ [2500]

1887     Antan yo mété mouayin-yo ak finalité-yo alanvè (cf. CA 41), yo rivé jiskaské yo bay sa-k sèlman yon mouayin oubyin yon kondision minm valè ak dènié finalité-a, oubyin yo konsidéré moun-yo kòm sinp mouayin parapò a finalité-a, sa produi strikti ki injis ki « fè lavi dapré prinsip krétyin-an vîn difisil oubyin prèské inposib, an konfòmité ak lod Léjislatè ki anlè nèt-la » (Pie XII, discours 1er juin 1941).
¬ [909] [1869]

1888     Sé poutèt sa yo doué chèché apuiyé sou kapasité spirituèl épi moral moun-yo épi sou égzijans pèmanan pou yon konvèsion kè yo (conversion intérieure), pou kapab rivé jouinn chanjman sosial-yo k-ap vrèman nan sèvis moun-nan. Rékonèt priorité konvèsion kè-a pa éliminé nan okinn fason obligasion pou apliké rémèd ki nésésè-yo, okontrè li égzijé-l, pou konfòmé òganizasion ak kondision lavi-yo ak prinsip jistis-la, lè sé yo minm k-ap pousé al fè péché, konsa angiz yo tounin obstak pou byin-an sé yo ki favorizé-l (cf. LG 36).
¬ [787, 1430]

1889     San sékou lagras-la, moun-yo pap kapab « distingé chémin ki pi souvan jinnin-an ant lachté nanm ki bat ba dévan mal-la, sou yon bò, épi, sou lòt bò-a, violans-la ki multipliyé mal-la antan-l gin ilizion li kapab krazé-l » (CA 25). Sé chémin charité-a, sètadi, rinmin pou Bondié épi pou prochin-an. Charité-a sé pi gran kòmandman sosial-la. Li réspékté ni lòt-la ni doua lòt-la ginyin-yo. Li égzijé pratiké jistis-la épi sé li-minm sèl ki ba nou kapasité pou nou fè-l. Li inspiré yon lavi koté nou bay pròp tèt-nou : « Moun k-ap chèché protéjé nanm-li, l-ap pèdi li; min moun ki aksépté pèdi-l, l-ap fè-l jouinn lavi » (Lc 17, 33).
¬ [1825]

Rézimé

1890     Gin yon éspès résanblans ant inité Pèrsòn divîn-yo épi fratènité moun-yo doué établi pami yo-a.

1891     Moun-nan kòm moun, pou-l kapab dévlopé pròp tèt-li dapré natu li, li bézouin lavi sosial-la. Kèk group sosial, tankou fanmi-an épi vil-la, korésponn ak natu moun-nan pi dirèktéman.

1892     « Pouinn-dépa (prinsip), sijè épi finalité tout òganizasion sosial-yo sé moun-nan kòm moun épi sé sa li doué yé » (GS 25, § 1).

1893     Sé pou yo ankourajé plis moun patisipé nan asosiasion ak òganizasion yo kapab chouazi libréman.

1894     Dapré prinsip subsidiarité-a, ni Léta-a ni yon sosiété ki pi gran pa doué pran plas inisiativ ak résponsabilité moun-yo épi kòporasion intèmédiè-yo.

1895     Sosiété-a doué ankourajé pratik vèrtu-yo, li pa doué tounin yon anpèchman pou yo. Sé yon yérarchi valè-yo ki kòrèk ki doué inspiré-l.

1896     Koté péché-a pèvèti klima sosial-la, sé pou yo chèché apuiyé sou konvèsion kè-yo épi sou lagras Bondié-a. Charité-a pousé pou fè réfòm ki rétabli jistis-la. Késion sosial-la pa gin solision andéyò Évanjil-la (cf. CA 3).

 

Gid

ATIK 2
Patisipasion nan lavi sosial-la

I. Otorité-a

1897     « Sosiété moun-yo pa kapab ni byin òganizé, ni donnin anpil frui, si pa gin moun ki la ki posédé otorité léjitim, k-ap kinbé institision-yo épi, nan yon mézi ki sifizan, k-ap dépansé tèt-yo nan travay avèk souin pou byin tout moun » (PT 46).
¬ [2234]

     Yo rélé « otorité » kalité ki fè moun-yo oubyin institision-yo léjiféré (bay laloua-yo) épi kòmandé moun-yo, épi ap tann pou moun-yo obéyi yo.

1898     Tout kominoté moun bézouin yon otorité ki pou dirijé-l (cf. Léon XIII, enc. "Immortale Dei"; enc. "Diuturnum illud"). Otorité sa-a jouinn fondman-l nan natu moun-nan. Li nésésè pou fè vil-la fè youn. Fonksion-l sé protéjé byin komin sosiété-a nan mézi sa kapab fèt.

1899     Otorité-a, sa lòd moral-la mandé-a, sé nan Bondié li soti : « Sé pou tout nanm obéyi otorité ki anlè yo. Pa gin otorité réyèlman si sé pa sot nan Bondié ; sa-k égzisté yo minm, sé sot nan Bondié yo ranjé. Atèlpouin, sa ki rézisté aléga otorité-a, sé aléga lòd la, sa Bondié ranjé-a, li rézisté ; sa k-ap rézisté-yo minm, pou pròp tèt-yo y-ap résévoua kondanasion » (Rm 13, 1-2 ; cf. 1 P 2, 13-17).
¬ [2235]

1900     Dévoua obéyisans-la oblijé tout moun pou yo bay otorité-a onè yo doué-l la épi antouré moun k-ap égzèsé fonksion-an ak réspè épi, dapré mérit yo, ak rékonésans épi byinvéyans.
¬ [2238]

Nan sa Pap sin Kléman de Ròm ékri, yo jouinn pi ansyin nan tout priyè-yo pou otorité politik-la (cf. déja 1 Tm 2, 1-2) :
¬ [2240]

« Ba yo, Granmèt, santé, lapè, bòn antant, solidité, pou yo kapab administré kòmandman ou minm ou té ba yo-a san antrav. Sé ou minm, réyèlman, Granmèt, roua sièk-yo nan sièl-la, ki bay pitit moun-yo gloua ak onè ak pouvoua yo ginyin-an sou sa-k sou tè-a ; ou minm Granmèt, dirijé désizion yo dapré sa ki bon épi ki fè bon plézi dévan fas ou, pou antan yo administré avèk piété pouvoua ou minm ou bay-la nan lapè ak dousè yo jouinn favè-ou » (Cor. 61, 1-2).

1901     Alòské otorité-a fè pati lòd Bondié détèminé-a, yo doué « kité détèminasion réjim [politik-la] épi dézignasion dirijan-yo nan lib volonté sitouayin-yo » (GS 74, § 3).

     Moralman, yo kapab admèt diféran réjim politik-yo, nan mézi yo kontribué pou byin léjitim kominoté-a ki aksépté yo-a. Réjim ki kontrè ak laloua natirèl-la, lòd piblik-la épi doua fondamantal moun-yo, yo pap vrèman réyisi réalizé byin komin nasion koté yo fòsé mété yo-a.
¬ [2242]

1902     Otorité-a pa jouinn léjitimité moral-li nan pròp tèt-li. Li pa doué konpòté-l tankou yon diktatè (tiran), min li doué travay pou byin komin-an « tankou yon fòs moral ki apuiyé sou libèté-a épi sou konsians résponsabilité fonksion yo okipé-a » (GS 74, § 2) :
¬ [1930]

« Laloua moun-nan gin fòs karaktè laloua nan mézi li dapré douati rézon-an : épi konsa li montré li soti nan Laloua étènèl-la. Min nan mézi li ékaté-l parapò a rézon-an, yo di-l sé yon laloua injis (inique) : épi konsa li pa gin fòs karaktè laloua, min sé pito yon fòm violans » (S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 93, 3, ad 2).
¬ [1951]

1903     Yo égzèsé otorité-a yon fason léjitim sèlman si y-ap chèché byin komin group ki konsèné-a épi pou rivé jouinn li yo anplouayé mouayin ki moralman akséptab. Si sa t-a rivé pou dirijan-yo t­-a fè laloua ki injis oubyin pran désizion ki kontrè ak lòd moral-la, kòmandman sa-yo pa kapab oblijé konsians-yo. « Lè sa-a otorité-a détrui pròp tèt-li, épi sé yon injistis térib k-ap konsékans-la » (PT 51).
¬ [2242]

1904     « Sé poutèt sa li pi bon pou ékilibré tout pouvoua ak lòt fonksion épi kòmandman ki pou kinbé pouvoua-a nan limit li-yo. Sé sa ki prinsip « État de droit »-a, koté sé pa volonté abitrè moun-yo k-ap dominé min sé pito laloua-yo » (CA 44).

II. Byin komin-an

1905     Poutèt moun-nan gin yon natu sosial, byin chak moun konékté nésésèman ak byin komin-an. Yo pa kapab défini byin komin-an si sé pa an rélasion ak moun-nan kòm moun :
¬ [801] [1881]

« Pa viv répliyé sou nou-minm minm, pou kont-nou, kòmsi nou déja kòrèk (jistifié), minm antan nou rasanblé fè youn, chèché sa-k nan avantaj tout moun » (Barnabé, ep. 4, 10).

1906     Lè nou di byin komin, yo doué konprann « tout kondision lavi sosial-yo ansanm ki pèmèt ni group-yo ni chak manb rivé nan pròp pèféksion yo pi an plin, pi fasil » (GS 26, § 1 ; cf. GS 74, § 1). Byin komin-an intérésé lavi tout moun. Sou bò chak moun li mandé prudans, épi pi plis toujou sou bò sa k-ap égzèsé fonksion otorité-a. Li inpliké toua éléman ésansièl :

1907     Toudabò li sipozé réspè moun-nan kòm moun. Poutèt byin komin-an, pouvoua piblik-yo gin obligasion pou yo réspékté doua fondamantal moun-nan kòm moun, doua sa-yo moun-nan pa kapab pèdi-a. Sosiété-a doué pèmèt chak manb li-yo réalizé vokasion-l. An patikilié, byin komin-an sé nan sa li yé, nan kondision pou égzèsé libèté natirèl-yo ki nésésè pou dévlopé vokasion moun-nan : tankou doua « pou-l aji dapré règ douati konsians-li, pou-l protéjé lavi privé-l épi pou-l lib dapré jistis-la minm nan késion rélijion » (GS 26, § 2).
¬ [1929] [2106]

1908     Dézièmman, byin komin group-la minm égzijé prospérité sosial-la épi dévlopman-an. Dévlopman-an sé rézimé tout fonksion sosial-yo. Sètènman sé dévoua otorité-a, poutèt byin komin-an, pou-l abitré ant diféran intérè patikilié-yo. Min li doué fè chak moun rivé jouinn sa-l bézouin pou-l viv yon lavi dapré sa moun-nan yé tout bon : manjé, rad, santé, travay, édikasion ak kilti, infòmasion ki konvnab, doua pou fondé yon fanmi, etc. (cf. GS 26, § 2).
¬ [2441]

1909     Anfin, byin komin-an inpliké lapè, sètadi stabilité ak sékirité lòd ki dapré jistis-la. Sé poutèt sa li sipozé sé avèk mouayin ki onèt otorité-a ap asiré sékirité sosiété-a ak manb li-yo. Li établi doua pou léjitim défans pèsonèl épi koléktif.
¬ [2304] [2310]

1910     Si chak kominoté moun posédé byin komin ki pèmèt li rékonèt pròp tèt-li kòm kominoté, sé nan kominoté politik-la yo jouinn réalizasion byin sa-a pi anplin. Sé dévoua Léta-a pou-l défann épi dévlopé byin komin sosiété sivil-la, sitouayin-yo épi kòporasion intèmédiè-yo.
¬ [2244]

1911     Moun-yo vîn pi dépandan youn dé lòt. Dépandans sa-yo élaji sou tout fas tè-a. Lè fanmi lèzòm-nan vîn fè youn, koté manb ki rasanblé-yo joui minm dignité natirèl-la, sa inpliké yon byin komin inivèsèl. Sa égzijé yon òganizasion kominoté nasion-yo ki kapab « prévoua diféran nésésité moun-yo sou bò pa-l […] ni nan domèn lavi sosial-la pou sa ki konsèné manjé, santé, édikasion […], ni nan pliziè lòt kondision patikilié ki kapab parèt kèk koté, tankou nésésité […] pou poté sékou bay réfijié ki gayé sou tout tè-a poutèt katastròf, oubyin pou édé imigran-yo tou ak fanmi yo » (GS 84, § 2).
¬ [2438]

1912     Byin komin-an toujou orianté nan progrè moun-yo : « Lòd réalité-yo doué anba lòd moun-yo, pa lékontrè » (GS 27, § 3). Lòd sa-a fondé nan vérité-a, li bati sou jistis-la, li jouinn lavi nan rinmin-an.
¬ [1881]

III. Résponsabilité épi patisipasion

1913     Patisipasion-an sé angajman volontè épi ak kè louvri moun-nan pran nan échanj sosial-yo. Li nésésè pou tout moun, chak moun dapré koté li yé épi fonksion li okipé, patisipé nan promosion byin komin-an. Dévoua sa-a fè pati dignité moun-nan kòm moun.

1914     Patisipasion-an fèt toudabò nan aksépté chaj-yo nan domèn koté yo pran yon résponsabilité pèsonèl : antan li pran souin okipé édikasion fanmi-li, antan li fè travay-li ak konsians, li patisipé nan byin lòt-yo ak sosiété-a (cf. CA 43).
¬ [1734]

1915     Sitouayin-yo doué, nan mézi sa posib, patisipé aktivman nan lavi piblik-la. Fòm patisipasion sa-a kapab diféran sot nan yon nasion al nan yon lòt, sot nan yon kilti al nan yon lòt. « Konpòtman nasion sa-yo minm mérité louanj, koté pi gran nonb sitouayin posib patisipé ak yon véritab libèté nan afè ki piblik-yo » (GS 31, § 3).
¬ [2239]

1916     Patisipasion tout moun nan travay pou byin komin-an, tankou tout dévoua moral, mandé yon konvèsion ki rénouvlé san rété pou manb sosiété-a. Sé pou yo kondané ak fèmté ni frod ni tout lòt ralé kò k-ap sèvi kòm échapatoua pou kèk moun anba obligasion laloua-a épi dévoua sosial-la, paské yo pa konpatib ak égzijans jistis-la. Sé pou yo pran souin dévlopman institision k-ap fè kondision lavi moun-yo vîn amélioré (cf. GS 30, § 1).
¬ [1888] [2409]

1917     Sé dévoua moun ki égzèsé sèvis otorité-a pou yo rafèmi valè ki atiré konfians manb group-yo épi pousé yo pou yo mété yo nan sèvis moun parèy-yo. Patisipasion-an kòmansé apati édikasion-an épi kilti-a. « Nou gin doua pansé sa lèzòm ap yé alavni li répozé nan min moun k-ap réyisi transmèt bay jénérasion k-ap vini-yo rézon pou yo viv épi éspéré » (GS 31, § 3).
¬ [1818]

Rézimé

1918     « Pa gin otorité […] si sé pa sot nan Bondié ; sa-k égzisté-yo minm, sé sot nan Bondié yo ranjé » (Rm 13, 1).

1919     Tout kominoté moun bézouin yon otorité pou-l kapab kinbé épi dévlopé.

1920     « Sa klè […] kominoté politik-la épi otorité piblik-la gin fondman nan natu moun-nan sé poutèt sa li fè pati lòd Bondié té fiksé-a » (GS 74, § 3).

1921     Yo égzèsé otorité-a yon fason léjitim, si yo apliké-l pou chèché byin komin sosiété-a. Pou rivé jouinn sa, yo doué anplouayé mouayin yo kapab admèt moralman.

1922     Divèsité réjim politik-yo léjitim, dépi yo kontribué pou byin kominoté-a.

1923     Sé anndan limit lòd moral-la pou otorité politik-la déplouayé épi garanti kondision égzèsis libèté-a.

1924     Byin komin-an anbrasé « tout kondision lavi sosial-yo ansanm ki pèmèt ni group-yo ni chak manb rivé nan pròp pèféksion yo pi totalman épi pi vit » (GS 26, § 1).

1925     Byin komin-an inpliké toua éléman ésansièl : réspè épi promosion doua fondamantal moun-yo ; prospérité-a sètadi dévlopman byin spirituèl épi tanporèl sosiété-a ; lapè ak sékirité group-yo épi manb yo.

1926     Dignité moun-nan kòm moun inpliké byin komin-an. Chak moun doué pran souin pou mété kanpé épi soutni òganizasion (institision) k-ap fè kondision lavi moun-nan vîn pi bon.

1927     Sé dévoua Léta pou-l défann épi dévlopé byin komin sosiété sivil-la. Byin komin tout fanmi lèzòm-nan mandé yon òganizasion sosiété intènasional-la.

 

Gid

ATIK 3
Jistis sosial-la

1928     Sosiété-a asiré jistis sosial-la, lè-l mété kondision-yo an plas ki pèmèt asosiasion-yo ak chak individi jouinn sa yo doué yo dapré natu yo ak vokasion yo. Jistis sosial-la maré ak byin komin-an épi égzèsis otorité-a.
¬ [2832]

I. Réspè pou moun-nan kòm moun

1929     Yo pa kapab rivé jouinn jistis sosial-la si sé pa nan réspè pou dignité transandan moun-nan. Moun-nan sé dènié finalité sosiété-a ki fèt pou li :
¬ [1881]

Défans ak promosion dignité moun-nan kòm moun, « Kréatè-a rinmèt yo nan min nou, épi […] sé pròp dèt gason-yo ak fi-yo poutèt résponsabilité yo ginyin nan ninpòt épok istoua-a » (SRS 47).

1930     Réspè pou moun-nan kòm moun inpliké réspè doua-yo ki soti nan dignité-l kòm kréatu. Doua sa-yo la anvan sosiété-a épi yo mété yo sou kont sosiété-a. Sé yo ki fondé léjitimité moral tout otorité : sosiété ki pasé yo nan jouèt oubyin ki réfizé rékonèt yo nan léjislasion pozitif-li, sé pròp léjitimité moral li-a l-ap fè tonbé (cf. PT 65). San réspè sa-a, sé sèlman sou fòs violans otorité-a kapab apuiyé pou-l rivé jouinn obéyisans moun ki anba pouvoua-l yo. L’Égliz-la gin dévoua pou-l raplé doua sa-yo nan mémoua moun ki gin bòn volonté-yo épi pou-l distingé yo parapò a fo-révandiksion oubyin abi.
¬ [1700] [1902]

1931     Réspè pou moun-nan kòm moun sipozé réspè prinsip sa-a : « chak moun doué konsidéré prochin-an, san okinn éksépsion, tankou yon “lòt li-minm”, sé pou-l gin intérè toudabò pou lavi-l épi mouayin ki nésésè pou-l kapab viv-li ak dignité » (GS 27, §1). Pa gin okinn léjislasion ki kapab éliminé ak pròp fòs-li krint, préjijé, ògèy épi dispozision rinmin avèg pou pròp tèt-ou (« égoyism »), k-ap konbat établisman yon sosiété ki vrèman fratènèl. Mòd konpòtman sa-yo sé charité-a sèlman ki fè yo sispann, paské li fè dékouvri nan chak moun yon « prochin », yon frè.
¬ [2212] [1825]

1932     Dévoua pou nou tounin prochin lòt-la épi pou nou mété aktivité nan sèvi-l vîn pi présé lè li pi nan bézouin, pou kèlkésoua rézon-an. « Chak foua nou té fè sa pou youn nan pi piti nan frè-m sa-yo, sé pou mouin minm nou té fè-l » (Mt 25, 40).
¬ [2449]

1933     Minm dévoua sa-a valab pou sa-yo ki pa pansé oubyin ki pa aji minm jan ak nou. Ansègnman Kris-la rivé jous nan padoné moun ki fè nou kichòy. Minm kòmandman rinmin-an, ki pròp pou nouvo Laloua-a, li fè-l rivé jous nan rinmin pou tout ènmi-yo (cf. Mt 5, 43-44). Libérasion-an nan léspri Évanjil-la pa konpatib ak rayi ènmi-an kòm moun, min li konpatib ak rayi mal-la moun-nan fè kòm ènmi-an.

II. Égalité épi diférans ant moun-yo

1934     Tout moun-yo, sé dapré pòtré yon sèl Bondié-a yo kréyé yo, yo gin minm nanm rasionèl-la, yo gin minm natu ak minm orijîn. Antan sakrifis Kris-la rachté yo, yo rélé yo tout pou patisipé nan minm kontantman anplin Bondié-a : donk yo tout gin minm dignité-a.
¬ [225]

1935     Égalité ant moun-yo fondé ésansièlman sou dignité yo chak pèsonèlman épi sou doua-yo ki soti nan dignité sa-a :
¬ [357]

« Tout […] fòm diskriminasion nan doua fondamantal moun-nan, soua sosial soua kiltirèl, poutèt sèks, ras, koulè, kondision sosial, lang oubyin rélijion, sé pou yo dépasé yo épi éliminé yo, poutèt yo kontrè ak projè Bondié-a » (GS 29, § 2).

1936     Lè moun-nan vîn sou tè-a, li pa gin tout sa ki nésésè pou progrè lavi kò-l ak léspri-l. Li bézouin lòt moun-yo. Gin diférans ki vîn parèt parapò a laj, kapasité fizik, abilté intéléktuèl oubyin moral, échanj chak moun té kapab bénéfisié, répatision richès-yo (cf. GS 29, § 2). Yo pa distribué « talan-yo » yon fason égal (cf. Mt 25, 14-30 ; Lc 19, 11-27).
¬ [1879]

1937     Diférans sa-yo fè pati projè Bondié-a ki vlé pou chak moun résévoua nan min lòt-la sa-l bézouin-an, épi sa yo bay « talan » ki patikilié-yo pou yo kominiké yo ak sa-k bézouin yo. Diférans ant moun-yo ankourajé nan bay ak kè ouvri, nan byinvéyans épi nan kominikasion épi anpil foua sé yon obligasion sa yé ; li pousé kilti-yo pou youn anrichi lòt :
¬ [340] [791] [1202]

« Poukisa mouin té mété [vèrtu] ki tèlman diféran pou-m pa-t bay yon sèl tout, min youn jouinn sa-a épi lòt-la yon lòt ? […] Ginyin sé sitou charité-a mouin ba-yo ; lòt, jistis-la ; sa-a, umilité-a ; lòt-la, yon lafoua vivan. […] Épitou sé konsa pou anpil kado ak gras vèrtu-yo ak lòt réalité spirituèl épi kòporèl […] mouin distribué yo tout ak anpil inégalité pou-m pa mété tout nan yon sèl moun, pou-l ka gin okazion oblijé pratiké charité-a youn aléga lòt ; […] mouin té vlé youn bézouin lòt épi pou yo tounin minis mouin pou administré gras ak kado yo résévoua nan min-m yo » (S. Catherine de Sienne, dial. 1, 6).

1938     Gin inégalité ki injis (inégalités iniques) ki égzisté tou, ki frapé mil milion gason ak fi. Sa-yo dirèktéman an kontradiksion avèk Évanjil-la :
¬ [2437]

« Égalité dignité moun-yo mandé pou yo rivé établi kondision lavi ki pi kòrèk épi pi alarotè moun-nan. Sé konsa tròp inégalité ékonomik épi sosial ant manb-yo oubyin pèp-yo nan yon sèl fanmi lèzòm-nan sé yon skandal, épi yo kontrè ak jistis sosial-la, ak égalité-a (ékité-a), ak dignité moun-nan kòm moun, ak lapè sosial épi intènasional-la » (GS 29, § 3).
¬ [2317]

III. Solidarité ant moun-yo

1939     Prinsip solidarité-a, sa yo rélé tou ak non « amitié » oubyin « charité sosial », sé yon égzijans dirèk fratènité moun kòm moun épi kòm krétyin-an (cf. SRS 38-40 ; CA 10) :
¬ [2213]

Yon érè prinsipal « toudabò ki tèlman gran koulié-a épi k-ap gayé tankou yon danjé, sé bliyé yo kontinué bliyé ni kijan moun-yo youn bézouin lòt, ni charité-a ki yon égzijans minm orijîn-nan ak égalité natu rasionèl tout moun-yo, kèlkésoua ras yo ladan-l nan, charité sakrifis Rédanmsion-an kòmandé-a, sakrifis Kris Granmèt-la té ofri sou otèl koua-a bay Papa pou tout tan-an kòm ékspiasion pou nanm-yo » (Pie XII, enc. "Summi pontificatus").
¬ [360]

1940     Yo manifésté solidarité-a toudabò nan distribision byin-yo épi nan péyé sa travay-la mérité-a. Li inpliké tou éfò pou yon lòd sosial ki pi konfòm ak jistis-la koté y-ap kapab rézoud tansion-yo pi byin épi koté y-ap kapab jouinn akò pi fasil pou soti nan yo.
¬ [2402]

1941     Problèm sosial-yo épi ékonomik-yo pap kapab rézoud si sé pa ak sékou tout fòm solidarité-yo : solidarité pòv-yo antré yo, rich-yo ak pòv-yo, travayè-yo antré yo, patron-yo ak ouvriyé-yo, solidarité ant nasion-yo épi ant pèp-yo. Solidarité intènasionl-la sé yon égzijans lòd moral-la. Lapè sou tè-a dépann an pati dé sa.
¬ [2317]

1942     Vèrtu solidarité-a dépasé domèn byin matérièl-yo. Antan l’Égliz-la ap distribué byin spirituèl lafoua-a, l-ap édé anplis pou progrè byin tanporèl-yo, anpil foua sé li-minm ki ouvri chémin pou yo. Konsa, nan déroulman sièk-yo, li fè paròl Granmèt-la vîn réalizé : « Chèché toudabò péyi-roua Bondié-a ak jistis-li, épi tout bagay sa-yo ap vîn an plis pou nou » (Mt 6, 33) :
¬ [1887] [2632]

« Épi si dépi dé-mil ané déja, nan nanm l’Égliz-la, sans résponsabilité koléktif tout moun pou tout moun-nan pa-t vivan épi pèsévéré, kisa ki t-ap pousé épi k-ap pousé léspri-yo jous kounié-a pou charité éroyik-la tankou mouàn k-ap travay tè-yo, sa k-ap libéré ésklav-yo, sa k-ap géri malad-yo, sa k-ap poté lafoua-a, sivilizasion-an épi sians-la bay tout jénérasion-yo épi tout nasion-yo, pou kréyé kondision sosial ki kapab fè yon lavi ki dign vîn posib épi fasil pou yon moun ak yon krétyin » (Pie XII, discours 1er juin 1941).

Rézimé

1943     Sosiété-a asiré jistis sosial-la, lè li ranpli kondision ki pèmèt asosiasion-yo épi chak individi jouinn sa yo doué-l la.

1944     Réspè pou moun-nan kòm moun konsidéré lòt-la tankou yon « lòt li-minm ». Li sipozé tou réspè doua fondamantal-yo ki koulé sòt nan dignité intrinsèk moun-nan.

1945     Égalité ant moun-yo apuiyé sou dignité pèsonèl yo-a épi sou doua-yo ki soti nan dignité sa-a.

1946     Diférans ant moun-yo fè pati projè Bondié-a ki vlé nou youn bézouin lòt. Sa doué ankourajé charité-a.

1947     Égal dignité moun-yo kòm moun égzijé yon éfò pou rédui inégalité sosial ak ékonomik-yo ki égzajéré. Li pousé pou siprimé inégalité ki injis-yo.

1948     Solidarité-a sé yon vèrtu krétyin nan pi ro dégré. Li pratiké pataj byin spirituèl-yo pi plis toujou pasé sa-k matérièl-yo.

 

Gid

TOUAZIÈM CHAPIT
Bondié sové nou: laloua-a ak lagras-la

1949     Yo rélé moun-nan pou kontantman anplin-an, min péché-a blésé-l, li bézouin Bondié sové-l. Sékou Bondié-a rivé jouinn li nan Kris-la palintèmédiè laloua-a k-ap dirijé-l épi nan lagras-la k-ap soutni-l:

« Sé pou nou travay avèk krint ak tranbléman pou nou sové ; sèké ni travay pou nou vlé fè kichoy-la ni travay pou nou fè-l vré-a, sé Bondié ki réalizé-l nan nou, poutèt byin li vlé-a » (Ph 2, 12-13).

ATIK 1
Laloua moral-la

1950     Laloua moral-la sé travay Sajès Bondié-a. Nan sans biblik-la yo kapab défini-l tankou sé yon papa k-ap bay fòmasion (k-ap instrui pitit-li), sé pédagogi Bondié-a. Li indiké moun-nan davans chémin-yo, règ konpòtman-yo ki minnin nan kontantman anplin li promèt-la ; li intèdi chémin sa-k mal-la ki fè viré do bay Bondié épi viré do bay rinmin-l nan. An minm tan, li gin fèmté nan sa-l kòmandé-yo épi li mérité yo rinmin-l nan sa-l promèt-yo.
¬ [53] [1719]

1951     Laloua-a sé règ konpòtman otorité ki gin konpétans-la promulgé poutèt byin komin-an. Laloua moral-la présipozé lòd rasionèl-la, sa puisans, sajès ak bonté Kréatè-al établi ant kréati-yo pou byin yo épi poutèt finalité yo-a. Tout laloua jouinn prémié ak dènié vérité-l nan Laloua étènèl-la. Laloua-a, kòm patisipasion nan providans Bondié vivan-an, Kréatè épi Rédanmtè tout moun-yo, sé rézon-an ki déklaré-l épi établi-l. « Òdonans rézon-an, yo rélé-l laloua » (Léon XIII, enc. "Libertas præstantissimum" ; k-ap sité Thomas d’A., s. th. 1-2, 90, 1) :
¬ [295] [306]

« Sé moun-nan sèlman ki jouinn gloua paské sé li sèl ki té dign pou-l résévoua Laloua-a nan min Bondié, épi poutèt li sé yon animal rasionèl ki gin kapasité intèlijans épi sians, avèk libèté rasionèl-la tou ladan-l, antan li soumèt bay sa-a ki té soumèt tout bagay-yo anba-l la » (Tertullien, Marc. 2, 4).
¬ [301]

1952     Gin diféran éksprésion laloua moral-la, min yo tout youn antré nan lòt : Laloua étènèl-la, sous tout laloua-yo nan Bondié ; laloua natirèl-la ; Laloua yo révélé-a ki gin ladan-l ansyin Laloua-a ak nouvo Laloua-a sètadi sa-k dapré Évanjil-la ; anfin laloua sivil-yo épi laloua ékléziastik-yo.

1953     Sé nan Kris-la laloua moral-la rivé jouinn inité-l ak plénitud-li. Jézu-Kri li-minm sé chémin pèféksion-an. Sé li-minm ki finalité Laloua-a, paské sé li-minm sèl ki anségné épi ki bay jistis Bondié-a : « Finisman laloua-a, réyèlman, sé Kris pou jistis pou tou sa-k kouè » (Rm 10, 4).
¬ [578]

I. Laloua moral natirèl-la

1954     Moun-nan patisipé nan sajès ak bonté Kréatè-a ki ba li kontròl pròp aksion-l yo épi kapasité pou-l gouvèné pròp tèt-li dapré vérité-a ak byin-an. Laloua natirèl-la éksprimé sans moral orijinal-la ki pèmèt rézon moun-nan disèné sa-k byin ak sa-k mal, vérité ak manti :
¬ [307] [1776]

« Laloua natirèl-la […] ékri épi gravé nan nanm chak moun, paské li sé rézon moun-nan k-ap ba-l lòd fè sa ki douat épi évité péché. Min préskripsion rézon moun-nan pa t-ap kapab gin fòs laloua si sé pa paské li sé voua épi intèprèt yon rézon ki pi ro, sa léspri-nou ak libèté-nou doué soumèt anba-l » (Léon XIII, enc. "Libertas præstantissimum").

1955     Laloua « Bondié-a épi natirèl »-la (GS 89, § 1) montré moun-nan chémin pou-l suiv pou-l pratiké sa-k byin-an épi rivé jouinn sa-k finalité-l la. Laloua natirèl-la éksprimé kòmandman ki prémié épi ésansièl pou dirijé lavi moral-la. Fondman-l sé anvi jouinn Bondié-a épi soumèt ba li-a, li-minm ki sous épi jij tout sa-k byin, épitou konprann lòt-la égal ak mouin-minm. Kanta kòmandman prinsipal li-yo sé nan Dékalòg-la yo éksprimé. Yo pa di laloua sa-a natirèl parapò a réalité ki pa gin rézon-yo, min poutèt rézon-an ki promulgé-l la fè pati nati moun-nan osans pròp :
¬ [1787] [396] [2070]

« Ki koté donk yo ékri [règ sa-yo], si sé pa nan liv limiè Sa-a yo rélé vérité-a? Sé la yo ékri tout laloua ki dapré jistis épi li transpòté nan kè moun k-ap fè sa-k kòrèk-la pa tankou li émigré min tankou li inprimé, minm jan imaj-la apati bag-la pasé nan lasi-a antan li pa kité bag-la ? » (S. Augustin, Trin. 14, 15, 21).

Laloua natirèl-la « pa anyin dòt pasé limiè intèlijans-la Bondié mété nan nou-an, palintèmédiè-l nou konnin kisa pou-n fè épi kisa pou-n évité. Limiè sa-a ak laloua sa-a Bondié bay moun-nan li dépi nan kréasion-an » (S. Thomas d’A., dec. præc. 1).

1956     Antan laloua natirèl-la prézan nan kè chak moun épi sé rézon-an ki établi-l, li inivèsèl nan kòmandman-l yo épi otorité-l rivé sou tout moun-yo. Li éksprimé dignité moun-nan, épi li détèminé doua ak dévoua fondamantal li-yo :
¬ [2261]

« Rézon douat-la sé yon laloua tout bon vré, ki an konfòmité ak nati-a, ki gayé nan tout moun, ki toujou la, ki étènèl, antan-l bay lòd, li rélé vîn fè dévoua-a; antan li intèdi, li détounin sot nan ruz-la. […] Sa pa doué fèt pou yo ranplasé-l ak yon laloua ki kontrè (obrogari), ni yo pa gin doua réfizé apliké kichòy ladan-l (derogari), épi yo pa kapab éliminé-l totalman (abrogari) » (Cicéron, rép. 3, 22, 33).

1957     Aplikasion laloua natirèl-la kapab diféran anpil ; li kapab mandé yon réfléksion ki adapté ak pakèt kondision lavi-a, dapré koté-yo, épòk-yo épi sikonstans-yo. Poutan laloua natirèl-la, nan divès kilti-yo, rété kòm règ pèmanan ki kinbé moun-yo ansanm antré yo épi ki mété prinsip komin sou yo, andéyò diférans ki inévitab-yo.

1958     Laloua natirèl-la pa kapab chanjé (immuable) (cf. GS 10) épi, nan mitan chanjman istoua-a, li kontinué rété la ; li kinbé la anba alé-vini idé-yo ak koutim-yo épi li soutni progrè yo. Règ-yo ki éksprimé-l yo kontinué valab ésansièlman. Minm si yo t-a rénié prinsip li-yo, yo pa kapab détrui-l ni rétiré-l nan kè moun-nan. Li toujou ap réparèt nan lavi individi-yo ak sosiété-a.
¬ [2072]

« Sètènman laloua-ou la pini vòl-la, Granmèt, laloua ki ékri nan kè moun-yo, sa minm méchansté-a (iniquité) pa kapab détrui-a » (S. Augustin, conf.2, 4, 9).

1959     Laloua natirèl-la sé yon bagay ki bon nèt Kréatè-a fè, li bay fondman solid koté moun-nan kapab konstrui kay règléman moral-yo sou li, sa-k dirijé choua l-ap fè-yo. Li mété fondasion moral ki tèlman nésésè pou bati kominoté moun-yo. Anfin li ofri fondasion ki nésésè pou laloua sivil-la, sa-l sé référans pou li-a, soua pou réfléksion-an ki rivé jouinn konklizion-l yo apati prinsip sa-yo, soua palintèmédiè sa yo ajouté ki pozitif épi jiridik dapré natu-yo.
¬ [1879]

1960     Sa laloua naturèl-la kòmandé-a, sé pa tout moun ki kapté yo klè épi tousuit. Nan kondision kounié-a, pou moun-nan ki péchè, lagras-la ak Révélasion-an nésésè, yon fason pou vérité rélijion-an ak moral-la « tout moun kapab konnin yo, san difikilté, ak asirans ki solid épi san mélanj érè » (Pie XII, enc. "Humani generis" : DS 3876). Laloua natirèl-la bay Laloua révélé-a ak lagras-la yon fondman Bondié té préparé épi ki konfòm ak travay Éspri-a.
¬ [2071] [37]

II. Ansyin laloua-a

1961     Bondié, Kréatè nou-an ak Rédanmtè nou-an, té chouazi Israèl kòm pèp pa-l épi li té révélé-l Laloua li-a, antan konsa l-ap préparé Avènman Kris-la. Laloua Moyiz-la té éksprimé pliziè vérité rézon-an kapab jouinn natirèlman. Yo vîn déklaré épi yo konfirmé yon fason otantik anndan Alians k-ap sové moun-nan.
¬ [62]

1962     Ansyin Laloua-a sé prémié éta Laloua yo révélé-a. Sa-l bay lòd fè-yo sou plan moral-la yo rézimé nan dis kòmandman-yo. Kòmandman Dékalòg-la mété fondasion pou vokasion moun-nan ki fòmé dapré pòtré Bondi­é-a ; yo intèdi sa-k kontrè ak rinmin pou Bondié-a ak pou prochin-an, yo bay lòd fè sa-k ésansièl pou li. Dékalòg-la sé yon limiè yo ofri konsians moun-nan pou montré-l apèl Bondié-a épi chémin-l yo, pou protéjé-l kont sa-k mal-la :

Bondié « ékri sou tab [ròch-yo] sa moun-yo pa-t li nan kè yo-a » (S. Augustin, Psal. 57, 1).

1963     Dapré tradision krétyin-an, Laloua-a sin (cf. Rm 7, 12), li spirituèl (cf. Rm 7, 14) épi li bon (cf. Rm 7, 16) min li pa fîn apouin. Tankou yon profésè (cf. Ga 3, 24) li montré sa-k gin pou fèt-la, min li pa bay, dapré li-minm, fòs pou akonpli-l la, lagras Éspri-a. Poutèt péché-a li pa kapab rétiré-a, li kontinué yon laloua ésklavaj. Dapré sin Pòl, li sitou gin fonksion pou-l dénonsé épi manifésté péché-a ki fòmé yon « laloua mové anvi » (Rm 7, 20) nan kè moun-nan. Poutan laloua-a rété kòm prémié pa nan chémin Rouayòm-nan. Li préparé épi li dispozé pèp yo té chouazi-a épi chak krétyin pou konvèsion-an épi pou lafoua nan Bondié Sovè-a. Li bay yon ansègnman ki rété pou tout tan kòm paròl Bondié.
¬ [1610] [2542] [2515]

1964     Ansyin laloua-a sé yon préparasion pou Évanjil-la. « Laloua-a sé aprantisaj épi profési li té yé pou sa-k té gin pou vini-yo » (S. Irénée, hær. 4, 15, 1). Li profétizé épi li déja anonsé travay libérasion anba péché-a ki pral réalizé avèk Kris-la, li bay Nouvo Téstaman-an pòtré-yo, « tip »-yo (modèl), sinbòl-yo pou éksprimé lavi dapré Éspri-a. Anfin, Laloua-a konplété ak ansègnman liv sajès-yo épi Profèt-yo ki dirijé-l nan Nouvo Alians-la épi nan Rouayòm sièl-yo :
¬ [122]

« Té gin […] kèk moun nan étap Ansyin Téstaman-an ki té gin charité-a ak lagras Éspri-Sin-an, yo minm ki t-ap tann sitou promès spirituèl-yo épi ki pou tout tan-yo. Épi dapré sa, yo té fè pati nouvo Laloua-a. Minm jan-an tou, nan Nouvo Téstaman-an gin kèk moun ki nan lachè ki poko rivé nan pèféksion nouvo Laloua-a, yo minm yo doué kondui pou yo maché nan travay vèrtu-a palintèmédiè krint chatiman-yo, épi palintèmédiè kèk promès tanporèl minm nan Nouvo Téstaman-an. Min ansyin Laloua-a, minmsi li t-a bay kòmandman charité-a, poutan palintèmédiè-l yo pa-t bay Éspri-Sin-an, li-minm sé gras a li “yo vidé charité-a nan kè nou-yo”, jan yo di nan  Rm 5, 5 » (S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 107, 1, ad 2).
¬ [1828]

III. Nouvo Laloua-a sètadi Laloua Évanjil-la

1965     Nouvo Laloua-a oubyin Laloua Évanjil-la sou tè-a sé pèféksion Laloua Bondié-a, sa-k natirèl-la ak sa yo révélé-a. Sé travay Kris-la épi yo éksprimé-l sitou nan prèch sou mòn-nan. Li sé travay Éspri-Sin-an tou épi, palintèmédiè-l, li vîn tounin laloua charité-a anndan nou : « M-ap réalizé yon alians tou nèf sou kay Israèl-la ak sou kay Juda-a […] m-ap mété loua-m yo nan éspri yo, m-ap ékri yo nan kè yo, m-ap Bondié yo, yo minm y-ap pèp mouin » (He 8, 8-10 ; cf. Jr 31, 31-34).
¬ [459] [581] [715]

1966     Nouvo Laloua-a sé lagras Éspri-Sin-an yo bay fidèl-yo palintèmédiè lafoua nan Kris-la. Li travay palintèmédiè charité-a, épi li sèvi ak paròl Granmèt-la pou-l aprann nou sa nou doué fè, épitou ak sakréman-yo pou-l kominiké nou lagras pou-n rivé fè-l :
¬ [1999]

« Prèch Granmèt nou-an Jézu-Kri té palé sou mòn-nan, tankou nou li-l dapré évanjil Matié-a, si yon moun konsidéré-l ak piété épi nan profondè, mouin pansé l-ap jouinn nan li, pou sa ki konsèné pi bon konduit-yo, modalité pèféksion lavi krétyin-an […]. Mouin té di sa pou sa parèt kijan prèch sa-a apouin nèt ak tout sa yo bay lòd k-ap fè lavi krétyin-an gin vrè fòm-li » (S. Augustin, serm. Dom. 1, 1 : PL 34, 1229-1231).

1967     Laloua Évanjil-la « akonpli » (cf. Mt 5, 17-19) ansyin Laloua-a, li rafiné-l, li dépasé-l, li pèféksioné-l. Nan béatitud-yo, li akonpli promès Bondié-yo antan li soulvé yo épi li orianté yo jous nan « Rouayòm sièl-yo ». Li adrésé bay moun ki dispozé résévoua nouvo éspérans sa-a ak lafoua : pòv-yo, sa-k toupiti-yo, sa k-ap soufri-yo, sa-k gin kè pròp-yo, sa k-ap sibi pèsékision poutèt Kris-la, sé konsa li trasé chémin yo pa t-a pansé pou Rouayòm-nan.
¬ [577]

1968     Laloua Évanjil-la akonpli kòmandman Laloua-yo. Prèch Granmèt-la pa détrui préskripsion moral ansyin Laloua-a ni li pa diminué valè yo, min li démontré fòs (vèrtu) kaché yo ginyin épi li fè nouvo égzijans soti nan yo : li révélé tout vérité yo pou Bondié épi pou moun-nan. Li pa ajouté nouvo kòmandman sou déyò, min li rivé jous nan transfòmasion rasîn aksion-yo, kè-a, koté moun-nan chouazi ant sa ki pròp ak sa ki pa pròp (cf. Mt 15, 18-19), koté lafoua-a, éspérans-la ak charité-a fòmé épi, avèk yo, tout lòt vèrtu-yo. Konsa Évanjil-la minnin Laloua-a nan plénitud-li gras a imitasion pèféksion Papa-a ki nan sièl-la (cf. Mt 5, 48), gras a padon pou ènmi-yo épi priyè pou sa k-ap pèsékité yo, dapré modèl lajè bon kè Bondié-a (cf. Mt 5, 44).
¬ [129] [582]

1969     Nouvo Laloua-a pratiké akt rélijion-yo : fè lacharité-a, priyè-a, fè jèn-nan, li orianté yo nan diréksion « Papa-a […] ki ouè nan sa-k kaché-a », kontrèman ak moun ki anvi « pou moun ouè yo »-a (cf. Mt 6, 1-6 ; 16-18). Priyè-l la sé « Papa nou »-an (Mt 6, 9-13).
¬ [1434]

1970     Laloua Évanjil-la inpliké yon choua désizif ant « dé chémin » (cf. Mt 7, 13-14) épi réalizé paròl Granmèt-la (cf. Mt 7, 21-27) ; li rézimé nan « règle d’or »-la : « Konsa, tou sa nou vlé pou moun-yo fè pou nou, sé pou nou fè-l pou yo tou : sa-a réyèlman sé laloua-a ak Profèt-yo » (Mt 7, 12 ; cf. Lc 6, 31).
¬ [1696, 1789]

     Nouvo kòmandman Jézu bay-la gin tout Laloua Évanjil-la ladan-l (Jn 13, 34), pou nou rinmin youn lòt minm jan li-minm li té rinmin nou-an (cf. Jn 15, 12).
¬ [1823]

1971     Yo doué ajouté sou Prèch Granmèt-la katéchèz moral ansègnman Apot-yo, tankou Rm 12-15 ; 1 Co 12-13 ; Col 3-4 ; Ep 4-5 ; etc. Fòmasion sa-a transmèt ansègnman Granmèt-la ak otorité Apot-yo, sitou nan ékspozé vèrtu-yo ki soti nan lafoua nan Kris-la antan charité-a ap ba yo lavi-a, li-minm ki prinsipal kado Éspri-Sin-an : « Rinmin-an pa nan fè sanblan. […] sé pou nou youn rinmin lòt ak charité tankou frè […] sé pou nou kontan nan éspérans-la, sé pou nou gin pasians nan tribilasion-an, sé pou nou pèsévéré nan priyè-a, sé pou nou patisipé nan bézouin sin-yo, sé pou nou résévoua étranjé » (Rm 12, 9-12). Katéchèz sa-a aprann nou tou pou nou trété problèm konsians-la (cas de conscience) anba limiè rélasion-nou ak Kris-la épi ak l’Égliz-la (cf. Rm 14 ; 1 Co 5-10).
¬ [1789]

1972     Nouvo Laloua-a, yo rélé-l laloua rinmin-an, paské li pousé nou aji ak rinmin Éspri-Sin-an vidé-a, plis pasé ak krint-la ; laloua lagras-la, paské palintèmédiè lafoua-a ak sakréman-yo li bay fòs pou aji ; laloua libèté-a (cf. Jc 1, 25 ; 2, 12), paské li libéré nou anba obsèvans rituèl épi jiridik ansyin Laloua-a, li fè nou gin panchan pou nou aji spontanéman antan charité-a ap pousé nou, épi anfin li fè nou travèsé sot nan kondision ésklav-la ki « pa konnin sa mèt-li ap fè », nan kondision zanmi Kris-la « paské tou sa-m tandé kot Papa-m, mouin fè nou konnin yo » (Jn 15, 15), oubyin tou nan kondision pitit ki éritié-a (cf. Ga 4, 1-7. 21-31 ; Rm 8, 15), [frè Jézu (Jn 20,17)].
¬ [782] [1828]

1973     An plis sa-l bay lòd fè-yo, nouvo Laloua-a inpliké konsèy évanjélik-yo tou. Dapré Tradision-an yo établi distinksion ant kòmandman Bondié-yo épi konsèy évanjélik-yo parapò a charité-a, ki pèféksion lavi krétyin-an. Kòmandman-yo fèt pou évité sa ki pa kapab konpatib ak charité-a. Konsèy-yo minm gin kòm objéktif pou évité sa ki, minmsi yo pa kontrè ak charité-a, yo kapab yon anpèchman pou progrè nan charité-a (cf. S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 184, 3).
¬ [2053] [915]

1974     Konsèy évanjélik-yo manifésté lavi anplin charité-a ki pa janm kontanté tout tan li pa bay pi plis. Yo témouagné élan charité-a épi yo provoké anprésman spirituèl-nou. Pèféksion nouvo Laloua-a ésansièlman sé kòmandman rinmin pou Bondié épi pou prochin-an. Konsèy-yo indiké chémin ki pi dirèk-yo, mouayin ki pi fasil-yo, épi yo doué pratiké yo dapré vokasion chak moun :
¬ [2013]

« [Bondié] pa vlé pou chak moun obsèvé tout konsèy-yo, min sèlman sa ki konvnab-yo dapré diféran moun-yo, tan-yo, okazion-yo épi fòs-yo, jan charité-a mandé sa ; paské sé charité-a ki tankou rèn tout vèrtu-yo, tout kòmandman-yo, tout konsèy-yo, épi anfin tout laloua-yo épi tout aksion krétyin-yo, ki bay tout moun plas yo, ran yo, tan yo épi valè yo » (S. François de Sales, amour 8, 6).

Rézimé

1975     Dapré Sint-Ékritu-yo, Laloua-a sé tankou yon papa k-ap bay fòmasion (k-ap instrui pitit-li), ki indiké moun-nan davans chémin-yo ki minnin nan kontantman anplin li promèt-la épi ki intèdi chémin sa-k mal-la.

1976     Laloua-a sé « yon oriantasion rézon-an nan diréksion byin komin-an, sé moun k-ap pran souin kominoté-a ki promulgé-l » (S. Thomas d’A., s. th. 1-2, 90, 4).

1977     Kris-la sé aboutisman Laloua-a (cf. Rm 10, 4). Sé li-minm sèl ki anségné épi ki bay jistis Bondié-a.

1978     Laloua natirèl-la sé yon patisipasion nan sajès ak bonté Bondié-a pou moun-nan ki fòmé dapré pòtré Kréatè-a. Li éksprimé dignité moun-nan kòm moun épi li sé fondasion pou doua ak dévoua fondamantal li-yo.

1979     Laloua natirèl-la pa kapab chanjé (immuable), li rété pèmanan nan déroulman istoua-a.  Règ-yo ki éksprimé-l yo kontinué valab ésansièlman.  Li sé fondman ki nésésè pou konstrui règ moral-yo épi pou laloua sivil-la.

1980     Ansyin Laloua-a sé prémié éta Laloua yo révélé-a. Sa-l bay lòd fè-yo, sou plan moral-la, yo rézimé nan dis kòmandman-yo.

1981     Laloua Moyiz-la gin ladan-l pliziè vérité rézon-an kapab jouinn natirèlman. Bondié révélé yo paské moun-yo pa-t li yo nan kè yo.

1982     Ansyin Laloua-a sé yon préparasion pou Évanjil-la.

1983     Nouvo Laloua-a sé lagras Éspri-Sin-an yo résévoua palintèmédiè lafoua nan Kris-la, l-ap travay palintèmédiè charité-a. Li éksprimé sitou nan prèch Granmèt-la sou mòn-nan épi li sèvi ak sakréman-yo pou-l kominiké nou lagras-la.

1984     Laloua Évanjil-la akonpli ansyin Laloua-a, li dépasé-l, li kondui-l nan pèféksion-l : kanta promès li-yo, palintèmédiè béatitud Rouayòm-nan; kanta kòmandman-l yo, antan-l transfòmé rasîn aksion-yo, sètadi kè-a.

1985     Nouvo Laloua-a sé yon laloua rinmin, yon laloua lagras, yon laloua libèté.

1986     An plis sa-l bay lòd fè-yo, nouvo Laloua-a gin konsèy évanjélik-yo ladan-l. « Sin l’Égliz-la sin-an vîn ankourajé tou yon fason spésial ak pakèt konsèy-yo, sa Granmèt-la propozé disip li-yo pou yo obsèvé yo nan Évanjil-la » (LG 42).

 

Gid

ATIK 2
Lagras-la épi viv kòrèk-la
(Jistifikasion-an)

I. Viv nan nouvo jistis-la (Jistifikasion-an)

1987     Lagras Éspri-Sin-an gin fòs pou-l fè nou viv kòrèk (jistifié nou), sètadi, pou-l lavé nou sot anba péché nou-yo épi kominiké nou jistis Bondié-a palintèmédiè lafoua nan Jézu-Kri-a (Rm 3, 22) épi Batèm-nan (cf. Rm 6, 3-4) :
¬ [734]

« Konsa si nou mouri ansanm avèk Kris-la, nou kouè n-ap viv ansanm avèk Kris-la tou, antan nou konnin Kris-la ki résisité sot  nan pami mò-yo, li pap mouri ankò, lanmò-a pap gin pouvoua sou li ankò. Sa-k mouri aléga péché-a, li mouri yon foua pou tout ; sa k-ap viv-la minm, sé pou Bondié l-ap viv. Sé konsa nou minm sé pou nou konsidéré nou mouri aléga péché-a, n-ap viv pou Bondié nan Kris Jézu » (Rm 6, 8-11).

1988     Ak puisans Éspri-Sin-an, nou patisipé nan soufrans Kris-la, antan nou mouri aléga péché-a, épi nan Réziréksion-l nan, antan nou pran nésans pou nouvo lavi-a ; nou sé manb kò-li ki Égliz-la (cf. 1 Co 12), nou sé branch ki gréfé nan pié rézin-an ki li-minm minm (cf. Jn 15, 1-4) :
¬ [654]

« Sé gras a Éspri-a yo di nou patisipé nan Bondié. […] Ak kominikasion Éspri-a nou vîn asosié nan natu Bondié-a […]. Sé pa pou yon lòt kòz réyèlman, moun Éspri-a anndan yo-a, yo vîn tounin Bondié (divinizé) » (S. Athanase, ep. Serap. 1, 24 : PG 26, 585B).
¬ [460]

1989     Prémié travay lagras Éspri-Sin-an sé konvèsion-an ki réalizé jistifikasion-an dapré sa Jézu anonsé nan kòmansman Évanjil-la : « Fè pénitans ; paské péyi-roua sièl-yo toupré » (Mt 4, 17). Anba élan lagras-la, moun-nan viré nan diréksion Bondié épi li viré do bay péché-a, konsa li résévoua padon ak jistis sot anro-a. « Jistifikasion-an […] sé pa sèlman padon péché-yo, min sanktifikasion-an tou épi rénouvèlman moun-nan sou paranndan » (Cc. Trente : DS 1528).
¬ [1427]

1990     Jistifikasion-an détaché moun-nan anba péché-a ki kontrè ak rinmin pou Bondié-a épi li pròpté kè-l sot nan péché-a. Jistifikasion-an suiv inisiativ mizérikòd Bondié-a ki ofri padon-an. Li rékonsilié moun-nan ak Bondié. Li libéré épi géri anba ésklavaj péché-a.
¬ [1446] [1733]

1991     Jistifikasion-an, an minm tan, sé akéyi jistis Bondié-a palintèmédiè lafoua nan Jézu-Kri. La-a, jistis-la vlé di douati rinmin pou Bondié-a. Ansanm ak jistifikasion-an, lafoua-a, éspérans-la ak charité-a vidé nan kè nou-yo, épi yo ba nou obéyisans pou volonté Bondié-a.
¬ [1812]

1992     Sé soufrans Kris-la ki mérité jistifikasion-an pou nou, li-minm ki ofri pròp tèt-li sou koua-a kòm yon sakrifis ki vivan, ki sin épi ki fè Bondié plézi, épi san-l vîn tounin mouayin pou jouinn padon (instrument de propitiation) pou péché tout moun-yo. Yo bay jistifikasion-an palintèmédiè Batèm-nan, sakréman lafoua-a. Li konfòmé nou ak jistis Bondié-a, li-minm ki fè nou kòrèk (justes) sou paranndan palintèmédiè puisans mizérikòd li-a. Jistifikasion-an gin kòm finalité gloua Bondié épi Kris-la, épi kado lavi pou tout tan-an (cf. Cc. Trente : DS 1529) :
¬ [617] [1266] [294]

« Koulié-a san laloua-a jistis Bondié-a parèt, laloua-a ak profèt-yo sèvi-l témouin, jistis Bondié-a minm gras a lafoua Jézu-Kri-a, nan tout moun ki kouè. Sèké pa gin distinksion : tout moun fè péché, yo pa gin gloua Bondié-a ; yo vîn kòrèk gratis, pa pouvoua gras li-a, pa pouvoua rédanmsion-an ki nan Kris Jézu. Li minm Bondié té ékspozé davans kòm padon gras a lafoua nan san-l, pou montré jistis-li antan li padonnin péché ki té fèt anvan yo, nan pasians Bondié, pou montré jistis-li nan tan sa-a ; pou-l kapab kòrèk li-minm, pou-l fè sa-k mété lafoua nan Jézu-Kri-a vîn kòrèk » (Rm 3, 21-26).

1993     Jistifikasion-an établi kolaborasion ant lagras Bondié-a épi libèté moun-nan. Sou bò moun-nan, li éksprimé nan konsantman lafoua-a aléga paròl Bondié-a ki invité-l pou-l konvèti, épi nan kolaborasion charité-a aléga élan Éspri-Sin-an ki vini anvan konsantman-an épi ki konsèvé-l :
¬ [2008]

« Konsa antan Bondié touché kè moun-nan gras a limiè Éspri-Sin-an, sé pa kòmsi moun-nan li-minm pa fè anyin ditou antan-l résévoua inspirasion sa-a, paské li kapab réjté-l, ni non plis, san lagras Bondié-a, moun-nan t-a kapab mété pròp tèt-li an mouvman nan diréksion jistis ki dévan-l nan ak lib volonté-l la » (Cc. Trente : DS 1525).
¬ [2068]

1994     Jistifikasion-an sé pi bon travay rinmin Bondié-a ki manifésté nan Kris Jézu épi yo ba nou palintèmédiè Éspri-Sin-an. Sint Ogustin konsidéré jistifikasion moun ki pa kòrèk-la kòm yon travay « ki totalman pi gran […] pasé sièl-la ak tè-a […]. Sièl-la réyèlman ni tè-a ap pasé ; min sové sa-k prédéstiné-yo sové-a épi jistifikasion-an ap rété pèmanan » (ev. Jo. 72, 3). Li konsidéré tou jistifikasion péchè-a dépasé kréasion anj-yo nan jistis-la poutèt li témouagné yon mizérikòd ki pi gran.
¬ [312] [412]

1995     Éspri-Sin-an sé mèt sou paranndan-an. Jistifikasion-an, antan-l fè « moun sou paranndan-an » pran nésans-la (Rm 7, 22 ; Ep 3, 16), li inpliké sanktifikasion tout moun-nan nèt :
¬ [741]

« Minm jan nou té ofri manb nou-yo nan sèvis sa ki pa pròp, ki pa kòrèk-la, pou mal-la, konsa tou koulié-a, ofri manb nou-yo nan sèvis jistis-la pou nou vîn sin. […] Koulié-a minm nou libéré parapò a péché-a, nou vîn tounin sèvitè Bondié, nou gin frui nou nan sa-k fè nou vîn sin-an, finisman-an sé lavi tout tan-an ! » (Rm 6, 19. 22).

II. Lagras-la

1996     Sé nan lagras Bondié-a jistifikasion nou-an soti. Gras-la sé favè, sékou gratis Bondié ba nou pou nou ka réponn apèl li fè nou-an : tounin pitit Bondié (cf. Jn 1, 12-18), pitit adoptif (cf. Rm 8, 14-17), patisipé nan natu Bondié-a (cf. 2 P 1, 3-4) épi nan lavi pou tout tan-an (cf. Jn 17, 3).
¬ [153]

1997     Lagras-la sé yon patisipasin nan lavi Bondié-a, li introdui nou nan intimité lavi Trinité-a : palintèmédiè Batèm-nan, krétyin-an patisipé nan lagras Kris-la, ki Tèt kò li-a. Tankou « pitit adoptif », apati lè sa-a li kapab rélé Bondié « Papa » ansanm ak sèl Pitit-la. Li résévoua lavi Éspri-a ki souflé charité-a nan li épi ki fòmé l’Égliz-la.
¬ [375, 260]

1998     Apèl pou lavi pou tout tan sa-a li surnaturèl, li dépasé natu-a. Li dépann totalman dé inisiativ gratis Bondié, paské sé li-minm sèl ki kapab révélé épi bay pròp tèt-li. Li dépasé kapasité intèlijans-la épi fòs volonté moun-nan, tankou pa tout kréatu-yo (cf. 1 Co 2, 7-9).
¬ [1719]

1999     Lagras Kris-la sé yon kado gratis Bondié ba nou, li vidé lavi li-a palintèmédiè Éspri-Sin-an nan nanm-nou pou-l géri-l anba péché-a épi sanktifié-l : sé lagras sanktifian-an (ki fè nou vîn sin-an) oubyin déifian-an (ki fè nou sanblé ak Bondié), yo résévoua nan Batèm-nan. Nan nou li sé sous travay sanktifikasion-an (cf. Jn 4, 14 ; 7, 38-39) :
¬ [1966]

« Si gin yon nouvo kréatu nan Kris-la, ansyin-an pasé min sé nouvo ki fèt. Min tout bagay vîn sot nan Bondié, li minm ki rékonsilié nou pa lintèmédiè Kris-la » (2 Co 5, 17-18).

2000     Lagras ki sanktifié-a sé yon don abituèl, yon dispozision stab épi surnaturèl (ki dépasé natu-a) ki pèféksioné nanm-nan pou-l fè-l kapab viv avèk Bondié épi aji poutèt rinmin-l nan. Sé pou yo distingé lagras abituèl-la, dispozision pèmanan pou viv épi aji dapré apèl Bondié-a, épi lagras aktuèl-yo ki dézigné intèvansion Bondié soua nan kòmansman konvèsion-an soua nan déroulman travay sanktifikasion-an.

2001     Préparasion moun-nan pou-l résévoua lagras-la sé déja travay lagras-la. Sa-a nésésè pou-l révéyé épi soutni kolaborasion-nou nan jistifikasion-an palintèmédiè lafoua-a épi sanktifikasion-an palintèmédiè charité-a. Bondié fîn réalizé sa-l kòmansé nan nou, « paské li kòmansé travay pou nou kapab vlé, li fîn réalizé antan-l kolaboré ak sa-k vlé-yo » (S. Augustin, grat. 17 : PL 44, 901) :
¬ [490]

« Koté nou minm tou n-ap travay, an réalité sé antan Li-minm l-ap travay nou kolaboré avèk li, paské mizérikòd li-a pran dévan nou. Min li pran dévan pou nou kapab géri, paské li suiv nou tou pou apré nou fîn géri nou gin lavi ; li pran dévan pou-l rélé nou, li suiv nou pou-l glorifié nou ; li pran dévan, pou nou viv nan piété, li suiv nou pou nou toujou viv avèk li, paské san li nou pa kapab fè anyin » (S. Augustin, nat. et grat. 31 : PL 44, 264).

2002     Lib inisiativ Bondié-a égzijé répons lib moun-nan, paské Bondié kréyé moun-nan dapré pòtré-l, épi li ba li, avèk libèté-a, pouvoua pou-l konnin-l épi rinmin-l. Sé sèlman yon fason lib nanm-nan antré nan kominion rinmin-an. Bondié touché kè moun-nan imédiatman épi li mété-l an mouvman dirèktéman. Nan moun-nan li té mété souaf vérité-a ak byin-an sa li-minm sèl kapab konblé-a. Promès « lavi pou tout tan-an » korésponn ak souaf sa-a, pi louin pasé tout éspérans :
¬ [1742]

« Poutèt ou-minm apré travay ou-yo ki té bon anpil, – minm si ou té fè yo an répo, – ou té répozé sétièm jou-a, sé palé ou té palé davans avèk nou nan voua Liv ou-a, pou nou-minm tou apré travay nou-yo minmsi yo bon anpil, paské sé ou-minm ki ba nou yo, n-a répozé nan saba lavi pou tout tan-an avèk ou » (S. Augustin, conf. 13, 36. 38).
¬ [2550]

2003     Lagras-la toudabò épi prinsipalman sé kado Éspri-a ki jistifié nou épi sanktifié nou. Min lagras-la gin ladan-l tou kado Éspri-a fè nou pou asosié nou ak travay li-a, pou-l fè nou vîn kapab kolaboré nan sové lòt-yo épi nan kouasans kò Kris-la, Égliz-la. Sa-yo sé lagras sakramantèl-yo, kado ki pròp pou diféran sakréman-yo. An plis gin lagras spésial-yo, yo rélé yo tou karism dapré paròl grèk sin Pòl té anplouayé-a, ki vlé di favè, kado gratis, byinfè (cf. LG 12). Kèlkésoua karaktè yo ginyin, pafoua ékstraòdinè, tankou mirak-yo oubyin don lang-yo, karism-yo orianté nan lagras santifian-an (ki fè vîn sin-an), épi finalité yo ginyin sé byin komin l’Égliz-la. Yo nan sèvis charité-a k-ap bati l’Égliz-la (cf. 1 Co 12).
¬ [1108] [1127] [799 - 801]

2004     Pami lagras spésial-yo, yo doué sité lagras-d-éta yo ki akonpagné égzèsis résponsabilité lavi krétyin-an épi ministè-yo nan l’Egliz-la :

« Antan nou gin kado dapré gras yo ba nou-an, kado sa-yo divès : soua sé profési, sélon mézi lafoua-a ; soua sé sèvis-la, antan y-ap sèvi ; soua sé moun k-ap anségné-a, nan doktrîn nan ; soua moun k-ap ankourajé-a, antan l-ap ankourajé ; moun k-ap bay-la, nan sinplisité ; moun k-ap dirijé-a, antan-l ap mété aktivité ; moun k-ap pran pitié-a, antan li gin bon jan » (Rm 12, 6-8).

2005     Lagras-la, kòm li surnaturèl, li chapé anba ékspérians-nou épi sé sèlman palintèmédiè lafoua-a yo kapab konnin-l. Sé poutèt sa nou pa kapab apuiyé sou santiman nanm-nou oubyin sou aktivité nou-yo pou apati sa nou konsidéré nou jistifié oubyin nou sové (cf. Cc. Trente : DS 1533-1534). Poutan dapré paròl Granmèt-la : « Sé nan frui yo n-ap rékonèt yo » (Mt 7, 20), konsidérasion byinfè Bondié-yo nan lavi-nou épi nan lavi sin-yo ofri nou yon garanti lagras-la ap travay nan nou épi ap pousé nou nan yon lafoua ki toujou pi gran épi nan dispozision konfians moun ki pòv-la.

Youn nan pi bèl égzanp dispozision sa-a yo jouinn li nan répons sint Jàn d’Ark té bay késion pièj jij ékléziastik-yo té pozé-l la : « Antan yo mandé-l èské li konnin si-l nan lagras Bondié ; li réponn : “Si-m pa landan-l, sé pou Bondié mété-m ladan-l ; si-m ladan-l, sé pou Bondié kinbé-m ladan-l” » (Jeanne d’Arc, proc.).

III. Mérit-la

« Sé pou ou, tout zanmi-ou yo ki nan sièl rasanblé, pou yo fè louanj. Lè-ou rékonpansé yo pou sa yo fè, sé pou pròp kado pa-ou, ou rékonpansé yo » (MR, Préfas sin-yo k-ap sité « Doktè lagras-la » S. Ogustin, Psal. 102, 7).

2006     Mo « mérit »-la dézigné an jénéral sa yon kominoté oubyin yon sosiété doué rinmèt youn nan manb li-yo poutèt aksion li fè soua kòm yon byin soua kòm yon mal, yo ouè ki dign pou rékonpans oubyin chatiman. Mérit-la fè pati vèrtu jistis-la dapré prinsip égalité-a ki dirijé-l la.
¬ [1723] [1807]

2007     Dévan Bondié, o sans strikt jistis-la, moun-nan pa gin mérit. Ant li-minm ak nou-minm inégalité-a pa gin mézi, paské nou résévoua tout bagay sot nan min-l, Kréatè nou-an.
¬ [42]

2008     Mérit moun-nan dévan Bondié nan lavi krétyin-an li soti nan Bondié ki té désidé libréman asosié moun-nan nan travay lagras li-a. Aksion Bondié kòm papa palintèmédiè élan li bay-la sé li ki prémié, épi travay moun-nan ki kolaboré libréman-an li dézièm, yon fason pou mérit bon aksion-yo sé bay lagras Bondié-a an prémié yon doué rapòté yo, épi apré bay fidèl-yo. Dayè, mérit moun-nan li-minm rétounin nan Bondié, paské bon aksion-l yo  nan Kris-la soti nan inisiativ ak sékou Éspri-Sin-an.
¬ [306] [155, 970]

2009     Adopsion kòm pitit-la, antan-l fè nou patisipé palintèmédiè lagras-la nan natu Bondié-a, dapré jistis gratis Bondié-a, kapab ba nou véritab mérit. La-a sé yon doua palintèmédiè lagras-la, yon doua ki plin rinmin, ki fè nou « éritié ansanm » ak Kris-la épi dign pou nou rivé jouinn éritaj lavi pou tout tan-an yo promèt-la (Cc. Trente : DS 1546). Mérit bon aksion nou-yo sé kado bonté Bondié-a (cf. Cc. Trente : DS 1548). « Yo té bay lagras-la anvan, koulié-a nou rinmèt sa nou doué-a. […] Kado Bondié-yo sé mérit ou-yo » (S. Augustin, serm. 298, 4-5 : PL 38, 1367).
¬ [604]

2010     Kòm inisiativ-la nan domèn lagras-la sé pou Bondié li-yé nan konvèsion-an, ki nan orijîn padon-an ak jistifikasion-an, pèsonn pa kapab mérité prémié gras-la. Anba Éspri-Sin-an ak élan charité-a, nou kapab apati sa mérité pou nou-minm épi pou lòt-yo lagras ki itil pou sanktifikasion-nou, pou ogmantasion lagras-la épi charité-a, tankou pou rivé jouinn lavi pou tout tan-an. Byin tanporèl-yo tou, tankou santé, amitié, dapré sajès Bondié, nou kapab mérité yo. Lagras sa-yo ak kado sa-yo fè pati sa priyè krétyin-an ap mandé. Priyè-a prévoua sa lagras nou bézouin pou aksion k-ap gin mérit-yo.
¬ [1998]

2011     Charité Kris-la nan nou sé sous tout mérit nou-yo dévan Bondié. Lagras-la, antan-l fè nou fè youn ak Kris-la nan yon rinmin ki aktif, li bay aksion nou-yo yon kalité surnaturèl épi, an konsékans, li ba yo mérit dévan Bondié ak dévan moun-yo. Sin-yo té toujou gin konsians klè mérit yo sé té tou sinpléman yon lagras :
¬ [492]

« Apré égzil tè sa-a, m-éspéré m-pral jouinn ou nan Patri-a pou-m joui prézans ou, min mouin pa vlé ranmasé mérit pou sièl-la, mouin vlé travay poutèt rinmin-ou nan sèlman […]. Nan asouè lavi sa-a m-ap parèt ak min-m vid dévan-ou, mouin pap mandé-ou, Granmèt, pou konté aksion-m yo. Tout jistis-nou dévan jé-ou gin tach. Sé poutèt sa mouin vlé abiyé ak pròp jistis ou-a épi résévoua nan min rinmin-ou nan pou-m posédé Ou-minm minm pou pout tan… » (S. Thérèse de l’Enfant-Jésus, offr.).
¬ [1460]

IV. Viv sin-an kòm krétyin (La sainteté chrétienne)

2012     « Pou moun yo ki rinmin Bondié, tout bagay sèvi pou byin yo […]. Réyèlman, sa-a yo li té chouazi davans-yo, li té paré plas yo davans tou, pou yo vîn moulé nan pòtré Pitit li-a, pou li-minm li vîn tounin prémié pitit nan pami tout foul frè-yo ; sa-yo li té déstiné davans-yo, li té rélé yo tou ; épi sa-yo li té rélé-a, li té jistifié yo tou ; sa-yo minm li té jistifié-a, li té ba yo gloua-a tou » (Rm 8, 28-30).
¬ [459]

2013     « Yo rélé tout fidèl Kris-la kèlkésoua éta oubyin ran yo ginyin pou plénitud lavi krétyin-an épi pèféksion charité-a » (LG 40). Yo rélé yo tout pou yo vîn sin : « Sé pou nou kòrèk nèt, tankou Papa-nou ki nan sièl-la li kòrèk nèt » (Mt 5, 48) :
¬ [915, 2545] [825]

« Sé pou fidèl-yo anplouayé fòs yo résévoua dapré mézi kado Kris-la pou yo rivé jouin pèféksion-an, pou […] antan yo obéyi volonté Papa-a nan tout bagay, yo dévoué tèt yo pou gloua Bondié épi sèvis prochin-an ak tout nanm yo. Konsa viv pèp Bondié-a ap viv sin-an ap dévlopé nan donnin anpil frui, tankou istoua l’Égliz-la témouagné sa an kantité palintèmédiè lavi tout pakèt sin-yo » (LG 40).

2014     Tandans progrè spirituèl-la sé toujou fè youn pi plis ak Kris-la. Union sa-a yo rélé-l « mistik », paské li patisipé nan mistè Kris-la palintèmédiè sakréman-yo – « mistè ki sin-yo » – épi gras a Kris-la, nan mistè Trè Sint Trinité-a. Bondié rélé nou tout nan inion intim sa-a avèk li, minmsi lagras spésial oubyin sign ékstraòdinè lavi mistik sa-a sé sèlman kèk moun yo bay yo, pou manifésté kado gratis yo fè tout moun-yo.
¬ [774]

2015     Chémin pèféksion-an pasé nan koua-a. Pa gin mouayin viv sin san rénonsman épi san konba spirituèl (cf. 2 Tm 4). Progrè spirituèl-la inpliké disiplîn (ascèse) épi mòtifikasion ki kondui ofiamézi pou viv nan lapè ak lajoua béatitud-yo :
¬ [407, 2725] [1438]

« Moun k-ap monté-a pa janm sispann alé antan-l pran kòmansman apati kòmansman, ni pèféksion-an pa janm fîn fèt nan li pou sa-k toujou pi gran pasé kòmansman-an. Moun k-ap monté-a pa janm sispann anvi sa-l déja konnin yo » (S. Grégoire de Nysse, hom. in Cant. 8 : PG 44, 941C).

2016     Pitit Manman-nou, sint Égliz-la, gin rézon éspéré jouinn lagras pèsévérans final-la épi rékonpans-la nan min Bondié Papa yo-a poutèt bon aksion yo té fè avèk lagras-li nan kominion ak Jézu (cf. Cc. Trente : DS 1576). Antan yo kinbé minm règ lavi, moun ki kouè-yo patajé « kontantman éspérans » moun sa-yo mizérikòd Bondié rasanblé nan « Vil ki sin-an, Jéruzalèm nouvo-a, k-ap désann sot nan sièl-la kot Bondié-a, ki abiyé tankou yon fi k-ap marié ki anbéli pou mari-l » (Ap 21, 2).
¬ [162, 1821] [1274]

Rézimé

2017     Lagras Éspri-Sin-an ba nou jistis Bondié-a. Antan Éspri-Sin-an fè nou fè youn ak soufrans épi réziréksion Kris-la palintèmédiè lafoua-a ak Batèm-nan, li fè nou patisipé nan lavi-li.

2018     Jistifikasion-an, minm jan ak konvèsion-an, prézanté dé aspè. Anba élan lagras-la, moun-nan viré nan diréksion Bondié épi li viré do bay péché-a, konsa li résévoua padon ak jistis ki sot anro-a.

2019     Jistifikasion-an inpliké padon péché-yo, sanktifikasion-an épi rénouvèlman moun-nan sou paranndan.

2020     Jistifikasion-an sé Kris-la ki mérité-l pou nou palintèmédiè soufrans-la. Yo ba nou-l nan Batèm-nan. Li konfòmé nou ak jistis Bondié-a ki fè nou kòrèk. Li gin kòm finalité gloua Bondié ak gloua Kris-la épi kado lavi pou tout tan-an. Sé pi bon travay mizèrikòd Bondié fè.

2021     Lagras-la sé sékou Bondié ba nou pou nou kapab réponn apèl li fè nou pou-n tounin pitit li. Li fè nou antré nan intimité lavi Trinité-a.

2022     Inisiativ Bondié nan travay lagras-la pran dévan répons lib moun-nan, li préparé-l épi li révéyé-l. Lagras-la korésponn ak souaf ki nan fon libèté moun-nan ; li rélé-l pou-l kolaboré avèk li épi li pèféksioné-l.

2023     Lagras sanktifian-an (ki fè nou vîn sin-an) sé kado gratis lavi-li Bondié fè nou, antan Éspri-Sin-an vidé-l nan nanm-nou pou-l géri-l anba péché-a épi sanktifié-l.

2024     Lagras sanktifian-an fè nou « agréab pou Bondié ». Karism-yo, lagras spésial Éspri-Sin-an, yo orianté pou lagras k-ap fè vîn sin-an (sanktifian-an) épi yo gin kòm finalité byin komin l’Égliz-la. Bondié aji tou palintèmédiè anpil lagras aktuèl yo doué distingé parapò a lagras abituèl-la ki rété pèmanan nan nou.

2025     Pa gin mérit pou nou dévan Bondié sof sa ki suiv désizion lib Bondié-a pou-l asosié moun-nan nan travay lagras li-a. Mérit-la sé toudabò pou lagras Bondié-a, épi apré sa pou kolaborasion moun-nan. Mérit moun-nan rétounin al jouinn Bondié.

2026     Poutèt adopsion-nou kòm pitit, lagras Éspri-Sin-an kapab ba nou mérit tout bon dapré jistis gratis Bondié-a. Charité-a nan nou sé prinsipal sous mérit dévan Bondié.

2027     Pèsonn pa kapab mérité prémié gras-la ki orijîn konvèsion-an. Anba élan Éspri-Sin-an nou kapab mérité pou nou-minm épi pou lòt-yo lagras ki itil pou rivé nan lavi pou tout tan-an, tankou pou byin tanporèl ki nésésè-yo.

2028     « Yo rélé tout fidèl Kris-la kèlkésoua éta oubyin ran yo t-a ginyin pou plénitud lavi krétyin-an épi pèféksion charité-a »  (LG 40). « Nan vèrtu-a minm nou aprann nan min Apot-la limit pèféksion-an sèké li pa gin okinn limit nan li » (S. Grégoire de Nysse, v. Mos. : PG 44, 300D).

2029     « Si yon moun vlé vîn apré-m, sé pou-l rénonsé pròp tèt-li, pou-l pran koua-l, pou-l suiv mouin. » (Mt 16, 24).

 

Gid

ATIK 3
L’Égliz-la, manman épi édikatris

2030     Sé nan l’Égliz-la, nan kominion ak tout moun ki batizé-yo, krétyin-an réalizé vokasion-l. Nan l’Égliz-la, li résévoua Paròl Bondié-a ki gin ladan-l ansègnman « Laloua Kris-la » (Ga 6, 2). Nan l’Égliz-la, li résévoua lagras sakréman-yo ki soutni-l sou « rout »-la. Nan l’Égliz-la, li aprann égzanp viv sin-an ; li rékonèt vizaj égzanp sa-a épi sous-li nan Trè Sint Vièj Mari ; li rékonèt-li nan véritab témouagnaj moun-yo ki té viv dapré égzanp sa-a ; li dékouvri-l nan tradision spirituèl li-a épi nan tout istoua sin-yo ki té vini anvan-l yo, sa litiji-a sélébré nan déroulman kalandriyé sin-yo.
¬ [828] [1172]

2031     Lavi moral-la sé yon sèvis adorasion spirituèl (cf. Rm 12, 1). « Nou ofri kò nou tankou sakrifis vivan, sin, ki fè Bondié plézi » (cf. Rm 12, 1), nan kò Kris-la nou fòmé-a épi nan kominion ak sakrifis Ékaristi li-a. Nan litiji-a épi nan sélébrasion sakréman-yo, priyè-a ak ansègnman-an fè youn ak lagras Kris-la pou kléré épi nouri konpòtman krétyin-an. Minm jan ak tout lavi krétyin-an, lavi moral-la jouinn sous-li épi aboutisman-l nan Sakrifis ékaristik-la.
¬ [1368]

I. Lavi moral-la épi Majistè l’Égliz-la
¬ [85 - 87, 888 - 892]

2032     L’Égliz-la, « kolòn ak fondman vérité-a » (1 Tm 3, 15), « té résévoua nan min Apot-yo kòmandman solanèl Kris-la pou-l anonsé vérité k-ap sové nou-an » (LG 17). « Sé dévoua l’Égliz-la pou-l anonsé tout tan épi tout koté prinsip moral-yo minm nan domèn sosial-la, épitou pou-l poté yon jijman sou ninpòt réalité moun-nan, nan mézi doua fondamantal moun-yo épi salu nanm-yo égzijé sa » (CIC, can. 747).
¬ [2246] [2420]

2033     Majistè Pastè l’Égliz-la nan domèn moral-la, dòdinè yo égzèsé-l nan katéchèz-la ak nan prédikasion-an, avèk konkou travay téolojyin-yo épi ékrivin spirituèl-yo. Konsa, sot nan yon jénérasion al nan yon lòt, anba gid ak vijilans Pastè-yo, yo transmèt « dépo » ansègnman moral krétyin-an, ki konpozé spésialman apati tout règ-yo, kòmandman-yo épi vèrtu-yo ki vîn soti nan lafoua nan Kris-la épi ki jouinn lavi nan charité-a. Katéchèz sa-a tradisionèlman gin kòm fondman ansanm ak Sinbòl lafoua-a épi Lapriyè Granmèt-la, Dékalòg-la ki déklaré prinsip lavi moral-la ki valab pou tout moun-yo.
¬ [84]

2034     Pontif Romin-an épi Évèk-yo, kòm « véritab anségnan sètadi ki gin otorité Kris-la, […] préché bay pèp-la yo rinmèt yo-a lafoua pou-l kouè-a épi pou-l apliké nan konpòtman-l yo » (LG 25). Majistè òdinè épi inivèsèl Pontif Romin-an épi Évèk-yo ki nan kominion avèk li-a anségné fidèl-yo vérité pou yo kouè-a, charité pou yo pratiké-a, kontantman anplin pou yo éspéré-a.

2035     Dènié dégré patisipasion nan otorité Kris-la sé karism infayibilité-a ki asiré-l. Karism sa-a « rivé jous koté dépo Révélasion Bondié-a rivé-a » (cf. LG 25) ; li rivé jous nan tout éléman minm ansègnman sa-a, ki gin ladan-l doktrîn moral-la, san éléman sa-yo yo pap kapab protéjé, ékspozé épi obsèvé vérité lafoua-yo k-ap sové moun-nan (CDF, décl. " Mysterium Ecclesiæ " 3).

2036     Otorité Majistè-a rivé tou jous nan kòmandman spésifik laloua natirèl-la, paské obsèvans yo sé Kréatè-a ki mandé sa, li nésésè pou sové moun-nan. Majistè l’Égliz-la, antan li raplé sa laloua natirèl-la bay lòd fè-yo, ap égzèsé yon pati ésansièl nan fonksion profètik li-a, antan l-ap anonsé moun-yo ki sa yo yé vrèman épi fè yo sonjé ki sa yo doué yé dévan Bondié (cf. DH 14).
¬ [1960]

2037     Laloua Bondié-a, sa yo konfié l’Égliz-la, yo transmèt-li bay fidèl-yo tankou chémin lavi-a épi vérité-a. Sé poutèt sa fidèl-yo gin doua (cf. CIC, can. 213) pou yo instrui yo osijè sa Bondié bay lòd fè-yo pou yo sové-a, sé sa ki pròpté jijman-an palintèmédiè lagras-la, épi ki géri rézon moun-nan ki blésé-a. Yo gin Dévoua pou yo obsèvé konstitision épi dékrè otorité léjitim l’Égliz-la proklamé-yo. Désizion sa-yo, minmsi sé t-a pou késion disiplîn, mandé dosilité nan charité-a.
¬ [2041]

2038     Nan travay anségné épi apliké doktrîn moral krétyin-an, l’Égliz-la bézouin dévouman Pastè-yo, sians téolojyin-yo, kontribision tout krétyin-yo ak tout moun ki gin bòn volonté. Lafoua-a épi pratik Évanjil-la fè chak moun ékspérimanté lavi « nan Kris-la », ki kléré-l épi fè-l vîn kapab kalkilé réalité ki konsèné Bondié ak moun-nan dapré Éspri Bondié-a (cf. 1 Co 2, 10-15). Konsa Éspri-Sin-an kapab sèvi ak sa-k pi piti-yo pou-l kléré savan-yo épi sa-yo ki pi ro nan dignité-a.
¬ [2442]

2039     Sé pou yo égzèsé ministè-yo nan yon éspri sèvis fratènèl épi dévouman aléga l’Égliz-la, nan non Granmèt-la (cf. Rm 12, 8. 11). An minm tan, konsians chak moun, nan jijman moral-li osijè aksion pèsonèl li-yo, doué évité pou-l t-a rété fèmin sèlman nan konsidérasion individuèl-la. Pi byin li kapab, sé pou-l fè éfò pou-l ouvri sou konsidérasion byin tout moun-yo, dapré jan sa éksprimé nan laloua moral natirèl-l la épi nan laloua yo révélé-a, épi apré sa nan laloua l’Égliz-la ak nan véritab ansègnman Majistè-a osijè késion moral-yo. Yo pa doué opozé konsians pèsonèl-la épi rézon-an kont laloua moral-la oubyin Majistè l’Égliz-la.
¬ [1783]

2040     Konsa yon véritab léspri filial aléga l’Égliz-la ap kapab ogmanté pami krétyin-yo. Sa sé dévlòpman nòmal lagras batèm-nan ki anfanté nou nan vant l’Égliz-la épi fè nou tounin manb kò Kris-la. L’Égliz-la, ak dévouman-l kòm manman, ba nou mizérikòd Bondié-a ki dépasé tout péché nou-yo épi k-ap aji spésialman nan sakréman Rékonsiliasion-an. Tankou yon manman ki prévouayan, li ofri nou, nan litiji li-a tou, nouriti Paròl-la épi Ékaristi Granmèt-la chak jou.
¬ [167]

II. Kòmandman l’Égliz-yo

2041     Plas kòmandman l’Égliz-yo sé nan lign lavi moral-la ki fè youn ak lavi litijik-la épi ki nouri nan li-a. Karaktè obligatoua laloua pozitif sa-yo otorité pastoral-yo promulgé yo, gin kòm finalité pou prévoua minimòm ki nésésè-a pou fidèl-yo nan léspri priyè-a épi nan éfò moral-la, pou kouasans nan rinmin pou Bondié ak pou prochin-an.

2042     Prémié kòmandman-an (« Jou Dimanch-yo [Jou Granmèt-la] ak lòt fèt yo préskri-yo sé pou tandé Mès-la épi sispann travay tankou ésklav ») (« Jou dimanch pou réspékté, ni jou fèt-d-obligasion. Minm jou sa-yo pou-ou al lamès, pou-ou asisté-l avèk tout kè-ou ») égzijé fidèl-yo pou yo sanktifié jou koté yo fè sonjé réziréksion Granmèt-la, koté yo onoré mistè Sint Vièj Mari épi sin-yo, toudabò antan yo patisipé nan sélébrasion ékaristik-la, sé la kominoté krétyin-an rasanblé, épitou pou yo répozé anba travay sa-yo ak aktivité sa-yo ki kapab anpéché sanktifikasion kalité jou sa-yo (cf. CIC, can. 1246-1248; CCEO, can. 880, § 3 ; 881, §§ 1. 2. 4).
¬ [1389] [2180]

     Dézièm kòmandman-an (« Tout péché-ou fò-ou konfésé, omouin yon foua chak ané ») asiré préparasion pou Ékaristi-a palintèmédiè résévoua sakréman Rékonsiliasion-an, ki kontinué travay konvèsion épi padon Batèm-nan (cf. CIC, can. 989; CCEO, can. 719).
¬ [1457]

     Touazièm kòmandman-an (« [Sakréman Ékaristi-a] Bondié Sovè-ou pou-ou résévoua, omouin a Pak kòrèktéman ») garanti pou o minimòm yo résévoua Kò ak San Granmèt-la an rélasion ak fèt Pak-yo, ki orijîn épi pouin santral litiji krétyin-an (cf. CIC, can. 920; CCEO, can. 708 ; 881, § 3).
¬ [1389]

2043     Katriyèm kòmandman-an (« Jou pou-ou fè jèn, fò-ou obsèvé-l (mèkrédi sann, vandrédi sin), ni jou pou-ou pa manjé piès viann (vandrédi karèm) »), sa garanti tan disiplîn (ascèse) ak pénitans-yo ki préparé nou pou fèt litijik-yo épi pou-n vîn gin kontròl instin nou-yo épi libèté kè-a (cf. CIC, can. 1249-1251; CCEO, can. 882).
¬ [2177]

     Sinkièm kòmandman-an (« Soutni l’Égliz-la nan bézouin matérièl li ») déklaré an plis fidèl-yo gin obligasion pou yo soutni, chak moun dapré posibilité-l, bézouin matérièl l’Égliz-la (cf. CIC, can. 222; CCEO, can. 25).
¬ [1387] [1438] [1351]

III. Lavi moral-la épi témouagnaj misionè-a

2044     Fidélité moun ki batizé-yo sé prémié kondision pou anons Évanjil-la épi pou mision l’Égliz-la sou tè-a. Pou montré fòs vérité épi ékla anons salu-a dévan moun-yo, témouagnaj-la doué jouinn konfimasion nan lavi krétyin-yo. « Témouagnaj lavi krétyin-an épi akonplisman aksion ki bon-yo nan yon éspri surnaturèl, gin yon fòs pou atiré moun-yo vîn nan lafoua-a épi vîn jouinn Bondié » (AA 6).
¬ [852, 905]

2045     Poutèt yo sé manb kò sa-a Kris-la sé tèt li-a (cf. Ep 1, 22), krétyin-yo kontribué pou bati l’Égliz-la ak konviksion yo épi pèsévérans konpòtman yo. L’Égliz-la ogmanté, li grandi épi li élaji gras a fidèl li-yo ki sin (cf. LG 39), joustan nou tout « nou vîn tounin moun kòrèk nèt-la, nan mézi plénitud laj Kris-la » (Ep 4, 18).
¬ [828]

2046     Ak lavi y-ap minnin dapré Kris-la, krétyin-yo ap fè Avènman Rouayòm Bondié-a fèt pi vit, sé « Rouayòm jistis, rinmin ak lapè » (MR, Préfas Kris-Roua). Min sé pa pousa yo néglijé fonksion-yo sou tè-a ; antan yo fidèl aléga Mèt yo-a, yo akonpli fonksion sa-yo avèk douati, pasians épi rinmin.
¬ [671, 2819]

Rézimé

2047     Lavi moral-la sé yon sèvis adorasion spirituèl. Fason krétyin-an konpòté-l jouinn nouriti-l nan litiji-a ak nan sélébrasion sakréman-yo.

2048     Kòmandman l’Égliz-la konsèné lavi moral-la ak lavi krétyin-an ki fè youn ak litiji-a épi ki nouri ladan-l.

2049     Majistè Pastè l’Égliz-yo nan domèn moral-la, dòdinè yo égzèsé-l nan katéchèz-la ak nan prédikasion-an, sou fondman Dékalòg-la ki déklaré prinsip lavi moral-la ki valab pou tout moun-yo.

2050     Pontif Romin-an épi Évèk-yo, kòm véritab anségnan, yo préché bay pèp Bondié-a lafoua pou-l kouè-a épi pou-l apliké nan konpòtman-l yo. Sé yo minm tou ki gin pou fè jijman osijè késion moral-yo ki régadé laloua natirèl-la ak rézon-an.

2051     Infayibilité Majistè Pastè-yo rivé jous nan tout éléman ansègnman sa-a, ki gin ladan-l doktrîn moral-la, san éléman sa-yo yo pap kapab protéjé, ékspozé épi obsèvé vérité lafoua-yo k-ap sové moun-nan.

 

Gid