Mercredi15Mai7ème Semaine de Pâques White
[Sainte Denise
Mémoire Facultative]
[Dédicace de la Cathédrale de Jacmel (Pr. D. H.)
Mémoire Facultative]

GPremier quartier
"Femme, voici ton fils ! - Voici ta mère!" ~ Mèsi Bondié pou sékou Manman Notre-Dame !

 

KATÉCHISM L'ÉGLIZ KATOLIK-LA

Gid

 2051b

Dis kòmandman-yo

Égzòd
20, 2-17

Détéronòm
5, 6-21

Fòmul
pou katéchèz-la
(P. Card. Gasparri,
Catechismus
Catholicus, Vatican, 1933, p. 23)

Mouin sé Granmèt Bondié-ou la,
ki té fè-ou soti
nan péyi Éjip-la,
nan kay ésklavaj-la.

 Sé mouin minm Granmèt Bondié-ou la
 ki té fè-ou soti
 nan tè Éjip-la,
sot nan kay ésklavaj-la

 
    1

Ou pap gin dié étranjé dévan-m.

Ou pap gin dié étranjé nan fas mouin.

Yon sèl Bondié pou-ou adoré,
pou-ou rinmin avèk tout kè-ou.

Ou pap fè pòtré zidòl,
ni okinn pòtré
ki sanblé
bagay ki nan sièl-la anro-a
oubyin ki sou tè-a anba-a,
ni bagay ki nan dlo-yo

anba tè-a,
 Ou pap adoré yo,
 ou pap fè sèvis pou yo.
Sé mouin minm Granmèt Bondié-ou la, ki fò, ki jalou, ki vîn égzaminin fot papa-yo nan pitit-yo nan touazièm ak katriyèm jénérasion nan moun-yo ki rayi-m yo, épi ki fè mizérikòd pou mil jénérasion pou moun ki rinmin-m yo, ki kinbé lòd mouin-yo.

   
    2

 Ou pap sèvi ak non Granmèt
 Bondié-ou la pou granmési ;

Ou pap sèvi ak non Granmèt
 Bondié-ou la pou granmési

 Non Bondié pou-ou réspékté,
 pa fè sèman pou granmési.

sèké Granmèt la pa kité moun sa-a san pinision, sa-k sèvi ak non Granmèt Bondié-l la pou granmési-a.

   
    3

Sonjé pou-ou fè ouè jan jou
saba-a sin.

Obsèvé jou saba-a
pou-ou fè ouè li sin

Jou dimanch [Jou Granmèt-la]
 pou-ou obsèvé,
 antan-ou sèvi Bondié fidèl.

 Pandan sis jou ou-ap travay, ou-ap fè tout travay ou ; sétièm jou-a minm sé saba Granmèt Bondié-ou la ; ou pap fè okinn travay nan li, ni ou minm ni pitit gason-ou, ni pitit fi-ou, ni sèvitè-ou, ni sèvant ou, ni bèt chaj ou, ni étranjé ki anndan vil ou yo. Pandan sis jou Granmèt-la té fè sièl-la ak tè-a ak lanmè-a ak tou sa-k nan yo, épi li répozé nan sétièm jou-a : sé pousa Granmèt-la béni jou sa-a, li fè-l sin.

   
     4

 Onoré papa-ou ak manman-ou,

Onoré papa-ou ak manman-ou

Papa-ou ak manman-ou
pou-ou réspékté

 pou-ou viv lontan

 

pou-ou kapab viv byin lontan.

sou tè-a, sa Granmèt Bondié-ou la ap ba ou-a.

   
    5

Ou pap touyé.

Pa touyé.

Okinn moun ou pa gin doua touyé,
ni ak pròp min-ou ni ak volonté-ou.

    6

Ou pap fè adiltè.

Pa fè adiltè.

Mové plézi ou pa doué fè-l,
ni nan kò-ou ni nan konsantman-ou.

    7

Ou pap vòlè.

Pa vòlè.

Byin prochin-ou ou pa doué pran-l,
ni kinbé-l san okinn rézon.

    8

Ou pap palé
kont prochin-ou
pou fè fo-témouagnaj.

Pa palé
fo-témouagnaj
kont prochin-ou.

 Sou do prochin-ou pa fè manti,
 ni tripotaj pa rapòté-l.

    9

 Ou pap anvi
kay prochin-ou ;
ou pap mét lidé-ou
sou madanm li,

Pa anvi
madanm prochin-ou.

Plézi lachè, ou pap anvi-l,
sof lè-ou rivé marié sèlman.

     10

ni sèvitè-l, ni sèvant li,
ni bèf li, ni bourik li,
ni okinn bagay ki pou li.

 Ou pap mét lidé-ou
 sou sou tou sa-k
pou prochin-ou.

Sou byin prochin-ou pa mét lidé-ou,
pou-ou t-a kapab pran-l
san rézon.

     

Gid

TOUAZIÈM PATI
Lavi nan Kris-la

DÉZIÈM SÉKSION
Dis kòmandman-yo

« Mèt, ki sa pou-m fè… ? »

2052     « Mèt, ki sa pou-m fè ki bon pou-m gin lavi tout tan-an ? ». Pou jénòm ki té pozé-l késion-an, Jézu réponn toudabò yon fason katégorik antan-l fè-l ouè nésésité pou-l rékonèt Bondié tankou « yon sèl ki Bon-an », tankou Byin ki dépasé tout lòt épi tankou sous tout byin. Apré sa Jézu déklaré : « Si-ou vlé antré nan lavi-a, obsèvé kòmandman yo ». Épi li fè moun k-ap palé avèk li-a sonjé kòmandman ki konsèné rinmin pou prochin-an : « Pa touyé moun, pa fè adiltè, pa vòlè, pa fè fo-témouagnaj, onoré papa-ou ak manman-ou ». Anfin, Jézu rézimé kòmandman sa-yo yon fason pozitif : « Rinmin prochin-ou tankou ou-minm » (Mt 19, 16-19).
¬ [1858]

2053     Sou prémié répons sa-a, yon dézièm vîn ajouté : « Si-ou vlé vîn kòrèk nèt, alé, vann sa-ou ginyin, bay pòv-yo, ou-ap gin yon trézò nan sièl-yo ; épi vini, suiv mouin » (Mt 19, 21). Li pa éliminé prémié-a. Suiv Kris-la gin akonplisman kòmandman-yo ladan-l. Li pa aboli Laloua-a (cf. Mt 5, 17), min li invité moun-nan dékouvri laloua-a nan Mèt li-a an pèrsòn, ki akonpli-l ala pèféksion. Nan toua Évanjil sinoptik-yo, apèl Jézu fè jénòm rich-la, pou-l suiv-li kòm disip gras a obéyisans-la épi obsèvans kòmandman-yo, apèl sa-a toupré apèl pou viv pòv épi viv byin réglé nan séksualité-a (cf. Mt 19, 6-12. 21. 23-29). Yo pa kapab séparé konsèy évanjélik-yo ak kòmandman-yo.
¬ [1968] [1973]

2054     Jézu réprann dis kòmandman-yo, min li manifésté fòs Éspri-a k-ap travay nan lèt ki ékri-yo ; li té préché jistis ki dépasé pa skrib-yo ak Farizyin-yo (Mt 5, 20) tankou pa lòt nasion ki payin-yo tou (cf. Mt 5, 46-47). Li déplouayé égzijans tout kòmandman-yo : « Nou té tandé yo té di ansyin-yo : Pa touyé […]. Mouin minm mouin di nou : Tout moun ki fè kòlè kont frè-l, li mérité jijman » (Mt 5, 21-22).
¬ [581]

2055     Lè yo té pozé-l késion : « Kilès ki gran kòmandman-an nan Laloua-a ? » (Mt 22, 36), Jézu réponn : « Sé pou-ou rinmin Granmèt Bondié-ou la ak tout kè-ou, ak tout nanm ou, ak tout éspri-ou : Sa-a sé gran kòmandman-an, sé prémié-a. Dézièm-nan minm sanblé avèk sa-a : Sé pou-ou rinmin prochin-ou nan tankou pròp tèt ou. Nan dé kòmandman sa-yo tout Laloua-a pandié ansanm ak Profèt-yo » (Mt 22, 37-40 ; cf. Dt 6, 5 ; Lv 19, 18). Dékalòg-la (dis kòmandman-yo) sé pou yo intèprété-l nan limiè doub kòmandman charité-a ki fè yon sèl é ki réalizé Laloua-a an plin :
¬ [129]

« Réyèlman : Pa fè adiltè, Pa touyé, Pa vòlè, Pa fè fo-témouagnaj, Pa fè anbision, épi lòt sa yo kòmandé, sé nan paròl sa-a li jouinn fondman-l : Sé pou-ou rinmin prochin-ou tankou ou-minm. Rinmin prochin-an pa fè sa-k mal ; akonplisman laloua-a konsa sé rinmin-an » (Rm 13, 9-10).

Dékalòg-la nan Sint-Ékritu-a

2056     Mo « Dékalòg »-la vlé di litéralman « dis paròl » (Ex 34, 28 ; Dt 4, 13 ; 10, 4). Bondié té révélé « dis paròl » sa-yo bay pèp li-a sou mòn ki sin-an. Li té ékri yo « ak Douèt-li » (Ex 31, 18 ; Dt 5, 22), kontrèman ak lòt kòmandman-yo Moyiz té ékri-a (cf. Dt 31, 9. 24). Yo sé paròl Bondié nan yon sans paréksélans. Yo transmèt yo ba nou nan liv Égzòd-la (cf. Ex 20, 1-17) ak nan liv Détéronòm-nan (cf. Dt 5, 6-22). Dépi Ansyin Téstaman-an, Liv ki sin-yo fè référans a « dis paròl-yo » (cf. parégzanp Os 4, 2 ; Jr 7, 9 ; Ez 18, 5-9). Min sé nan Nouvo Téstaman-an nan Jézu signifikasion-yo pral révélé anplin.
¬ [700] [62]

2057     Yo konprann Dékalòg-la toudabò nan kontèks Égzòd-la ki gran événman libérasion Bondié fè, nan mitan Ansyin Alians-la. « Dis paròl-yo », kit yo fòmulé  kòm kòmandman négatif, intèdiksion, kit sé kòm kòmandman pozitif (tankou « Onoré papa-ou ak manman-ou »), y-ap indiké kondision pou yon lavi ki libéré anba ésklavaj péché-a. Dékalòg-la sé chémin lavi :
¬ [2084]

« Si […] ou rinmin Granmèt Bondié-ou la, pou-ou maché nan chémin-l yo, pou-ou kinbé kòmandman-l yo ak sérémoni-yo, ak jijman-yo, ou-ap viv : konsa l-ap fè-ou vîn anpil » (Dt 30, 14).
¬ [2170]

     Fòs libérasion Dékalòg sa-a parèt parégzanp nan kòmandman répo saba-a, ki déstiné minm jan-an pou étranjé-yo ak ésklav-yo :

« Sonjé ou-minm tou ou té ésklav nan Éjip, Granmèt Bondié-ou la té ouété-ou sot la ak min ki gin fòs, ak bra-l ki drésé » (Dt 5, 15).

2058      « Dis paròl-yo » rézimé épi proklamé Laloua Bondié-a : « Paròl sa-yo, Granmèt la té déklaré yo bay tout kominoté-ou la sou mòn-nan, nan mitan difé-a, nuaj-la, gro nuaj noua-a, gran voua-a, antan-l pa-t ajouté pi plis ; li té ékri yo sou dé tab ròch yo, sa-l té rinmèt-yo ban mouin » (Dt 5, 22). Sé poutèt sa, yo rélé dé tab sa-yo « Témouagnaj » (Ex 25, 16). Nan yo minm réyèlman gin kondision Alians-la ki fèt ant Bondié ak pèp li-a. « Tab témouagnaj » sa-yo (Ex 31, 18 ; 32, 15 ; 34, 29) yo té doué dépozé yo nan « arch »-la (kòf kontra-a) (Ex 25, 16 ; 40, 1-2).
¬ [1962]

2059     « Dis paròl-yo » Bondié palé yo nan yon “téofani” (aparision Bondié) (« Sé fas a fas Granmèt la té palé avèk nou nan mòn nan, nan mitan difé-a » : Dt 5, 4). Yo fè pati Révélasion Bondié fè osijè li-minm ak osijè gloua li-a. Kado kòmandman-yo sé kado Bondié li-minm épitou kado sint volonté-l la. Antan-l fè konnin volonté-l yo, Bondié révélé pròt tèt-li bay pèp li-a.
¬ [707] [2823]

2060     Kado kòmandman-yo ak Laloua-a fè pati Alians-la Bondié signin ak pèp li-a. Dapré liv Égzòd-la, révélasion « dis paròl-yo » fèt ant prézantasion Alians-la (cf. Ex 19) épi konklizion-l (cf. Ex 24), – apré pèp-la té angajé-l pou-l « fè » tout sa Granmèt-la t-a di épi pou-l « obéyi »-l (Ex 24, 7). Yo pa janm transmèt Dékalòg-la si sé pa apré yo fîn fè sonjé Alians-la (« Granmèt Bondié nou-an té pasé yon alians avèk nou nan Orèb » : Dt 5, 2).
¬ [62]

2061     Sé anndan Alians-la kòmandman-yo résévoua signifikasion yo anplin. Dapré Sint-Ékritu-a, konpòtman moral moun-nan pran tout signifikasion-l nan Alians-la épi palintèmédiè Alians-la. Prémié nan « dis paròl-yo » ap fè sonjé rinmin Bondié gin pou pèp li-a :

« Épi kòm poutèt chatiman péché-a té gin yon pasaj sot nan paradi libèté-a vîn nan ésklavaj tè sa-a, sé sa-k fè prémié paròl Dékalòg-la, sètadi prémié mo kòmandman Bondié-yo sé osijè libèté-a antan-l di : « Sé mouin minm Granmèt Bondié-ou la ki té fè-ou soti nan tè Éjip-la, sot nan kay ésklavaj-la » (Ex 20, 2 ; Dt 5, 6) (Origène, hom. in Ex. 8, 1).
¬ [2086]

2062     Nan yon sans strikt kòmandman-yo vini nan dézièm plas ; yo éksprimé inplikasion kondision pou rapò ak Bondié palintèmédiè Alians ki établi-a. Égzistans moral-la sé répons yo bay inisiativ Bondié ki plin rinmin-an. Sé rékonésans, obéyisans pou Bondié épi sèvis aksion-d-gras. Sé koopéré ak projè Bondié ap kontinué fè nan istoua-a.
¬ [142] [2002]

2063     Alians-la épi dialòg ant Bondié ak moun-nan jouinn yon témouagnaj tou poutèt tout dévoua-yo sé nan prémié pèrsòn-nan yo éksprimé yo (« Mouin sé Granmèt-la… ») épi yo dirijé bay yon lòt sijè (« Ou… »). Nan tout kòmandman Bondié-yo, gin yon pronon pèsonèl o singilié ki dézigné moun y-ap bay li-a. Ansanm ak tout pèp-la, sé chak moun an patikilié Bondié fè konnin volonté-l :
¬ [878]

« Li té bay lòd rinmin pou Bondié-a épitou li té montré sa-k jistis parapò a prochin-an, pou moun-nan pa-t ni injis ni indign pou Bondié, antan-l préparé moun-nan palintèmédiè Dékalòg-la pou-l zanmi-l épi pou-l gin bon akò ak prochin-an […]. Épi sé sa-k fè minm jan-an tou [paròl Dékalòg-yo] kontinué rété lakay nou-minm [krétyin-yo], antan yo résévoua ékstansion ak kouasans, min pa déstriksion, poutèt Avènman Granmèt-la nan chè-a » (S. Irénée, hær. 4, 16, 3-4).

Dékalòg-la nan Tradision l’Égliz-la

2064     Tradision l’Égliz-la, nan fidélité ak Sint-Ékritu-a épi dapré égzanp Jézu, té rékonèt inpòtans Dékalòg-la épi prémié plas signifikasion-l ginyin-an.

2065     Dépi sint Ogustin, « dis kòmandman-yo » té vîn gin yon gran plas nan katéchèz moun ki t-apral résévoua batèm-yo. Nan kinzièm sièk-la yo kòmansé abitud éksprimé Dékalòg-la ak fòmul ki gin minm kadans épi ki pozitif yon fason pou mémoua-a kapab rétni yo pi fasil. Jous jodi-a yo anplouayé fòmul sa-yo. Anpil foua, katéchism l’Égliz-la té ékspozé ansègnman moral krétyin-an dapré lòd « dis kòmandman-yo ».

2066     Té gin variasion nan répatision ak numérotasion kòmandman-yo nan déroulman istoua-a. Nan katéchism sa-a yo suiv répatision kòmandman-yo sint Ogustin té établi-a épi ki té vîn tradisionèl nan l’Égliz katolik-la. Sé minm sa-a tou pou kominoté lutéryin-yo. Pèr Grèk-yo té fè yon répatision ki yon ti kras diféran, si li yo jouinn nan Égliz òtodòks-yo ak kominoté réfòmé-yo.

2067     Dis kòmandman-yo déklaré égzijans rinmin pou Bondié ak pou prochin-an. Toua prémié yo gin rapò ak rinmin pou Bondié-a pi plis épi lòt sèt-yo ak rinmin pou prochin-an.
¬ [1853]

« Réyèlman, kòm sé dé kòmandman rinmin koté tout Laloua-a ak Profèt-yo pandié jan Granmèt-la di-a, […] konsa tou dis kòmandman-yo sé nan dé tab yo té bay yo. Yo di toua té ékri sou yon tab épi sèt sou lòt-la » (S. Augustin, serm. 33, 2, 2 : PL 38, 208).

2068     Konsil Trant-la anségné dis kòmandman-yo sé obligasion pou krétyin-yo ak moun ki jistifié-a (ki vîn kòrèk-la nan jistis rouayòm-nan) ki toujou gin pou-l kinbé-yo (cf. DS 1569-1570). Konsil Vatikan II-a déklaré : « Évèk-yo, poutèt yo sé siksésè Apot-yo, yo résévoua mision nan min Granmèt-la […] pou yo anségné tout nasion-yo épi préché Évanjil-la bay tout kréati, pou tout moun-yo, rivé sové palintèmédiè lafoua-a, Batèm-nan ak akonplisman kòmandman-yo » (LG 24).
¬ [1993] [888]

Dékalòg-la fè yon sèl

2069     Dékalòg-la fòmé yon totalité yo pa kapab séparé. Chak « paròl », ranvouayé youn bay lòt épi bay tout ; youn kondisioné lòt. Dé tab-yo kléré youn lòt ; yo fòmé yon sèl réalité òganizé. Dézobéyi yon kòmandman sé krazé tout lòt-yo (cf. Jc 2, 10-11). Yo pa kapab onoré yon moun san fè konpliman pou Kréatè-l la. Yo pa kapab adoré Bondié san yo pa rinmin tout moun-yo li kréyé-a. Dékalòg-la fè lavi téologal ak lavi sosial moun-nan fè yon sèl.
¬ [2534]

Dékalòg-la épi laloua natirèl-la

2070     Dis kòmandman-yo fè pati Révélasion Bondié-a. An minm tan yo anségné nou sa-k fè moun-nan moun tout bon. Yo fè ouè dévoua ésansièl épi poutèt sa tou, indirèktéman, doua fondamantal ki fè pati sa moun-nan yé kòm moun. Dékalòg-la gin yon bèl éksprésion « laloua natirèl »-la ladan-l :
¬ [1955]

« Réyèlman toudabò Bondié t-ap avèti moun-yo palintèmédiè kòmandman natirèl li té déja fiksé nan moun-nan, sètadi palintèmédiè Dékalòg-la – sa si yon moun pa fè-yo, li pap sové-a –, épi li pa-t mandé yo anyin an plis » (S. Irénée, hær. 4, 15, 1).

2071     Minm si yo kapab rivé jouinn kòmandman Dékalòg-yo ak rézon-an sèlman, yo té révélé yo. Pou-l kapab rivé gin yon konésans ki konplè épi ki asiré parapò a égzijans laloua natirèl-la, ras moun-nan ki péchè té bézouin révélasion sa-a :
¬ [1960]

« Réyèlman sa té konvnab pou gin yon éksplikasion kòmandman Dékalòg-yo ki anplin an fonksion éta péché-a poutèt limiè rézon-an ki nan fènoua épi poutèt volonté-a ki dévié » (S. Bonaventure, sent. 4, 37, 1, 3).

     Nou vîn konnin kòmandman Bondié-yo palintèmédiè Révélasion Bondié-a l’Égliz-la propozé nou-an, épi palintèmédiè voua konsians moral-la.
¬ [1777]

Obligasion Dékalòg-la

2072     Kòm dis kòmandman-yo éksprimé dévoua fondamantal moun-nan aléga Bondié ak prochin-an, yo révélé yon obligasion ki grav nan sa ki vîn an prémié nan yo. Fondamantalman yo pa kapab chanjé épi obligasion yo valab tout tan, tout koté. Pèsonn pa kapab ralé kò-l sot anba yo. Bondié inskri dis kòmandman-yo nan kè moun-nan.
¬ [1858] [1958]

2073     Obéyisans aléga kòmandman-yo inpliké kèk obligasion nan domèn ki pa grav nan yo-minm. Konsa sinkièm kòmandman-an intèdi mank jistis nan paròl-la (jouman ak paròl-yo), min sa pa kapab yon fot ki koupab grav si sé pa poutèt sikonstans-yo oubyin intansion moun ki di-l la.

« San mouin nou pa kapab fè anyin »

2074     Jézu di : « Mouin sé pié rézin-an, nou sé branch-yo ; moun ki rét nan mouin, épi mouin-minm nan li, moun sa-a donnin anpil frui, paské san mouin-minm nou pa kapab fè anyin » (Jn 15, 5). Frui y-ap fè sonjé nan paròl sa-a sé yon lavi ki sin k-ap donnin frui poutèt li fè youn ak Kris-la. Lè nou kouè nan Jézu-Kri, nou fè youn ak mistè li-a épi nou kinbé kòmandman-l yo, sé Sovè-a minm ki vini nan nou pou-l rinmin Papa-l ak frè-l yo, Papa-nou ak frè-nou-yo. Poutèt Éspri-a, sé li-minm an pèrsòn ki tounin règ vivan konpòtman-nou sou paranndan. « Sa-a sé kòmandman-m nan, sé pou nou youn rinmin lòt, minm jan mouin rinmin nou-an » (Jn 15, 12).
¬ [2732] [521]

Rézimé

2075     « Ki sa pou-m fè ki bon pou-m gin lavi tout tan-an ? – Si-ou vlé antré nan lavi-a, obsèvé kòmandman-yo » (Mt 19, 16-17).

2076     Nan fason li aji ak nan prédikasion-l, Jézu témouagné Dékalòg-la kontinué valab.

2077     Kado Dékalòg-la fèt anndan Alians Bondié fè avèk pèp li-a. Sé anndan Alians sa-a épi gras a Alians sa-a Kòmandman Bondié-yo résévoua vrè signifikasion yo-a.

2078     Tradision l’Égliz-la, nan fidélité ak Sint-Ékritu-a épi dapré égzanp Jézu, té rékonèt inpòtans Dékalòg-la épi prémié plas signifikasion-l ginyin-an.

2079     Dékalòg-la fòmé yon sèl réalité òganizé koté chak « paròl » oubyin « kòmandman », ranvouayé bay tout ansanm. Dézobéyi yon kòmandman sé krazé tout Laloua-a (cf. Jc 2, 10-11).

2080     Nan dékalòg-la gin yon bèl éksprésion laloua natirèl-la. Sé palintèmédiè Révélasion Bondié-a épi palintèmédiè rézon moun-nan nou rivé konnin-l.

2081     Dis kòmandman-yo nan sa ki vîn an prémié nan yo, éksprimé obligasion ki grav. Poutan obéyisans aléga kòmandman-yo inpliké kèk obligasion nan domèn ki pa grav nan yo-minm.

2082     Sa Bondié kòmandé, li fè-l vîn posib palintèmédiè gras li-a.

 

Gid

PRÉMIÉ CHAPIT
« Sé pou-ou rinmin Granmèt Bondié-ou la ak tout kè-ou, ak tout nanm-ou, ak tout éspri-ou »

2083     Jézu rézimé dévoua moun-nan aléga Bondié ak lòd sa-a: « Sé pou-ou rinmin Granmèt Bondié-ou la ak tout kè-ou, ak tout nanm-ou, ak tout éspri-ou » (Mt 22, 37 ; cf. Lc 10, 27 : « ... ak tout fòs ou… »). Nan paròl sa-yo apèl solanèl-la sonnin : « Kouté, Israèl : Granmèt-la Bondié nou-an sé yon sèl Granmèt-la » (Dt 6, 4-5).
¬ [367]

     Bondié té rinmin an prémié. Yo raplé rinmin Yon sèl Bondié-a nan prémié pami « dis paròl-yo ». Kòmandman-yo minm apré sa déplouayé répons rinmin yo rélé moun-nan pou-l bay Bondié-l la.
¬ [199]

ATIK 1
Prémié kòmandman-an

« Mouin sé Granmèt Bondié-ou la, ki té fè-ou soti nan péyi Éjip-la, nan kay ésklavaj-la. Ou pap gin dié étranjé dévan-m. Ou pap fè pòtré zidòl, ni okinn pòtré bagay ki nan sièl-la anro-a oubyin ki sou tè-a anba-a, ni bagay ki nan dlo-yo anba tè-a. Ou pap adoré yo, ou pap fè sèvis pou yo » (Ex 20, 2-5 ; cf. Dt 5, 6-9).

« Min sa ki ékri : Sé Granmèt Bondié-ou la pou-ou adoré, sé li-minm sèl pou-ou sèvi » (Mt 4, 10).

I. « Sé Granmèt Bondié-ou la pou-ou adoré, sé li-minm sèl pou-ou sèvi » 

2084     Bondié fè konnin-l nan istoua moun l-ap palé avèk li-a antan-l raplé aksion-l ki toupuisan, ki byinvéyan, ki libéré : « Sé mouin minm […], ki té fè-ou soti nan tè Éjip-la, sot nan kay ésklavaj la » (Dt 5, 6). Prémié paròl-la gin prémié kòmandman Laloua-a : « Sé Granmèt Bondié-ou la pou-ou réspékté, sé li minm pou-ou sèvi […]. Nou papralé dèyè dòt dié » (Dt 6, 13-14). Prémié apèl Bondié fè épi prémié sa jistis li égzijé sé pou moun-nan résévoua-l épi adoré-l.
¬ [2057] [398]

2085     Yon sèl vrè Bondié-a révélé gloua-li toudabò bay Israèl (cf. Ex 19, 16-25 ; 24, 15-18). Révélasion vokasion ak vérité moun-nan fè youn ak Révélasion Bondié-a. Moun-nan gin vokasion pou-l fè ouè Bondié nan fason li aji ki konfòm ak kréyé yo kréyé-l « dapré pòtré ak résanblans » Bondié-a (Gn 1, 26) :
¬ [200] [1701]

« Pap janm gin yon lòt Bondié, Trifon, pa-t gin okinn lòt ki té égzisté dépi tout sièk […] andéyò li-minm ki fè inivè sa-a épi dispozé-l. Nou pa pansé Bondié pa nou-an isit diféran ak pa nou-an lòt bò, sé minm li-minm-nan ki té fè papa nou-yo soti nan tè Éjip-la ak pouvoua min-l ak bra-l lonjé ; ni nou pa éspéré nan okinn lòt (réyèlman pa gin dòt), min nan minm-nan ni pou nou bò isit ni pou nou bò lòt bò, Bondié Abraam, Izaak ak Jakòb-la » (S. Justin, dial. 11, 1).

2086      « Nan prémié [lòd yo pasé-a] gin kòmandman lafoua-a, éspérans-la ak charité-a. Réyèlman, lè nou di Bondié, nou déklaré rékonèt sa-k pa an mouvman-an, ki pap chanjé-a, ki toujou rété minm-nan, ki fidèl, ki douat san okinn injistis ; sé poutèt sa lè nou aksépté paròl li-yo li nésésè pou nou ba li tout konfians ak tout otorité. Moun ki konsidéré jan li gin tout pouvoua, li byinvéyan li fasil pou-l fè épi pousé fè sa-k byin, èské li t-a kapab pa mété nan li tout éspérans-li ? Épi si yo kontanplé trézò bonté ak amou li vidé nan nou, èské yo t-a kapab pa rinmin-l ? Sé sa-k fè nan kòmansman ak nan konklizion kòmandman l-ap bay-yo Bondié sèvi ak paròl sa-yo nan Sint-Ékritu-a : Mouin sé Granmèt-la » (Catech. R. 3, 2, 4).
¬ [212] [2061]

Lafoua-a
¬ [1814 - 1816]

2087     Lavi moral-nou pran sous-li nan lafoua nan Bondié ki révélé nou rinmin-l nan. Sin Pòl palé osijè obéyisans lafoua-a (Rm 1, 5 ; 16, 2) kòm prémié obligasion. Li fè nou ouè nan « pa konnin Bondié »-a kòmansman ak éksplikasion tout déviasion moral-yo (cf. Rm 1, 18-32). Dévoua-nou aléga Bondié sé kouè nan li épi rann li témouagnaj.
¬ [143]

2088     Prémié kòmandman-an mandé nou pou nou alimanté épi kinbé lafoua-a avèk prudans épi vijilans épitou pou nou réjté tout sa ki opozé ak li. Gin diféran fason pou fè péché kont lafoua-a :

     Dout volontè osijè lafoua-a sé néglijé oubyin réfizé konsidéré kòm vérité sa Bondié révélé-a épi l’Égliz-la mété dévan nou pou nou kouè-a. Dout involontè-a  indiké yon ézitasion nan kouè-a, yon difikilté nan dépasé objéksion ki an rapò ak lafoua-a oubyin inkiétid poutèt sa-k pa parèt klè nan lafoua-a. Dout-la, si yo ankourajé-l volontèman, li kapab rivé fè léspri-a vîn avèg.
¬ [157]

2089     Inkrédulité-a sé néglijans vérité yo révélé-a oubyin réfizé volontèman pou ba-l konsantman. « Yo rélé érézi (hérésie), lè yo réfizé avèk pèsistans, apré yo fîn résévoua Batèm-nan, pou yo kouè nan kèk vérité lafoua katolik-la ki sot nan Bondié ; apostazi-a (apostasie), sé séparé ak lafoua krétyin-an toutantié ; chism-nan (schisme) sé réfizé soumèt bay Souvérin Pontif-la oubyin réfizé kominion ak manb l’Égliz-la ki soumèt ba li » (CIC, can. 751).
¬ [162, 817]

Éspérans-la
¬ [1817 - 1821]

2090     Lè Bondié révélé pròp tèt-li épi li rélé moun-nan, sé pa ak pròp fòs pa-l moun-nan ap kapab réponn Bondié an plin. Li doué éspéré Bondié ap ba-l kapasité pou-l rinmin-l tou épi pou-l aji dapré kòmandman rinmin-an. Éspérans-la sé tann avèk konfians Bondié ap béni nou épi ap fè nou ouè-l pou nou jouinn kontantman-an ; li sé krint tou pou-n t-a ofansé rinmin Bondié-a épi provoké yon chatiman.
¬ [1996]

2091     Prémié kòmandman-an vizé tour péché kont éspérans-la ki dézéspoua-a ak prézonpsion-an (prétansion-an) :

     Ak dézéspoua-a moun-nan sispann éspéré nan Bondié k-ap sové-l pèsonèlman, k-ap ba-l sékou pou-l kapab rivé sové oubyin k-ap padoné péché-l yo. Li kontrè ni ak bonté Bondié ni ak jistis-li – paské Bondié fidèl nan promès li-yo – ni ak mizérikòd-li.
¬ [1864]

2092     Gin dé éspès prézonpsion (prétansion). Soua moun-nan égzajéré osijè kapasité-l (antan-l éspéré li kapab sové pròp tèt-li san sékou ki sot anro-a) soua moun-nan prétann asiré sou tout puisans ak mizérikòd Bondié-a (antan-l éspéré l-ap jouinn padon-an san konvèsion épi gloua-a san mérit).
¬ [2732]

Charité-a
¬ [1822 - 1829]

2093     Lafoua nan rinmin Bondié-a anbrasé vokasion ak obligasion pou réponn charité Bondié-a ak yon amou sinsè. Prémié kòmandman-an ba nou lòd rinmin Bondié anro tout bagay (cf. Dt 6, 4-5) ni tout sa-l kréyé-yo poutèt li épi akòz li.

2094     Li posib pou fè péché kont rinmin Bondié-a nan diféran fason : indiférans-la néglijé oubyin réfizé konsidéré rinmin Bondié-a ; li pa konnin prévnans-li épi li nié fòs-li. Ingratitid-la pa vlé oubyin réfizé rékonèt charité Bondié-a épi rinmèt-li rinmin pou rinmin. Tiédè-a sé ézité oubyin néglijé pou réponn rinmin Bondié-a, li kapab inpliké réfizé kité mouvman rinmin-an ralé-ou. Asédi-a (acédie) oubyin parès spirituèl-la rivé jous nan réjté kè kontan ki soti nan Bondié-a épi nan dégoutans pou byin ki sot nan Bondié-a. Rayi Bondié-a soti nan ògèy-la. Li pa vlé rinmin Bondié-a paské li nié bonté-l épi li chèché palé-l mal poutèt Bondié intèdi péché-yo épi bay chatiman-yo.
¬ [2733] [2303]

II. « Sé li-minm sèl pou-ou sèvi »

2095     Fòs kalité (vertu) téologal lafoua-a, éspérans-la ak charité-a bay bon kalité (vertu) moral-yo fòm ak lavi. Konsa charité-a minnin nou pou yo rinmèt Bondié sa nou doué-l kòm kréatu an tout jistis. Bon kalité (vertu) rélijion-an dispozé nou pou konpòtman sa-a.
¬ [1807]

Adorasion
¬ [2628]

2096     Adorasion-an sé prémié akt bon kalité (vertu) rélijion-an. Adoré Bondié sé rékonèt li kòm Bondié, kòm Kréatè épi Sovè, Granmèt k-ap kòmandé tout sa ki égzisté-yo, Rinmin san limit ki gin mizérikòd. « Sé Granmèt Bondié-ou pou-ou adoré, sé li-minm sèl pou-ou sèvi » (Lc 4, 8) sé sa Jézu di antan l-ap sité Détéronòm-nan  (6, 13).

2097     Adoré Bondié sé rékonèt ak yon réspè épi yon soumision total (absolu) « kréatu-a pa anyin », paské si sé pa-t apati Bondié li pa t-ap égzisté. Adoré Bondié sé fè louanj li, tankou Mari nan « Magnificat »-la, lévé-l anlè épi rabésé pròp tèt-ou, antan ou déklaré avèk rékonésans li fè bagay ki gran épi Non-l sin (cf. Lc 1, 46-49). Adorasion yon sèl Bondié-a libéré moun-nan anba fèmin sou pròp tèt li-a, anba ésklavaj péché-a ak anba sèvi zidòl tè-a.

Priyè-a
¬ [2558]

2098     Akt lafoua-a, éspérans-la ak charité-a, sa prémié kòmandman-an mandé yo, sé nan priyè-a yo fèt. Lévé léspri-nou nan diréksion Bondié sé yon éksprésion adorasion-nou pou Bondié : priyè louanj, aksion-d-gras, intèsésion épi démann. Priyè-a sé kondision ki indispansab pou yon moun kapab obéyi Bondié. « Fò nou toujou ap priyé, san nou pa janm sispann » (Lc 18, 1).
¬ [613]

Sakrifis-la

2099     Sé jistis sa yé pou nou ofri Bondié sakrifis kòm sign adorasion ak rékonésans, siplikasion ak kominion : « Sé yon véritab sakrifis tout aksion nou fè pou nou kapab rété kolé sou Bondié nan yon alians ki sin, sètadi ki an rapò ak byin final sa-a ki fè nou kapab gin kontantman tout bon vré-a » (S. Augustin, civ. 10, 6).

2100     Pou sakrifis ékstériè-a kapab véridik li doué éksprimé sakrifis spirituèl-la : « Sakrifis pou Bondié, yon éspri krazé… » (Ps 51, 19). Profèt Ansyin Alians-la té akizé anpil foua sakrifis k-ap fèt san patisipasion intériè (cf. Am 5, 21-25) oubyin san rapò ak rinmin pou prochin-an (cf. Is 1, 10-20). Jézu raplé paròl profèt Ozé-a : « Sé mizérikòd mouin vlé, sé pa sakrifis » (Mt 9, 13 ; 12, 7 ; cf. Os 6, 6). Sèl sakrifis ki apouin nèt-la sé sa Jézu té ofri sou koua-a, ak yon ofrann total bay rinmin Papa-a pou-l kapab sové nou (cf. He 9, 13-14). Antan nou fè youn ak sakrifis li-a, nou kapab fè lavi-nou tounin yon sakrifis pou Bondié.
¬ [2711] [614] [618]

Promès ak vé

2101     Nan pliziè sikonstans, yo rélé krétyin-an pou-l fè promès bay Bondié. Batèm-nan, Konfirmasion-an, Mariaj-la, Òdinasion-an toujou gin sa ladan yo. Krétyin-an, poutèt yon dévosion pèsonèl, kapab promèt Bondié kèk aksion, priyè, fè lacharité, pélérinaj, etc. Fidélité nan promès nou fè Bondié yo sé réspè nou doué grandè Bondié-a ak amou aléga Bondié ki fidèl-la.
¬ [1237] [1064]

2102      « -a, sètadi promès volontè épi lib yo fè Bondié osijè yon byin posib épi pi bon, yo doué akonpli-l poutèt bon kalité (vertu) rélijion-an » (CIC, can. 1191, § 1). Vé-a sé yon akt dévosion koté krétyin-an konsakré tèt-li bay Bondié oubyin promèt li yon bon aksion. Sé poutèt sa, antan-l akonpli vé-l yo, li rinmèt Bondié sa-l té promèt-la ak sa-l té konsakré-l la. Travay Apot-yo montré nou sin Pòl ki pran souin akonpli vé li té fè-yo (cf. Ac 18, 18 ; 21, 23-24).

2103     L’Égliz-la rékonèt vé pou pratiké konsèy évanjélik-yo gin yon valè kòm modèl (cf. CIC, can. 654) :
¬ [1973]

« L’Égliz-la Manman nou kontan jouinn nan li anpil gason ak fi ki vlé suiv Sovè-a pi pré nan vidé li té vidé tèt li-a épi montré sa pi klè antan yo aksépté povrété-a nan libèté pitit Bondié-yo épi nan rénonsé pròp volonté yo : sètadi moun sa-yo ki soumèt tèt-yo bay yon lòt moun poutèt Bondié, pi louin pasé mézi sa yo préskri-a nan domèn pèféksion-an, pou yo kapab pi konfòm ak Kris-la ki obéyi » (LG 42).
¬ [914]

     Nan kèk ka, pou rézon ki propòsionèl, l’Égliz-la kapab dispansé anba vé ak promès-yo (cf. CIC, can. 692; 1196-1197).

Dévoua sosial rélijion-an épi doua pou libèté rélijion-an

2104      « Tout moun […] gin obligasion pou yo chèché vérité-a, sitou toudabò sa-k konsèné Bondié épi l’Égliz li-a ; épi lè yo konnin-l pou yo anbrasé-l épi kinbé-l » (DH 1). Dévoua sa-a soti nan nati moun-nan minm (DH 2). Li pa an kontradiksion ni ak yon réspè ki sinsè pou diféran rélijion-yo ki « poté anpil foua […] yon réyon vérité sa-a ki kléré tout moun-yo » (NA 2), ni ak égzijans charité-a k-ap pousé krétyin-yo « pou aji avèk rinmin, prudans, pasians ak moun-yo ki tonbé nan érè oubyin ignorans osijè lafoua-a » (DH 14).
¬ [2467] [851]

2105     Dévoua pou sèvi Bondié nan vérité-a konsèné moun-nan individuèlman épi sosialman. Sé sa ki « ansègnman tradisionèl katolik-la osijè dévoua moral moun-nan ak sosiété-a aléga vrè rélijion-an épi sèl Épouz Kris-la » (DH 1). Antan l-ap évanjélizé moun-yo san rété, l’Égliz-la ap travay pou yo kapab mété éspri krétyin-an nan « mantalité ak konpòtman-yo, nan laloua-yo ak òganizasion kominoté-a » (AA 10). Dévoua sosial krétyin-yo sé réspékté épi révéyé nan chak moun rinmin pou vérité-a ak byin-an. Li mandé yo pou yo fè konnin sèvis sèl vrè rélijion-an ki égzisté nan l’Égliz katolik épi apostolik-la (cf. DH 1). Yo rélé krétyin-yo pou yo tounin limiè tè-a (cf. AA 13). Konsa, l’Égliz-la montré kijan Kris-la roua sou tout kréasion-an épi an patikilié sou sosiété moun-yo (cf. Léon XIII, enc. "Immortale Dei" ; Pie XI, enc. "Quas primas").
¬ [854] [898]

2106     « Nan késion rélijion-an yo pa doué fòsé pèsonn aji kont konsians-li ni anpéché-l aji dapré konsians-li an privé kòm an piblik, pou kont-li oubyin an asosiasion, anndan limit li doué réspékté-yo » (DH 2). Doua sa-a fondé sou nati moun-nan minm kòm moun ki fè sé dignité-l ki désidé rété kolé nan vérité ki sot nan Bondié-a ki dépasé lòd tanporèl-la. Sé pousa doua sa-a « kontinué rété minm nan moun ki pa ranpli obligasion pou chèché vérité-a épi pou rété ladan-l nan » (DH 2).
¬ [160, 1782] [1738]

2107     « Si, poutèt sikonstans patikilié pèp-yo gin yon kominoté rélijion yo bay yon rékonésans spésial nan òganizasion jiridik sosiété-a, li nésésè tou pou an minm tan yo rékonèt épi yo réspékté doua pou libèté nan késion rélijion-an pou tout sitouayin-yo ak kominoté rélijion-yo » (DH 6).

2108     Doua pou libèté rélijion-an pa ni yon pèmision moral pou désidé rété nan érè (cf. Léon XIII, enc. "Libertas præstantissimum"), ni yon souadizan doua pou nan érè (cf. Pie XII, discours 6 décembre 1953), min yon doua natirèl moun-nan kòm moun pou libèté sivil-la, sètadi, pou yo pa fòsé-l sou déyò, anndan limit ki kòrèk-yo, nan késion rélijion, bò kot pouvoua politik-la. Yo doué rékonèt doua natirèl sa-a nan lòd jiridik sosiété-a pou-l tounin yon doua sivil (cf. DH 2).
¬ [1740]

2109     Doua pou libèté rélijion-an, dapré nati-li, pa kapab san limit non plis (cf. Pie VI, bref "Quod aliquantum"), ni limité sèlman dapré yon lòd piblik yo pansé nan yon mantalité « pozitivist » oubyin « natiralist » (cf. Pie IX, enc. "Quanta cura"). « Limit ki kòrèk-yo » ki rété anndan kondision chak sosiété, sé prudans politik-la ki doué détèminé-yo dapré égzijans byin komin-an épi otorité sivil-la doué ratifié-yo « dapré prinsip jiridik ki konfòm ak lòd moral objéktif-la » (DH 7).
¬ [2244] [1906]

III. « Ou pap gin dié étranjé dévan-m »

2110     Prémié kòmandman-an intèdi onoré lòt dié sof Yon Sèl Granmèt-la ki té révélé tèt-li bay pèp li-a. Li intèdi sipèstision ak déréspékté rélijion-an (irréligion). Sipèstision-an réprézanté yon éksè ki véré rélijion-an tèt anba (pervers) ; déréspékté rélijion-an (irrélijion) sé yon vis ki opozé bon kalité (vertu) rélijion-an poutèt yon défo.

Sipèstision-an

2111     Sipèstision-an sé yon déviasion santiman rélijion-an ak pratik li mandé yo. Li kapab afékté minm sèvis n-ap fè pou vrè Bondié-a, parégzanp lè yo bay kèk pratik yon inpòtans prèské majik, minmsi dayè yo léjitim oubyin nésésè. Lè yo vlé bay priyè-yo oubyin sign sakramantèl-yo yon éfikasité an fonksion aspè matérièl yo sèlman, an déyò dispozision intériè yo égzijé-a, sé nan sipèstision yo tonbé (cf. Mt 23, 16-22).

Idolatri-a

2112     Prémié kòmandman-an kondané politéism-nan. Li égzijé moun-nan pou-l pa kouè nan lòt dié pasé Bondié, pou-l pa vénéré lòt divinité pasé Yon Sèl-la. Sint-Ékritu-a raplé tout tan sé pou yo réjté « zidòl yo […], sé lajan ak lò yo yé, travay ki sot nan min moun », « yo gin bouch, yo pa kapab palé; yo gin jé, yo pa kapab ouè… ». Zidòl sa-yo ki vid fè moun-nan vîn vid : « Sé tankou yo y-ap yé, moun yo ki fè yo-a, tout moun ki mét konfians yo sou yo-a » (Ps 115, 4-5. 8 ; cf. Is 44, 9-20 ; Jr 10, 1-16 ; Dn 14, 1-30 ; Ba 6 ; Sg 13, 1 – 15, 19). Bondié, okontrè, sé « Bondié vivan-an » (Jos 3, 10 ; Ps 42, 3 ; etc.), ki fè moun viv épi k-ap aji nan istoua-a.
¬ [210]

2113     Idolatri-a pa konsèné sèlman fo-rélijion nasion-yo. Li toujou rété yon tantasion pou lafoua-a. Sé konsidéré kòm Bondié sa-k pa Bondié. Toujou gin idolatri dépi moun-nan onoré épi vénéré kréatu-a nan plan Bondié, soua si sé divinité soua si sé démon (parégzanp nan satanism-nan), soua si sé pouvoua-a, plézi-a, ras-la, zansèt-yo, léta-a, lajan-an, etc. « Nou pa kapab sèvi Bondié avèk lajan », sé sa Jézu di (Mt 6, 24). Anpil mati mouri poutèt yo pa-t vlé adoré « Bèt-la » (cf. Ap 13-14), antan yo réfizé minm fè sanblan sèvi-l. Idolatri-a réjté dominasion sèl Bondié ki Granmèt-la ; donk li pa kapab alé ansanm ak kominion ak Bondié-a (cf. Ga 5, 20 ; Ep 5, 5).
¬ [398] [2534] [2289] [2473]

2114     Lavi moun-nan ranmansé fè youn nan adorasion Yon Sèl-la. Kòmandman pou adoré yon sèl Bondié-a sinplifié moun-nan épi sové-l anba yon gayé san limit. Idolatri-a sé yon koripsion santiman rélijion-an ki natirèl nan moun-nan. Sèvitè zidòl-la sé moun ki « rapòté nosion Bondié ki gravé byin fò nan nanm li-a bay ninpòt lòt bagay angiz bay Bondié » (Origène, Cels. 2, 40).

Divinasion ak maji

2115     Bondié kapab dévoualé avni-an bay profèt li-yo oubyin dòt sin. Poutan konpòtman ki kòrèk pou krétyin-an sé rinmèt tèt-li ak konfians nan min providans-la pou sa ki konsèné avni-an épi pou-l kité tout kiriozité malsin nan domèn sa-a. Mank réfléksion kapab tounin yon mank résponsabilité.
¬ [305]

2116     Yo doué réjté tout fòm divinasion : chèché konkou nan min Satan oubyin démon-yo, rélé mò-yo oubyin lòt pratik k-ap tronpé nan fè kouè yo kapab « dévoualé » avni-an (cf. Dt 18, 10 ; Jr 29, 8). Konsilté oroskòp, astroloji, kiromansi (lir nan lign min-yo), intèprétasion sign ak mouvman bèt-yo épi tiraj osò, fénomèn vouayans, chèché konkou médiòm, tou sa montré yon volonté dominasion sou tan-an, sou istoua-a épi finalman sou moun-yo, ansanm ak yon souaf pou sèvi ak pouvoua kaché. Yo an kontradiksion ak onè épi réspè ki fè youn ak krint rinmin-an nou doué gin pou Bondié sèlman-an.

2117     Tout pratik maji ak sòsèlri (anpouazònman, anvoutman) ki t-a prétann dominé fòs kaché épi mété yo nan pròp sèvis nou épi rivé gin yon pouvoua ki dépasé nati-a sou prochin-an – minmsi sé t-a pou fè-l jouinn santé – sa gravman kontrè ak bon kalité (vertu) rélijion-an. Pratik sa-yo pi kondanab ankò lè ladan yo gin intansion fè lòt moun mal oubyin lè yo chèché jouinn konkou démon-yo. Poté “amulettes” sé bagay ki pa doué fèt. Pratik spiritism-nan anpil foua inpliké divinasion-an ak maji-a. L’Égliz-la avèti fidèl-yo pou yo rété louin bagay sa-a. Chèché konkou konésans médsin yo rélé tradisionèl-yo pa jistifié ni invokasion mové puisans-yo ni profité éksplouaté “krédulité” lòt-yo.

Déréspékté rélijion-an (irréligion)

2118     Prémié kòmandman-an kondané prinsipal péché-yo ki déréspékté rélijion-an : tanté Bondié nan paròl oubyin nan aksion, sakrilèj épi simoni.

2119     Tanté Bondié-a sé lè yo vlé bay bonté-l ak tout puisans-li défi soua nan paròl soua nan aksion. Sé konsa Satan té vlé fè Jézu lagé kò-l apati Tanp-la épi ak jès sa-a pou-l t-a fòsé Bondié aji (cf. Lc 4, 9). Jézu té konbat li ak paròl Bondié-a : « Nou pap éséyé Granmèt Bondié nou-an » (Dt 6, 16). Provokasion (bay défi) ki gin nan tantasion sa-a, blésé réspè ak konfians nou doué Kréatè ak Granmèt nou-an. Bay défi-a toujou gin yon dout osijè rinmin Bondié-a, providans-li, puisans-li (cf. 1 Co 10, 9 ; Ex 17, 2-7 ; Ps 95, 9).
¬ [394] [2088]

2120     Sakrilèj-la sé profané oubyin trété yon fason indign sakréman-yo ak lòt aksion litijik-yo épitou ni moun ni bagay ak koté ki konsakré pou Bondié. Sakrilèj-la sé yon péché grav sitou si yo komèt li kont Ékaristi-a, paské nan sakréman sa-a, sé substans kò Kris-la minm ki vîn prézan pou nou (cf. CIC, can. 1367; 1376).
¬ [1374]

2121     Simoni-an (cf. Ac 8, 9-24) sé achté oubyin vann réalité spirituèl-yo. Lè Simon majisyin-an té vlé achté pouvoua spirituèl li té ouè k-ap aji nan Apot-yo, Piè té réponn li : « Sé pou lajan-ou nan péri ansanm ak ou, paské kado Bondié-a ou pansé achté-l mouayinnan lajan » (Ac 8, 20). Konsa li té konfòmé-l ak paròl Jézu-a : « Sé gratis nou té résévoua, gratis pou nou bay » (Mt 10, 8 ; cf. déja Is 55, 1). Li inposib pou pran byin spirituèl-yo pou tèt pa-nou épi pou-n konpòté-n aléga yo kòmsi nou sé propriétè yo ak mèt yo, paské sé nan Bondié yo gin sous yo. Sé gratis sèlman yo kapab résévoua yo nan min-l.
¬ [1578]

2122     « An déyò ofrann otorité ki gin konpétans-la détèminé, minis-la pa gin doua mandé anyin pou administré sakréman-yo, antan li toujou fè atansion pou pòv pa manké sékou sakréman-yo poutèt yo pa gin lajan-an » (CIC, can. 848). Otorité ki gin konpétans-la fiksé « ofrann » sa-yo dapré prinsip ki fè pèp krétyin-an doué bay mouayin pou soutni minis l’Égliz-yo : « Travayè-a mérité manjé-l » (Mt 10, 10 ; cf. Lc 10, 7 ; 1 Co 9, 5-18 ; 1 Tm 5, 17-18).

Nié égzistans Bondié (athéisme)

2123     « Anpil moun […] nan tan alèkilé pa ouè oubyin réjté éksplisitman rapò intim épi vital sa-a ki fè moun-nan fè youn ak Bondié, atèlpouin yo doué konsidéré atéism-nan pami bagay ki pi grav nan tan sa-a » (GS 19, § 1).
¬ [29]

2124     Non atéism-nan sèvi pou kouvri fénomèn ki diféran anpil. Youn nan fòm ki pi kouran-an sé matérialism pratik-la ki limité bézouin-l ak domèn-li nan éspas-la ak tan-an. Vizion moun-nan até-a ginyin-an antan-l tronpé-l konsidéré moun-nan « sé pròp finalité tèt-li, sèl fabrikan ak kréatè pròp istoua-l » (GS 20, § 1). Yon lòt fòm atéism-nan jodi-a ap tann libérasion moun-nan apati libérasion ékonomik épi sosial-la, sa dapré yo « nati rélijion-an ap éséyé mété obstak kont li, poutèt li lévé éspérans moun-nan mété-l nan yon fo-lavi ki gin pou vini, antan-l détounin-l parapò a konstriksion sosiété ki sou tè-a » (GS 20, § 2).

2125     Atéism-nan, poutèt li réjté oubyin nié égzistans Bondié, sé yon péché kont bon kalité (vertu) rélijion-an (cf. Rm 1, 18). Nivo fot sa-a koupab kapab diminué anpil poutèt intansion moun-yo ak sikonstans-yo. Pami sa-k fè atéism-nan parèt épi gayé « moun ki kouè-yo kapab gin yon patisipasion ki pa piti soua poutèt yo néglijé édiké lafoua-a, soua poutèt yo prézanté ansègnman yon fason k-ap tronpé, oubyin minm akoz défo kalité lavi rélijié, moral ak sosial yo, ki fè yo kapab di yo plis voualé vrè vizaj Bondié ak rélijion-an pasé yo dévoualé-l » (GS 19, § 3).
¬ [1535]

2126     Anpil foua, atéism-nan fondé sou yon fo-lidé otonomi moun-nan, koté yo rivé jous nan réjté tout dépandans parapò a Bondié (cf. GS 20, § 1). Poutan, rékonèt Bondié pa kontrè ditou ak dignité moun-nan, « paské dignité sa-a sé nan Bondié li-minm li fondé épi li akonpli » (GS 21, § 3). L’Égliz-la konnin « mésaj li-a an akò ak anvi ki pi sékrè nan kè moun-nan » (GS 21, § 7).
¬ [396] [154]

Nié posibilité konnin Bondié (agnosticisme)

2127     Agnostisism-nan (nié posibilité pou konnin Bondié-a) gin pliziè fòm. Nan kèk ka, agnostik-la réfizé nié Bondié ; okontrè li pansé gin yon réalité ki égzisté ki transandan nèt ki pa kapab révélé pròp tèt-li épi pèsonn pa kapab di anyin osijè-l. Nan lòt ka, agnostik-la pa désidé anyin osijè égzistans Bondié antan-l déklaré li inposib pou prouvé égzistans sa-a épi minm pou afirmé-l oubyin nié-l.
¬ [36]

2128     Agnostisism-nan pafoua kapab gin yon chèché Bondié ladan-l, min konsa tou kapab sé yon indiférans, yon pran lafuit dévan késion ki alé pi louin sou égzistans-la, épi yon parès nan konsians moral-la. Agnostisism-nan trò souvan sé ékivalan yon atéism pratik.
¬ [1036]

IV. « Ou pap fè pòtré zidòl… »
¬ [1159 - 1162]

2129     Lòd Bondié bay-la té inpliké intèdiksion tout réprézantasion Bondié min moun-nan t-a fè. Détéronòm-nan ékspliké : « Paské nou pa-t ouè okinn fòm, nan jou Granmèt la té palé ak nou-an, nan Orèb, antan-l nan difé-a, pou nou pa pèvèti tèt-nou, pou nou pa fè zidòl, pòtré okinn zidòl » (Dt 4, 15-16). Sé Bondié ki Transandan nèt alé-a (abolument) ki té révélé pròp tét-li bay Israèl. « Li sé tout bagay », min an minm tan li « Gran anlè tout sa-k fè yo » (Si 43, 27-28). Li sé « sa-a ki fè gloua-a, sé li minm ki fè tout bagay sa yo » (Sg 13, 3).
¬ [300] [2500]

2130     Poutan nan Ansyin Téstaman-an, Bondié té bay lòd oubyin té pèmèt yo mété imaj ki t-a kondui yon fason sinbolik jous nan salu-a palintèmédiè Paròl-la ki pran chè-a : konsa sèpan kuiv-la (cf. Nb 21, 4-9 ; Sg 16, 5-14 ; Jn 3, 14-15), arch-d-Alians-la ak chéribin-yo (cf. Ex 25, 10-22 ; 1 R 6, 23-28 ; 7, 23-26).

2131     Sé antan li apuiyé sou mistè inkarnasion Paròl-la, sétièm Konsil Ékuménik-la, nan Nisé (ané 787), té jistifié sèvi ak ikôn-yo kont ikonoklast-yo (moun ki k-ap krazé sint imaj-yo) : ikôn réprézanté Kris-la, min tou Manman Bondié-a, anj-yo épi tout sin-yo. Palintèmédiè inkarnasion-l nan, Pitit Bondié-a fè yon nouvo « prinsip diréksion kay » (ékonomi) kòmansé pou imaj-yo.
¬ [476]

2132     Sèvi krétyin-yo sèvi ak imaj-yo pa kontrè ak prémié kòmandman-an ki intèdi zidòl-yo. Réyèlman, « onè imaj-la transpòté sou modèl orijinal-la » (S. Basile, Spir. 18, 45 : PG 32, 149C), épi « moun ki bay imaj-la réspè, sé sa-yo dékri nan li-a ki égzisté vré-a li bay réspè » (Cc. Nicée II : DS 601 ; cf. Cc. Trente : DS 1821-1825 ; Cc. Vatican II : SC 126 ; LG 67). Onè yo bay sint imaj-yo sé yon réspè vénérasion, sé pa adorasion ki konvnab sèlman pou Bondié :

« Yo pa prézanté imaj-yo nan sèvis rélijion-an dapré sa yo kapab konsidéré nan yo-minm minm kòm réalité : min dapré sé imaj yo yé k-ap minnin nan Bondié ki pran chè-a. Mouvman-an minm ki al nan imaj-la poutèt sé yon imaj, li pa rété nan imaj-la, min l-ap chèché réalité li sé imaj li-a » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 81, 3, ad 3).

Rézimé

2133     « Sé pou-ou rinmin Granmèt la, Bondié-ou, avèk tout kè-ou, avèk tout nanm ou, avèk tout fòs ou » (Dt 6, 5).

2134     Prémié kòmandman-an rélé moun-nan pou-l kouè nan Bondié, pou-l éspéré nan li épi pou-l rinmin-l plis pasé tout bagay.

2135     « Granmèt Bondié-ou la ou-ap adoré » (Mt 4, 10). Adoré Bondié, priyé-l, ofri-l sèvis ki korésponn pou li-a, akonpli promès ak vé yo fè-l, sé aksion bon kalité (vertu) rélijion-an ki soti apati obéyisans prémié kòmandman-an.

2136     Dévoua pou yo fè sèvis Bondié-a an tout vérité-a konsèné moun-nan individuèlman épi sosialman.

2137     Moun-nan doué kapab déklaré rélijion-l yon fason lib an privé épi an piblik (DH 15).

2138     Sipèstision-an sé yon déviasion sèvis nou doué bay vrè Bondié-a. Li parèt klè nan idolatri-a ni nan lòt diféran fòm divinasion ak maji.

2139     Tanté Bondié nan paròl ak nan aksion-an, sakrilèj-la, simoni-an sé péché déréspékté rélijion-an (irréligion), sa prémié kòmandman-an intèdi.

2140     Atéism-nan, antan li réjté oubyin li nié égzistans Bondié, sé yon péché kont prémié kòmandman-an.

2141     Souin ak frékantasion sint imaj-yo apuiyé sou mistè Inkarnasion Paròl Bondié-a. Li pa kontrè ak prémié kòmandman-an.

 

Gid

ATIK 2
Dézièm kòmandman-an

« Pa pran non Granmèt la, Bondié-ou la, pou jouèt » (Ex 20, 7 ; Dt 5, 11).

« Yo té di ansyin yo : “Pa fè fo-sèman” […] Mouin minm mouin di nou pou nou pa fè sèman ditou » (Mt 5, 33-34).

I. Non Granmèt-la sin
¬ [2807 - 2815]

2142     Dézièm kòmandman-an bay lòd pou réspékté Non Granmèt-la. Li sòti nan bon kalité (vèrtu) rélijion-an, minm jan ak prémié kòmandman-an, épi, yon fason pi patikilié, li réglé fason nou sèvi ak paròl-nou nan réalité ki sin-yo.

2143     Pami tout paròl Révélasion Bondié-a, gin youn ki spésial, sé révélasion pròp Non-l nan. Bondié konfié Non-l bay moun ki kouè nan li-yo ; li révélé pròp tèt-li ba yo nan mistè pèsonèl pa-l la. Kado Non-an fè pati domèn konfians ak intimité-a. « Non Granmèt-la Sin ». Sé poutèt sa moun-nan pa doué sèvi mal avèk li. Li doué konsèvé-l nan mémoua-l nan silans rinmin-an ak adorasion-an (cf. Za 2, 17). Li pap mété-l nan pròp paròl pa-l si sé pa pou béni-l, fè louanj li, ba-l goua (cf. Ps 29, 2 ; 96, 2 ; 113, 1-2).
¬ [203] [435]

2144     Réspè aléga Non li-a éksprimé réspè yo doué Bondié li-minm épi tout réalité sakré sa inpliké. Santiman réspè sa-k sakré-a fè pati bon kalité (vertu) rélijion-an :

« Santiman krint-la ak réspè sakré-a, èské sé santiman yon krétyin yo yé : oui ou non ? […] Pèsonn moun pa kapab douté osijè bagay sa-a yon fason rézonab. Sé santiman nou t-a ginyin, min nan yon dégré pi fò, si nou t-a ouè Bondié ki anro nèt-la. Sé santiman nou t-a ginyin, si nou té “konsian” prézans-li. Nan mézi nou kouè li prézan, nou doué gin santiman sa-yo. Pa ginyin yo sé pa pran konsians bagay sa-a, sé pa kouè li prézan » (Newman, Parochial and Plain Sermons, v. 5, Sermon 2 [Westminster 1967] : pp. 21-22)

2145     Fidèl-la doué témouagné Non Bondié, antan li déklaré lafoua-l san-l pa pè anyin (cf. Mt 10, 32 ; 1 Tm 6, 12). Aksion préché-a ak aksion fè katéchèz-la doué plin adorasion ak réspè pou Non Granmèt nou Jézu-Kri.
¬ [2472, 427]

2146     Dézièm kòmandman-an intèdi sèvi mal ak Non Bondié, sètadi, tout itilizasion ki pa konvnab ak Non Bondié, ak Jézu-Kri, ak sint Vièj Mari épi ak tout sin-yo.

2147     Promès-yo, sa yo fè yon lòt nan Non Bondié angajé onè, fidèlité, vérasité ak otorité Bondié. Yo doué réspékté yo poutèt jistis-la. Infidélité parapò a promès sa-yo sé sèvi mal ak Non Bondié épi, yon sètin fason, sé fè konsidéré Bondié kòm yon mantè (cf. 1 Jn 1, 10).
¬ [2101]

2148     Blasfèm-nan kontrè dirèktéman ak dézièm kòmandman-an. Sé déklaré paròl rayisans, répròch, provokasion – intériè oubyin ékstériè – kont Bondié, antan yo palé mal osijè-l, yo manké-l réspè nan mo yo di, yo abizé Non Bondié. Sin Jak kondané moun k-ap « déréspékté bèl non-an [Jézu], sa yo té rélé sou […] yo-a » (Jc 2, 7). Intèdiksion blasfèm-nan rivé jous nan paròl kont l’Égliz Kris-la, sin-yo, bagay ki sakré-yo. Sé yon blasfèm tou pou sèvi ak Non Bondié pou kouvri aktivité kriminèl, pou rédui pèp-yo nan ésklavaj, pou tòtiré oubyin touyé. Sèvi mal ak Non Bondié pou komèt krim fè moun réjté rélijion-an.

     Blasfèm-nan kontrè ak réspè yo doué Bondié épi Non-l ki sin-an. Nan pròp nati-l sé yon péché grav (cf. CIC, can. 1369).
¬ [1756]

2149     Souété malè (jurons), antan yo mété Non Bondié ladan-l, minm san intansion blasfèm, sé manké Bondié réspè. Dézièm kòmandman-an intèdi pran Non Bondié-a pou pratik majik.

« Non Bondié-a gran, sé koté poutèt grandè-l yo prononsé-l ak réspè. Sé pousa yo di Non-l sin koté yo nonmin-l ak réspè épi krint ofansé-l (S. Augustin, serm. Dom. 2, 45, 19 : PL 34, 1278).

II. Prononsé Non Granmèt-la pou bay manti

2150     Dézièm kòmandman-an intèdi fo-sèman. Sèmanté oubyin rélé malè sou tèt-ou (jurer) sé pran Bondié kòm témouin bagay n-ap di. Sé invoké vérasité Bondié kòm garanti pròp vérasité pa nou. Sèman-an angajé Non Granmèt-la. « Sé Granmèt Bondié-ou la pou-ou réspékté, sé li minm pou-ou sèvi, sé sou Non-l pou-ou fè sèman » (Dt 6, 13).

2151     Kondanasion fo-sèman-an sé yon dévoua aléga Bondié. Kòm Kréatè ak Granmèt, Bondié sé règ tout vérité. Paròl moun-nan an akò oubyin opozé ak Bondié ki vérité-a minm. Fè sèman, lè sé vérité, sa léjitim, li kléré rapò ant paròl moun-nan ak vérité Bondié-a. Fo-sèman-an rélé Bondié pou-l témouin yon manti.
¬ [215]

2152     Moun ki fè yon promès antan-l sèmanté alòské li pa gin intansion kinbé promès-la, oubyin apré-l fîn promèt ak sèman li pa kinbé promès-la, sé yon “parjure” (movèz-foua, mantè). “Parjure” (movèz-foua) ki grav-la sé yon fot kont réspè aléga Granmèt tout paròl. Angajé tèt-ou ak sèman pou fè yon bagay ki pa bon, sa kontrè ak Non Bondié ki sin-an.
¬ [2476] [1756]

2153     Jézu té prézanté dézièm kòmandman-an nan sèmon sou mòn-nan : « Nou té tandé ankò yo té di ansyin-yo : “Pa fè fo-sèman, rinmèt Granmèt la sa-ou promèt nan sèman-ou yo”. Mouin minm mouin di nou pou nou pa fè sèman ditou […]. Sé pou paròl ou “oui, oui ; non, non” ; sa-k an plis nan bagay sa yo, sé nan pabon-an li soti » (Mt 5, 33-34. 37 ; cf. Jc 5, 12). Jézu aprann nou : tout sèman gin yon rapò ak Bondié épitou yo doué onoré Bondié ak vérité-l la nan tout paròl y-ap di. Diskrésion lè nou apuiyé sou Bondié nan langaj-la maché ansanm ak atansion pou réspékté prézans li-a, nou témouagné prézans sa-a oubyin nou ba-l désépsion nan chak sa nou di.
¬ [2466]

2154     Tradision l’Égliz-la, antan l-ap suiv sin Pòl (cf. 2 Co 1, 23 ; Ga 1, 20), té konprann paròl Jézu-a pa konttè ak sèman-an lè yo fè-l poutèt yon rézon grav ki jis (parégzanp, dévan yon tribunal). « Sèman-an, sètadi invokasion Non Bondié-a kòm témouin vérité-a, yo pa doué prété-l si sé pa ak vérité, ak disènman épi ak jistis » (CIC, can. 1199, § 1).

2155     Poutèt Non Bondié-a sin, sa mandé pou yo pa sèvi ak li pou bagay ki pa gin inpòtans ni pou yo pa prété yon sèman nan sikonstans ki t-a fè yo intèprété-l kòmsi y-ap aprouvé pouvoua ki égzijé-l yon fason ki injis. Lè otorité sivil ki pa léjitim égzijé yon sèman, yo gin doua réfizé fè-l. Yo doué réfizé-l lè yo mandé-l pou finalité ki kontrè ak dignité moun-yo oubyin kominion l’Égliz-la.
¬ [1903]

III. Non krétyin-an

2156     Yo bay sakréman Batèm-nan « o non Papa-a ak Pitit la ak Éspri-Sin-an » (Mt 28, 19). Nan batèm-nan, Non Granmèt-la fè moun-nan vîn sin, épi krétyin-an résévoua pròp non pa-l nan l’Égliz-la. Sa kapab non kèk sin, sètadi, disip ki té viv yon lavi fidélité égzanplè pou Granmèt li-a. Patronaj sin sa-a bay yon égzanp épi ofri intèsésion-l. « Non Batèm-nan » kapab éksprimé tou kèk mistè krétyin oubyin kè bon kalité (vertu) krétyin. « Paran-yo, parinn ak marinn-yo épi kuré parouas-yo doué véyé pou yo pa bay prénon ki kontrè santiman krétyin-an » (CIC, can. 855).
¬ [232] [1267]

2157     Krétyin-an kòmansé jounin-l, priyè-l épi aksion-l yo ak sign lakoua-a « o non Papa-a ak Pitit la ak Éspri-Sin-an. Amèn ». Moun ki batizé-a doué konsakré jounin-l pou gloua Bondié épi mandé lagras Sovè-a k-ap pèmèt li aji nan Éspri-a kòm pitit Papa-a. Sign lakoua-a ba nou fòs nan tantasion-yo ak difikilté-yo.
¬ [1235] [1668]

2158     Bondié rélé chak moun ak non-l (cf. Is 43, 1 ; Jn 10, 3). Non tout moun sakré. Non-an sé yon imaj pèsonalité moun-nan. Li mandé réspè, kòm sign dignité moun ki poté-l la.

2159     Non yo résévoua-a sé yon non pou tout tan. Nan Rouayòm-nan, karaktè sékrè épi spésial chak moun ki maké ak Non Bondié-a pral kléré nan limiè an plin. « Sa-k ranpòté viktoua-a […] m-ap ba-l yon ti ròch blan, épi sou ti ròch la, gin yon non nouvo ki ékri, pèsonn pa konnin-l sof sa-k résévoua-l la » (Ap 2, 17). « Mouin ouè : sé yon Mouton ki té kanpé sou mòn Siyon, avèk li té gin sankarankat mil ki gin non-l ak non Papa-l ékri nan fron yo » (Ap 14, 1).

Rézimé

2160     « Granmèt, Granmèt nou, ala li puisan non-ou nan, sou tout tè-a » (Ps 8, 11).

2161     Dézièm kòmandman-an bay lòd pou réspékté Non Granmèt-la. Non Granmèt-la sin.

2162     Dézièm kòmandman-an intèdi tout fason pou sèvi ak Non Bondié ki pa konvnab. Blasfèm-nan sé lè yo sèvi ak Non Bondié, Jézu-Kri, sint Vièj Mari épi sin-yo yon fason ki déréspéktan.

2163     Fo-sèman-an rélé Bondié pou-l vîn témouin yon manti. “Parjure”-la sé yon fot grav kont Granmèt-la, li-minm ki toujou fidèl nan promès li-yo.

2164     « Yo pa doué sèmanté ni sou Kréatè-a ni sou okinn kréati, sof si gin toua bagay sa-yo ansanm : vérité, nésésité, réspè » (S. Ignace, ex. spir. 38).

2165     Nan Batèm-nan krétyin-an résévoua non-l nan l’Égliz-la. Paran-yo, parinn ak marinn yo épi kuré parouas-la doué véyé pou yo ba li yon prénon krétyin. Patronaj yon sin bay yon égzanp rinmin épi yon garanti priyè-l.

2166     Krétyin-an kòmansé priyè-l yo ak aksion-l yo ak sign lakoua-a « o non Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an. Amèn »

2167     Bondié rélé chak moun ak non-l (cf. Is 43, 1).

 

Gid

ATIK 3
Touazièm kòmandman-an

« Sonjé pou-ou fè ouè jan jou saba-a sin. Pandan sis jou ou-ap travay, ou-ap fè tout travay ou ; sétièm jou-a minm sé saba Granmèt Bondié-ou la ; ou pap fè okinn travay » (Ex 20, 8-10 ; cf. Dt 5, 12-15).

« Saba-a sé pou moun nan li fèt, sé pa moun-nan ki fèt pou saba-a ; sé pousa Pitit moun-nan sé mèt ata saba-a » (Mc 2, 27-28).

I. Jou saba-a
¬ [346 - 348]

2168     Touazièm kòmandman-an raplé jan jou Saba-a sin : « Sètièm jou-a, sé saba, répo sakré pou Granmèt-la » (Ex 31, 15).

2169     Nan okazion-an Sint-Ékritu-a fè sonjé kréasion-an : « Pandan sis jou Granmèt-la té fè sièl-la ak tè-a ak lanmè-a ak tou sa-k nan yo, épi li répozé nan sétièm jou-a : sé pousa Granmèt-la béni jou sa-a, li fè-l sin » (Ex 20, 11).
¬ [2057]

2170     Sint-Ékritu-a révélé tou nan jou Granmèt-la yo fè sonjé libérasion Israèl anba ésklavaj Éjip-la : « Sonjé ou minm tou ou té ésklav nan Éjip, Granmèt Bondié-ou la té ouété-ou sot la ak min ki gin fòs, ak bra-l ki drésé. Konsa li pasé-ou lòd pou-ou obsèvé jou saba-a » (Dt 5, 15).

2171     Bondié konfié Israèl Saba-a pou-l sèvi kòm sign Alians yo pa kapab kasé-a (cf. Ex 31, 16). Saba-a sé pou Granmèt-la, li rézèvé yon fason sin pou louanj Bondié, pou travay kréasion-l nan épi aksion-l yo k-ap sové Israèl.

2172     Fason Bondié aji-a sé modèl fason pou moun-nan aji. Si Bondié té « pran souf » (Ex 31, 17) sétièm jou-a, moun-nan tou doué « sispann travay » épi pèmèt pou lòt-yo, sitou pòv-yo, « kapab souflé » (Ex 23, 12). Saba-a fè yo sispann travay chak jou-yo épi pèmèt yon ralé souf (répit). Sé yon jou pou témouagné byin fò kont ésklavaj travay-la ak adorasion lajan-an (cf. Ne 13, 15-22 ; 2 Ch 36, 21).
¬ [2184]

2173     Évanjil-la rapòté pliziè ka koté yo akizé Jézu ap déréspékté laloua saba-a. Min Jézu pa janm ofansé karaktè sin jou sa-a (cf. Mc 1, 21 ; Jn 9, 16). Ak otorité, li bay véritab intèprétasion jou sa-a : « Saba-a sé pou moun-nan li fèt, sé pa moun-nan ki fèt pou saba-a » (Mc 2, 27). Avèk konpasion, Kris-la bay tèt-li otorité jou saba-a pou fè byin pa pou fè mal, pou sové yon lavi pa pou pèdi-l (Mc 3, 3). Saba-a sé jou Granmèt mizérikòd-yo ak jou onè pou Bondié (cf. Mt 12, 5 ; Jn 7, 23). « Pitit moun-nan sé mèt ata saba-a » (Mc 2, 28).
¬ [582]

II. Jou Granmèt-la

« Sa-a sé jou Granmèt la fè-a : sé pou nou fété, sé pou nou kontan nan li » (Ps 117, 24).

Jou Réziréksion-an : nouvo kréasion

2174     Jézu résisité sot pami mò-yo « prémié jou saba-yo » (prémié jou sémèn-nan) (Mt 28, 1 ; Mc 16, 2 ; Lc 24, 1 ; Jn 20, 1). Kòm « prémié jou », jou réziréksion Kris-la raplé prémié kréasion-an. Kòm « uitièm jou », ki suiv saba-a (cf. Mc 16, 1 ; Mt 28, 1) li indiké nouvo kréasion-an ki kòmansé ak réziréksion Kris-la. Pou krétyin-yo li tounin prémié nan tout jou-yo, prémié nan tout fèt-yo, jou Granmèt-la (Hè kuriakè hèmera, dies dominica), « Dimanch »-la :
¬ [638] [349]

« Jou solèy-la nou rasanblé nou tout ansanm, paské sé prémié jou-a li yé [apré saba Juif-yo, min tou sé prémié jou], koté Bondié antan-l viré matiè-a ak ténèb-yo, té kréyé tè-a, épi paské Jézu-Kri Sovè nou-an té résisité sot pami mò-yo minm jou-a » (S. Justin, apol. 1, 67).

Jou Dimanch-la – akonplisman saba-a

2175     Dimanch-la distingé klèman parapò a saba-a li suiv nan lòd kronolojik chak sémèn épi li ranplasé préskripsion sérémoni-l yo pou krétyin-yo. Li akonpli vérité spirituèl saba juif-la nan Pak Kris-la épi li anonsé répo moun-nan nan Bondié. Paské sèvis laloua-a t-ap préparé mistè Kris-la épi nan sa yo té konn fè ladan-l gin kèk lign ki té trasé ki an rapò ak Kris-la (cf. 1 Co 10, 11) :
¬ [1166]

« Moun ki t-ap viv nan ansyin lòd bagay-yo rivé nan yon nouvo éspérans, pa antan y-ap obsèvé saba-a ankò, min antan yo viv dapré Dimanch-la (Jou Granmèt-la) koté lavi-nou lévé palintèmédiè Granmèt-la ak lanmò li-a » (S. Ignace d’Antioche, Magn. 9, 1).

2176     Sélébrasion Dimanch-la réspékté préskripsion moral ki inskri natirèlman nan kè moun-nan « ki ba-l lòd pou fè sèvis sou pa déyò pou Bondié an fonksion byin komin li fè ki konsèné tout moun » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 122, 4). Sèvis dominikal-la akonpli laloua moral Ansyin Alians-la antan li réprann lòd-li ak léspri-li, antan yo sélébré Kréatè ak Rédanmtè pèp li-a chak sémèn.

Ékaristi jou dimanch-la

2177     Sélébrasion dominikal Jou Granmèt-la ak Ékaristi Granmèt-la nan kè lavi l’Égliz-la. « Jou Dimanch-la koté yo sélébré mistè Pak-la apati Tradision apostolik-la, yo doué kinbé-l nan tout l’Égliz-la kòm prinsipal jou fèt yo préskri-yo (de précepte) » (CIC, can. 1246, § 1).
¬ [1167]

      « Minm jan-an tou sé pou yo obsèvé jou Nésans Granmèt nou Jézu-Kri-a, Épifani-a, Asansion-an épi Trè sin Kò ak San Kris-la, sint Mari Manman Bondié, Imakilé Konsépsion-l ak Asonpsion-l, sin Jozèf, sin Piè ak Pòl apot, épi anfin tout Sin-yo » (CIC, can. 1246, § 1).
¬ [2043]

2178     Pratik sa-a pou asanblé krétièn-nan sé dépi nan kòmansman tan Apot-yo li soti (cf. Ac 2, 42-46 ; 1 Co 11, 17). Lèt pou Ébré-yo raplé : « San nou pa lagé asanblé nou-an, jan kèk gin abitid fè-a, min sé pou nou youn konsolé lòt » (He 10, 25).
¬ [1343]

Tradision-an kinbé souvni yon égzòtasion ki toujou aktuèl : « Vini bonè nan matin nan légliz Bondié-a, proché kot Granmèt-la, konfésé péché-ou yo ba li, fè pénitans ak priyè-yo […], rété nan litiji Bondié ki sakré-a, fini priyè-ou yo épi pa janm soti anvan anons ranvoua-a […]. Jou sa-a réyèlman, jan nou té di anpil foua, yo ba ou-l pou priyè ak répo. Sé pou sa sé jou sa-a Granmèt-la fè-a, an nou kontan, an nou fété ladan-l » (Auteur anonyme, serm. dom.).

2179      « Parouas-la sé yon kominoté fidèl Kris-yo ki byin détèminé ki établi yon fason stab nan Égliz patikilié-a, anba otorité Évèk diosézin-an, yo rinmèt kuré-a souin pastoral-li antan-l sé pròp pastè-li » (CIC, can. 515, § 1). Sé koté tout fidèl-yo kapab rasanblé pou sélébrasion Ékaristi dominikal-la. Parouas-la inisié pèp krétyin-an nan éksprésion òdinè lavi litijik-la, li rasanblé-l nan sélébrasion sa-a ; li anségné doktrîn Kris-la k-ap sové nou-an ; li pratiké charité Granmèt-la nan bon travay pou frè-yo :
¬ [1567] [2691] [2226]

« Ou kapab priyé lakay ou tou ; min ou pa kapab fè-l tankou lè-ou priyé nan asanblé-a (nan Égliz-la), koté gin yon gran kantité fanmi ki la, koté yo pousé rèl ak yon sèl kè kot Bondié. […] La-a gin kichòy an plis, sètadi antant kè-yo ak léspri-yo, rapò charité-a épi priyè prèt-yo » (S. Jean Chrysostome, incomprehens. 3, 6 : PG 48, 725D).

Obligasion jou Dimanch-la

2180     Kòmandman l’Égliz-la détèminé épi présizé laloua Granmèt-la konkrètman. « Nan jou Dimanch ak lòt jou fèt ki préskri-yo (de précepte) fidèl-yo gin obligasion pou yo patisipé nan Mès-la » (CIC, can. 1247). « Moun ki asisté nan Mès-la ninpòt koté yo sélébré-l dapré rit katolik-la soua nan jou-a minm soua nan asouè jou ki vîn anvan-an li ranpli obligasion kòmandman patisipé nan Mès-la » (CIC, can. 1248, § 1).
¬ [2042] [1389]

2181     Ékaristi dominikal-la sé fondman tout pratik krétyin-an é sé li ki ba-l fòs. Sé poutèt sa, fidèl-yo gin obligasion pou yo patisipé nan Ékaristi-a nan jou ki préskri-yo (de précepte), sof si t-a gin yon rézon grav ki t-a jistifié sa (parégzanp poutèt maladi grav, souin ti bébé) oubyin si pròp pastè yo-a t-a dispansé yo (cf. CIC, can. 1245). Moun ki désidé pa kinbé obligasion sa-a komèt yon péché grav.

2182     Patisipasion nan sélébrasion kominotè Ékaristi dominikal-la témouagné jan nou fè youn épi jan nou fidèl ak Kris-la épi ak l’Égliz li-a. Konsa fidèl-yo témouagné kominion yo nan lafoua-a ak charité-a. An minm tan yo témouagné kijan Bondié sin ansanm ak éspérans sové l-ap sové nou-an. Antan Éspri-Sin-an ap kondui yo, youn rékonfòté lòt.
¬ [815]

2183     « Si t-a manké minis sakré oubyin kèk lòt rézon grav ki t-a fè li inposib pou patisipé nan sélébrasion ékaristi-a, yo rékomandé fidèl-yo ak fòs pou yo patisipé nan litiji paròl-la, si yo sélébré-l dapré indikasion Évèk diosézin-an nan kèk légliz parouasial oubyin yon lòt koté ki sakré, oubyin pou yo pran yon tan konvnab pou yo priyé pèsonèlman oubyin nan fanmi-an oubyin, dapré okazion-an, nan group fanmi » (CIC, can. 1248, § 2).

Jou lagras ak kanpé travay

2184     Minm jan Bondié « té répozé sétièm jou-a pou tout travay li té fè yo » (Gn 2, 2), lavi moun-nan maké ak alé-vini travay-la épi répo-a. Jou Granmèt-la ki fiksé-a édé pou tout moun kapab joui yon répo ki sifizan épi gin tan lib ki pèmèt yo pran souin lavi familial-la, kiltirèl-la, sosial-la épi rélijié-a (cf. GS 67, § 3).
¬ [2172]

2185     Pandan Dimanch-yo ak lòt jou fèt ki préskri-yo (de précepte) sé pou fidèl-yo sispann omouins fè travay oubyin aktivité ki anpéché sèvis yo doué Bondié-a, kè kontan ki pròp pou jou Granmèt-la, pratik travay mizérikòd-yo épi yon détant konkvab pou léspri-a ak kò-a (cf. CIC, can. 1247). Obligasion familial-yo oubyin yon gran sèvis sosial kapab dispansé yon fason léjitim parapò ak kòmandman répo dimanch-la. Sé pou fidèl-yo véyé pou ékskiz léjitim sa-yo pa introdui abitid k-ap andomajé rélijion-an, lavi fanmi-an oubyin santé-a.
¬ [2428]

« Rinmin vérité-a ap chèché répo ki sin-an ; nésésité rinmin-an aksépté travay ki doué fèt-la » (S. Augustin, civ. 19, 19).

2186     Sé pou krétyin-yo ki jouinn tan lib sonjé frè yo ki gin minm bézouin ak minm doua épi ki pa kapab répozé poutèt yo pòv nan mizè. Dimanch-la tradisionèlman sé yon jou lafoua krétyin-an anplouayé pou bon aksion-yo épi sèvis ki mandé umilité pou malad-yo, infim-yo, granmoun-yo. Krétyin-yo sanktifié Dimanch-la tou antan yo ofri tan-yo pou pran souin fanmi yo ak prochin yo, bagay ki difisil pou yo t-a fè nan lòt jou sémèn-nan. Dimanch-la sé yon tan pou réfléksion, silans, kilti ak méditasion ki favorizé kouasans lavi intériè-a épi lavi krétièn-nan.
¬ [2447]

2187     Sanktifié Dimanch-yo ak jou fèt-yo mandé yon éfò yo fè ansanm. Chak krétyin doué évité mété kichòy san nésésité sou do lòt-yo k-ap anpéché yo kinbé jou Granmèt-la. Lè abitud-yo (spò, réstoran, etc.) ak kontrint sosial-yo (sèvis piblik, etc.) mandé kèk moun travay jou dimanch, chak moun gin résponsabilité pran yon tan pou répozé. Sé pou fidèl-yo fè atansion pou, avèk tanpérans ak charité, yo évité éksè ak violans ki soti pafoua nan détant popilè-yo. Malgré égzijans ékonomik-yo, pouvoua piblik-yo ap pran souin pou garanti sitouayin-yo yon tan répo ki déstiné pou sèvis Bondié-a. Moun k-ap bay travay-yo gin minm kalité obligasion-an aléga anplouayé-yo.
¬ [2289]

2188     Antan y-ap réspékté libèté rélijion-an ak byin komin tout moun, krétyin-yo doué travay pou fè yo rékonèt Dimanch-yo ak jou fèt l’Égliz-la kòm jou férié légal. Yo doué bay tout moun égzanp lapriyè, réspè ak kè kontan piblikman, épi défann tradision yo kòm yon kontribision spésial pou lavi spirituèl sosiété moun-nan. Si laloua kèk réjion oubyin lòt rézon oblijé travay jou Dimanch, sé pou yo minnin lavi yo nan jou sa-a tankou jou délivrans-nou ki fè nou patisipé nan « asanblé prémié pitit yo, ki gin non yo ékri nan sièl-yo » (He 12, 22-23).
¬ [2105]

Rézimé

2189     « Obsèvé jou saba-a pou-ou fè ouè li sin » (Dt 5, 12). « Sètièm jou-a, sé saba, répo sakré pou Granmèt-la » (Ex 31, 15).

2190     Saba-a ki té réprézanté achèvman prémié kréasion-an, sé Dimanch-la ki ranplasé-l, ki raplé nouvo kréasion-an ki kòmansé nan réziréksion Kris-la.

2191     L’Égliz-la sélébré jou réziréksion Kris-la nan uitièm jou-a, sa yo gin rézon rélé jou Granmèt-la oubyin Dimanch (cf. SC 106).

2192     « Jou Dimanch-la […] yo doué kinbé-l nan tout l’Égliz-la kòm prinsipal jou fèt ki préskri (de précepte) » (CIC, can. 1246, § 1). « Jou Dimanch-la ak lòt jou fèt ki préskri-yo (de précepte) fidèl-yo gin obligasion patisipé nan Mès-la » ( CIC, can. 1247).

2193     « Jou Dimanch-yo ak lòt jou fèt ki préskri-yo (de précepte) sé pou fidèl-yo […] sispann omouins fè travay oubyin aktivité ki anpéché sèvis yo doué Bondié-a, kè kontan ki pròp pou jou Granmèt-la, oubyin détant yo doué bay léspri-a ak kò-a » (CIC, can. 1247).

2194     Jou Granmèt-la ki fiksé-a édé pou « tout moun kapab joui yon répo ki sifizan épi gin tan lib ki pèmèt yo pran souin lavi familial-la, kiltirèl-la, sosial-la épi rélijié-a » (GS 67, § 3).

2195     Chak krétyin doué évité mété kichòy san nésésité sou do lòt-yo k-ap anpéché yo kinbé jou Granmèt-la.

 

Gid

DÉZIÈM CHAPIT
« Sé pou rinmin prochin-ou tankou pròp tèt-ou »

Jézu té di disip li-yo : « Minm jan mouin rinmin nou-an, sé konsa pou nou youn rinmin lòt » (Jn 13, 34).

2196     Jézu, antan-l réponn késion yo té pozé osijè prémié nan pami kòmandman-yo, té di : « Prémié-a sé : “Kouté, Israèl : Granmèt-la Bondié-ou la, sé yon sèl Granmèt-la, épi sé pou-ou rinmin Granmèt-la Bondié-ou la ak tout kè-ou, ak tout nanm-ou, ak tout éspri-ou épi ak tout fòs-ou”, Dézièm-nan sanblé ak li : “Sé pou-ou rinmin prochin-ou tankou ou minm”. Pa gin lòt kòmandman ki pi gran pasé sa-yo » (Mc 12, 29-31).

     Apot sin Pòl raplé : « Moun ki rinmin prochin-l, li réalizé laloua-a. Réyèlman : Pa fè adiltè, pa touyé, pa vòlè, pa fè fo-témouagnaj, pa fè anbision, épi ninpòt ki lòt kòmandman ankò, sé nan paròl sa-a li jouinn fondman-l : Sé pou-ou rinmin prochin-ou tankou ou minm. Rinmin prochin-an pa fè sa-k mal. Akonplisman laloua-a konsa sé rinmin-an » (Rm 13, 8-10).
¬ [2822]

ATIK 4
Katriyèm kòmandman-an

« Onoré papa-ou ak manman-ou, pou-ou viv lontan sou tè-a, sa Granmèt Bondié-ou la ap ba ou-a » (Ex 20, 12).

« Li té rét obéyisan vizavi yo » (Lc 2, 51).

Granmèt Jézu li-minm té raplé fòs « kòmandman Bondié-a » (Mc 7, 8-13). Apot-la anségné : « Pitit yo, sé pou nou obéyi paran nou-yo nan Granmèt-la : paské sé sa ki kòrèk. Onoré papa-ou ak manman-ou (sa-a sé prémié kòmandman ak yon promès), pou-ou kapab jouinn bénédiksion, épi pou-ou viv lontan sou tè-a » (Ep 6, 1-3 ; cf. Dt 5, 16).

2197     Katriyèm kòmandman-an ouvri dézièm tab-la. Li montré lòd charité-a. Bondié vlé pou, apré Li, nou onoré paran nou-yo, sa nou doué yo lavi-nou épi sa-yo ki té transmèt nou konésans Bondié-a. Nou gin obligasion pou nou onoré épi réspékté tout moun Bondié abiyé ak otorité-l la poutèt byin nou.
¬ [1897]

2198     Kòmandman sa-a éksprimé dévoua nou gin pou ranpli-yo sou yon fòm pozitif. Li anonsé lòt kòmandman ki suiv li-yo épi ki konsèné an patikilié réspè pou lavi-a, pou mariaj-la, pou byin latè-yo, pou paròl-la. Sé youn nan fondman doktrîn sosial Égliz-la.
¬ [2419]

2199     Katriyèm kòmandman-an adrésé tout éksprè bay pitit-yo nan rélasion yo ak papa ak manman yo, paské rélasion sa-a sé li ki pi inivèsèl pami tout lòt-yo. Li konsèné tou minm jan-an rélasion ak manb ki pròch nan group fanmi-an. Li mandé pou bay granmoun-yo ak zansèt-yo onè, aféksion ak rékonésans. Apré sa li élaji sou dévoua élèv-yo aléga profésè-yo, ouvriyé-yo aléga moun ki ba yo travay, délégé-yo (subaltèn-yo) aléga chèf-yo, sitouayin-yo aléga patri yo-a, moun k-ap administré-l épi gouvèné-l.

     Kòmandman sa-a inpliké épi sipozé dévoua paran-yo, sivéyan-yo, profésè-yo, diréktè-yo, majistra-yo, gouvènan-yo épi tout moun k-ap égzèsé yon otorité sou lòt oubyin sou yon kominoté moun.

2200     Obéyi katriyèm kòmandman-an gin rékonpans-li avèk li : « Onoré papa-ou ak manman-ou, pou-ou viv lontan sou tè-a, sa Granmèt Bondié-ou la ap ba ou-a » (Ex 20, 12 ; Dt 5, 16). Ansanm ak frui spirituèl-yo, réspè kòmandman sa-a poté avèk li frui tanporèl lapè-a ak prospérité-a. Okontrè, si yo pa kinbé kòmandman sa-a sé gro domaj sa poté pou kominoté-a ak pou moun-yo kòm moun.
¬ [2304]

I. Fanmi-an nan projè Bondié-a

Natu fanmi-an (Sa fanmi-an yé)

2201     Kominoté dé moun ki marié-yo établi sou konsantman épou-yo. Mariaj-la ak fanmi-an fèt pou byin épou-yo, pou transmèt lavi-a épi pou édikasion pitit-yo. Rinmin ant dé moun ki marié-yo épi anfantman pitit-yo sa établi rélasion pèsonèl épi résponsabilité ki vîn an prémié (primòdial) ant manb minm fanmi-an.
¬ [1625]

2202     Gason-an ak fi-a ki fè youn nan mariaj-la fòmé yon fanmi ansanm ak pitit yo. Dispozision sa-a vini anvan tout rékonésans yon otorité piblik t-a ba li ; li anlè tèt otorité sa-a. Sé li-minm pou yo konsidéré kòm référans nòmal pou sé an konksion-l yo doué aprésié tout lòt diféran fòm rapò familial.
¬ [1882]

2203     Lè Bondié té kréyé gason-an ak fi-a, li té établi fanmi-an épi li té ba li konstitision fondamantal-li. Manb li-yo sé moun ki gin minm dignité. Pou byin komin manb li-yo ak sosiété-a, fanmi-an inpliké diféran résponsabilité, doua ak dévoua.
¬ [369]

Fanmi krétièn-nan
¬ [1655 - 1658]

2204     « Fanmi krétièn-nan sé maniféstasion ak réalizasion kominion l’Égliz-la, sé pou rézon sa-a yo doué […] rélé-l yon « Égliz lakay » (Ecclesia domestica) » (FC 21 ; cf. LG 11). Li sé yon kominoté lafoua, éspérans ak charité ; li gin yon inpòtans spésial nan l’Égliz-la, tankou sa parèt nan Nouvo Téstaman-an (cf. Ep 5, 21-6. 4 ; Col 3, 18-21 ; 1 P 3, 1-7).
¬ [533]

2205     Fanmi krétièn-nan sé yon kominion ant moun, sé tras ak pòtré kominion ant Papa-a ak Pitit-la ak Éspri-Sin-an. Aktivité-l nan transmèt lavi-a épi édiké-a réflété travay kréasion Papa-a. Li gin vokasion pou-l patisipé nan priyè ak nan sakrifis Kris-la. Priyè chak jou-a ak léktu Paròl Bondié-a ranfòsé charité-a nan li. Fanmi krétièn-nan ap évanjélizé épi li misionè.
¬ [1702]

2206     Rélasion-yo anndan fanmi-an mété yon santiman rapròchman, aféksion épi intérè komin ki soti sitou nan réspè youn gin pou lòt. Fanmi-an sé yon kominoté sipériè (ki anlè lòt-yo) ki gin kòm vokasion pou mété ansanm désizion dé moun ki marié-yo épi koopérasion atantif paran-yo nan édikasion pitit-yo (GS 52, § 1).

II. Fanmi-an ak sosiété-a

2207     Fanmi-an sé nouayo orijinèl lavi sosial-la. Li sé sosiété natirèl koté yo rélé gason-an ak fi-a pou-l bay pròp tèt-li nan rinmin-an ak bay lavi-a. Otorité, stabilité épi lavi rélasion youn ak lòt anndan fanmi-an sé fondman libèté, sékirité, fratènité anndan sosiété-a. Fanmi-an sé kominoté koté, dépi moun-yo ti bébé, yo kapab aprann valè moral-yo, kòmansé sou onoré Bondié épi byin sèvi ak libèté-a. Lavi nan fanmi-an sé inisiasion pou lavi nan sosiété-a.
¬ [1880] [372] [1603]

2208     Fanmi-an doué viv yon fason pou manb li-yo aprann okipé lòt épi pran souin pou jèn-yo ak granmoun-yo, pou moun ki malad-yo oubyin ki gin yon inkapasité (handicap) ak pou pòv-yo. Gin anpil fanmi, pandan kèk tan, ki pa nan kondision pou bay èd sa-a. Lè sa-a sé lòt moun, lòt fanmi, épi sosiété-a, yon fason kòm ranfò (subsidiè), ki pou pran mouayin pou bay èd sa-yo : « Rélijion ki nèt san tach kot Bondié ak Papa-a, min li : vizité òfélin yo ak vèv yo nan tray yo, kinbé tèt ou san tach parapò a sièk sa-a » (Jc 1, 27).

2209     Yo doué édé épi défann fanmi-an ak mouayin prévizion sosial ki adapté. Koté fanmi-yo pa nan kondision pou yo ranpli fonksion yo, lòt kò sosial-yo gin dévoua pou édé yo épi soutni réalité fanmi-an. Dapré prinsip subsidiarité-a, kominoté ki pi gran-yo doué pran souin pou yo pa soustrè pouvoua fanmi-yo ni antré mélé nan lavi yo.
¬ [1883]

2210     Inpòtans fanmi-an pou lavi ak santé sosiété-a (cf. GS 47, § 1) inpliké yon résponsabilité spésial sosiété-a ginyin nan soutni épi rafèmi mariaj-la ak fanmi-an. Pouvoua sivil-la doué konsidéré kòm yon dévoua grav, « pou rékonèt vrè karaktè mariaj-la ak fanmi-an, protéjé yo épi fè yo avansé, défann moralité piblik-la épitou ankourajé prospérité nan chak kay » (GS 52, § 2).

2211     Kominoté politik-la gin dévoua pou-l onoré fanmi-an, asisté-l épi sitou ofri-l :

– libèté pou fondé yon fanmi, gin pitit épi édiké yo dapré pròp konviksion moral ak rélijion pa-yo ;
– protéksion stabilité rapò ki maré dé épou-yo ansanm ak stabilité réalité fanmi-an ;
– libèté pou déklaré lafoua-l, transmèt li, édiké pitit-yo ladan-l ak mouayin épi institision ki nésésè pou sa ;
– doua propriété privé-a, libèté pou investi, jouinn travay, kay, doua pou al viv lòt koté (émigré) ;
– dapré institision péyi-a, doua pou souin santé, pou asistans granmoun-yo, pou alokasion familial ;
– protéksion sékirité-a ak ijièn santé-a, sitou parapò a danjé tankou dròg, pònografi, éksè nan bouè alkòl, etc.
– libèté pou kréyé asosiasion ak lòt fanmi épi pou konsa yo réprézanté yo bò kot otorité sivil-yo (cf. FC 46).

2212     Katriyèm kòmandman-an kléré lòt rélasion-yo nan sosiété-a. Nan frè ak sè nou-yo, nou ouè pitit paran nou-yo ; nan kouzin nou-yo, désandan zansèt nou-yo ; nan konsitouayin nou-yo, pitit tè koté nou fèt-la ; nan batizé-yo, pitit Manman-nou, Égliz-la ; nan tout moun, pitit gason oubyin pitit fi Sa-a ki té vlé yo rélé-l « Papa nou »-an. Sé poutèt sa, nou rékonèt rélasion nou-yo avèk prochin-nou kòm rélasion pèsonèl ant moun kòm moun. Prochin-an sé pa yon kèlkonk « individi » nan yon group moun ; sé yon « moun » (quelqu’un) ki mérité yon atansion ak yon réspè patikilié poutèt orijîn-li nou byin konnin.
¬ [225] [1931]

2213     Kominoté moun-yo fòmé apati moun kòm moun (composées de personnes). Pou byin gouvèné yo sa pa sifi pou garanti doua-yo épi akonpli dévoua-yo, ni non plis fidélité nan kontra-yo. Rélasion kòrèk ant moun k-ap bay travay ak ouvriyé-yo, ant gouvènan-yo ak sitouayin-yo, sipozé yon byinvéyans natirèl ki konfòm ak dignité moun-yo kòm moun, k-ap pran souin jistis-la ak fratènité-a.
¬ [1939]

III. Dévoua manb fanmi-an

Dévoua pitit-yo

2214     Patènité Bondié-a sé sous patènité moun-nan (cf. Ep 3, 14) ; sé li ki fondman onè paran-yo. Pitit-yo, kit yo minè kit yo majè, réspè yo doué ginyin aléga papa yo ak manman yo (cf. Pr 1, 8 ; Tb 4, 3-4) li alimanté nan aféksion natirèl ki soti nan rélasion ki kinbé yo ansanm-nan. Kòmandman Bondié-a mandé sa (cf. Ex 20, 12).
¬ [1858]

2215     Réspè pou paran-yo (piété filiale) li fondé sou rékonésans aléga moun sa-yo ki té anfanté pitit yo sou tè-a palintèmédiè kado lavi-a, rinmin-an ak soufrans-la, épi té rann sa posib pou yo grandi nan laj ak nan sajès. « Ak tout kè-ou réspékté papa-ou, épi pa bliyé soufrans manman-ou. Sonjé sé gras a yo ou té fèt, sa-ou kapab ba yo, pou sa yo fè pou ou ? » (Si 7, 27-28).

2216     Réspè pitit-yo doué ginyin tout bon-an parèt lè yo dosil épi obéyi tout bon. « Pitit mouin, kinbé kòmandman papa-ou, pa méprizé lòd manman-ou […]. Nan démach-ou, y-ap kondui-ou, lè-ou kouché, y-ap véyé sou ou, lè-ou lévé, y-ap palé avèk-ou » (Pr 6, 20-22). « Pitit ki gin sajès, édikasion papa ; moun k-ap pasé nan rizib pa kouté répròch » (Pr 13, 1).
¬ [532]

2217     Tout tan pitit-la ap viv nan kay paran-l, li doué obéyi tout sa paran-l mandé-l k-ap chèché byin-l ak byin fanmi-an. « Ti moun yo, sé pou nou obéyi paran yo nan tout bagay ; sé sa ki fè Granmèt-la plézi » (Col 3, 20 ; cf. Ep 6, 1). Pitit-yo doué obéyi lòd rézonab édikatè yo ba yo épi lòd tout moun paran-yo mété yo anba résponsabilité yo. Min si timoun-nan sètin an konsians sé t-a yon mové bagay moralman pou obéyi lòd sa-a, li pa doué suiv li.

     Antan y-ap grandi, pitit-yo ap kontinué réspékté paran yo. Y-ap pran dévan sa yo souété, y-ap mandé konsèy yo san problèm épi y-ap aksépté rémak ki kòrèk yo fè. Obéyisans pitit-yo aléga paran-yo fini lè yo pran indépandans yo, min réspè-a pa fini, yo toujou doué sa. Réyèlman vré, rasîn-li soti nan krint Bondié-a ki youn nan kado Éspri-Sin-an.
¬ [1831]

2218     Katriyèm kòmandman-an, lè ptiti-yo rivé nan laj adult, li fè yo sonjé  résponsabilité yo aléga paran yo. Nan ané viéyès yo oubyin pandan tan maladi k-ap diré, nan solitid oubyin mank mouayin,  yo doué ba yo èd matérièl ak sipò moral nan mézi sa posib. Jézu raplé dévoua rékonésans sa-a (cf. Mc 7, 10-12).

« Bondié fè papa-a jouinn konsidérasion nan pitit yo, li asiré jijman manman-an sou pitit yo. Moun ki gin konsidérasion pou papa-l, l-ap jouinn padon pou péché-yo, l-ap kinbé kò-l louin yo, nan priyè chak jou-l l-ap jouinn sa l-ap mandé-a. Épi, tankou moun k-ap ranmasé richès, sé konsa moun ki gin konsidérasion pou manman-l ; moun ki gin konsidérasion pou papa-l, l-ap jouinn kontantman nan pitit-yo, jou priyè-l, l-ap jouinn sa-l mandé-a ; moun ki gin konsidérasion pou papa-l, l-ap viv lontan ; moun ki obéyi papa-a, l-ap rafréchi kè manman-an » (Si 3, 2-6).

« Pitit mouin, sipòté viéyès papa-ou, pa fè-l lapinn nan lavi-l ; épi si éspri-l fébli, padonnin-l, pa méprizé-l nan fòs ou-a. […] Sé tankou yon moun ki déréspékté Bondié, sa-k abandoné papa-l. Sé tankou yon moun madichonnin, sa-k faché sou manman-l » (Si 3, 12. 16).

2219     Réspè pitit-yo doué ginyin-an chofé bòn antant tout lavi fanmi-an, li gin pou ouè tou ak rélasion ant frè ak sè. Réspè aléga paran-yo réjayi sou tout dimansion fanmi-an. « Kouròn granmoun-yo: pitit pitit-yo, fièté timoun-yo: papa yo » (Pr 17, 6). « Avèk tout umilité épi dousè, avèk pasians antan nou youn sipòté lòt nan rinmin-an » (Ep 4, 2).

2220     Krétyin-yo doué gin yon rékonésans spésial pou moun ki fè yo résévoua kado lafoua-a, gras Batèm-nan épi lavi nan l’Égliz-la. Sa kapab paran-yo, lòt manb fanmi-an, gran-paran-yo, Pastè-yo, katéchist-yo, lòt profésè oubyin zanmi. « Mouin sonjé lafoua-l la, ki nan ou-a ki pa nan manti-a, ki té abité toudabò nan grann ou Loyis, épi nan manman-ou Énis, mouin sètin li nan ou minm tou » (2 Tm 1, 5).

Dévoua paran-yo

2221     Rinmin ant dé moun ki marié-yo donnin frui pa sèlman nan transmèt lavi bay pitit-yo, min li doué prolonjé nan édikasion moral yo ak fòmasion spirituèl yo. « Ròl paran-yo nan édikasion-an tèlman gin inpòtans, sa fè koté li manké li difisil pou ranplasé-l » (GE 3). Doua ak dévoua pou édiké-a sé bagay ki vîn an prémié (primòdial) pou paran-yo épi yo pa kapab rétiré-l nan min yo (cf. FC 36).
¬ [1653]

2222     Paran-yo doué gadé pitit yo tankou sé pitit Bondié yo yé épi réspékté yo kòm moun ki gin pèsonalité yo. Sé pou yo édiké pitit yo nan akonpli Laloua Bondié-a, antan yo montré yo-minm yo obéyi volonté Papa-a ki nan sièl-la.
¬ [494]

2223     Paran-yo sé prémié résponsab édikasion pròp pitit yo. Yo témouagné résponsabilité sa-a toudabò antan yo kréyé yon fanmi koté tandrès-la, padon-an, réspè-a, fidélité-a ak sèvis san chèché intérè-a sé sa-k nòmal. Fanmi-an sé koté ki adapté pou édiké nan bon kalité-yo (vertus). Sa mandé pou aprann pratiké bliyé pròp tèt pa-ou, jijé yon fason kòrèk, kontròl pròp tèt-ou ki kondision tout vrè libèté. Paran-yo ap aprann pitit-yo sibòdoné « sa-k matérièl-yo ak sa-k natirèl-yo » anba « sa-k anndan-yo épi sa-k spirituèl-yo » (CA 36). Sé yon gran résponsabilité pou paran-yo bay pitit yo bon égzanp. Antan yo-minm yo rékonèt pròp défo yo dévan pitit yo, y-ap kapab korijé épi dirijé yo pi byin :
¬ [1804]

« Moun ki rinmin pitit-li, sé pou-l sèvi souvan ak fouèt-la […]. Moun ki anségné pitit-li, l-ap jouinn frui nan li » (Si 30, 1-2). « Épi nou minm, papa-yo, pa provoké pitit nou-yo nan kòlè, min sé pou nou fè édikasion yo nan disiplîn ak koréksion Granmèt-la » (Ep 6, 4).

2224     Fanmi-an sé koté ki pi natirèl pou kòmansé aprann yon moun solidarité ak résponsabilité kominotè. Sé pou paran-yo aprann pitit yo kinbé tèt yo parapò a danjé ak lésé-alé k-ap ménasé sosiété moun-nan.
¬ [1939]

2225     Ak lagras sakréman mariaj-la, paran-yo résévoua résponsabilité ak privilèj pou yo bay pitit yo bòn nouvèl-la. Dépi yo toupiti sé pou yo inisié yo nan mistè lafoua-a paské, pou pitit yo, sé yo-minm ki « prémié […] anonsiatè-l » (LG 11). Dépi yo toupiti sé pou yo asosié yo ak lavi l’Égliz-la. Fason yo viv nan fanmi-an kapab nouri dispozision santiman ki pral rété pandan tout lavi-a kòm vrè préparasion ak fondman solid pou yon lafoua ki vivan.
¬ [1656]

2226     Sé dépi timoun-nan toupiti pou paran-yo kòmansé édiké-l nan lafoua. Sa déja ap fèt lè manb fanmi-an édé youn lòt grandi nan lafoua ak témouagnaj yon lavi krétyin dapré Évanjil-la. Katéchèz nan fanmi-an vini anvan lòt mòd fòmasion nan lafoua-a, li akonpagné yo épi li anrichi yo. Paran-yo gin mision pou yo aprann pitit yo lapriyè épi dékouvri vokasion yo kòm pitit Bondié (cf. LG 11). Parouas-la sé kominoté ékaristik-la épi kè lavi litijik fanmi krétièn-yo ; sé koté ki spésialman bon pou katéchèz pitit-yo ak paran-yo.
¬ [2179]

2227     Pitit-yo, sou bò pa-yo, poté konkou yo pou paran yo kapab grandi nan vîn sin-an (cf. GS 48, § 4). Yo tout épi yo chak ap padoné youn lòt ak kè laj épi san rété lè yo doué fè-l poutèt kout-ba, goumin, injistis ak viré do ki ka rivé. Aféksion youn gin pou lòt ap invité fè sa. Charité Kris-la mandé sa (cf. Mt 18, 21-22 ; Lc 17, 4).
¬ [2013]

2228     Pandan yo timoun, paran-yo ap manifésté réspè-a ak aféksion-an toudabò nan jan yo dévoué pou édiké pitit yo ak souin épi atansion, pou yo prévoua fè yo jouinn sa yo bézouin pou kò-a ak pou léspri-a. Pandan y-ap grandi, minm réspè sa-a ak minm dévouman sa-a pral pousé paran-yo édiké pitit yo pou yo byin sèvi ak rézon yo épi ak libèté yo.

2229     Paran-yo, kòm prémié résponsab édikasion pròp pitit yo, gin doua pou yo chouazi pou yo yon lékòl ki korésponn ak pròp konviksion yo. Doua sa-a fondamantal. Paran-yo gin dévoua pou chouazi, nan mézi sa posib, lékòl k-ap édé yo pi byin nan fonksion yo kòm édikatè krétyin (cf. GE 6). Pouvoua piblik-yo gin dévoua pou yo garanti doua sa-a paran-yo ginyin-an épi asiré kondision réyèl ki pèmèt yo égzèsé-l.

2230     Pitit-yo, lè yo rivé laj adult, gin dévoua ak doua pou yo chouazi profésion yo ak kondision lavi yo. Nouvo résponsabilité sa-yo y-ap pran yo nan yon rélasion konfians ak paran yo, antan yo aksépté mandé épi suiv konsèy ak opinion yo. Sé pou paran-yo véyé pou yo pa fòsé pitit yo nan chouazi yon profésion oubyin yon moun pou yo marié. Dévoua modérasion sa-a pa anpéché yo, okontrè, pou yo édé yo ak konsèy byin avizé, sitou lè yo gin intansion fondé yon fanmi.
¬ [1625]

2231     Gin moun ki pa marié pou yo kapab pran souin paran yo oubyin frè ak sè yo, pou yo kapab dévoué yon fason pi éksklizif nan kèk profésion oubyin pou lòt motif ki onèt. Yo kapab poté pi plis konkou pou byin tout fanmi lèzòm.

IV. Fanmi-an épi Rouayòm Bondié-a

2232     Rapò ki kinbé moun-nan ak fanmi-a gin gran inpòtans, min yo pa san réstriksion (absolu). Minm jan ti bébé-a ap grandi pou-l vîn adult-la épi indépandan (otonòm) kòm moun ak sou plan spirituèl-la, konsa tou pròp vokasion pèsonèl-li, ki soti nan Bondié, ap parèt pi klè ak plis fòs. Paran-yo ap réspékté vokasion sa-a épi y-ap ankourajé pitit yo réponn pou suiv li. Sé pou yo gin konviksion prémié vokasion krétyin-an sé suiv Jézu (cf. Mt 16, 25) : « Moun ki rinmin papa-l oubyin manman-l plis pasé-m, li pa mérité pou-l disip mouin, moun ki rinmin pitit gason-l oubyin pitit fi-l plis pasé-m, li pa mérité pou-l disip mouin » (Mt 10, 37).
¬ [1618]

2233     Vîn disip Jézu sé aksépté invitasion pou fè pati fanmi Bondié-a, pou viv dapré fason Jézu viv-la : « Ninpòt moun ki fè volonté Papa-m ki nan sièl-yo, sé li minm ki frè-m ak sè-m ak manman-m » (Mt 12, 49).
¬ [542]

     Sé pou paran-yo aksépté épi réspékté ak kè kontan, ak aksion-d-gras apèl Granmèt-la pou kèk nan pitit yo pou suiv li nan virjinité poutèt Péyi-roua sièl-la, nan lavi konsakré-a oubyin nan sèvis kòm prèt-la.

V. Otorité-yo nan sosiété sivil-la

2234     Katriyèm kòmandman-an ba nou lòd tou pou nou onoré tout moun ki résévoua nan min Bondié otorité nan sosiété-a pou byin-nou. Sé li minm ki kléré dévoua moun k-ap égzèsé otorité-yo, minm jan ak dévoua moun k-ap joui bénéfis sa poté.
¬ [1897]

Dévoua otorité sivil-yo

2235     Sa k-ap égzèsé yon otorité doué égzèsé-l kòm yon sèvis. « Moun ki vlé vîn gran nan pami nou, sé pou-l vîn sèvitè nou » (Mt 20, 26). Égzèsis yon otorité doué réglé moralman apati orijîn-li ki sot nan Bondié, nati rasionèl-li ak objéktif spésifik-li. Pèsonn moun pa kapab bay lòd oubyin établi bagay ki kontrè soua ak dignité moun-nan kòm moun soua ak laloua natirèl-la.
¬ [1899]

2236     Égzèsis otorité-a la pou-l montré lòd valè-yo ki kòrèk-la pou-l kapab pèmèt tout moun égzèsé libèté yo ak résponsabilité yo pi fasil. Moun ki résponsab-yo (supériè-yo) égzèsé jistis distributif-la avèk sajès antan yo konsidéré bézouin ak konkou travay chak moun, épi antan y-ap chèché bòn antant-la ak lapè-a. Sé pou yo véyé pou règléman ak dispozision y-ap établi-yo pa minnin nan pièj-tantasion-an, antan y-ap opozé intérè pèsonèl kont intérè kominoté-a (cf. CA 25).
¬ [2411]

2237     Pouvoua politik-yo gin obligasion pou yo réspékté doua fondamantal moun-nan kòm moun. Sé pou yo rann jistis ak byinvéyans, antan yo réspékté doua chak moun, sitou fanmi-yo épi moun ki pa gin mouayin-yo.
¬ [357]

     Doua politik ki fè pati kondision sitouayin-an, yo kapab épi yo doué atribiyé yo dapré sa byin komin-an égzijé. Pouvoua pibilk-yo pa kapab siprimé yo san yon motif léjitim épi propòsionèl. Égzèsis doua politik-yo la pou byin komin nasion-an ak kominoté moun-yo.

Dévoua sitouayin-yo

2238     Moun ki anba yon otorité doué konsidéré mouin ki résponsab-yo (supériè-yo) kòm réprézantan Bondié ki mété yo kòm sèvitè kado-l yo (cf. Rm 13, 1-2) : « Sé pou nou obéyi tout administrasion lèzòm poutèt Granmèt-la […], sé tankou moun ki gin libèté pou nou aji; sé pa tankou moun ki pran libèté-a tankou yon voual pou yo kaché mové aksion yo, min tankou ésklav Bondié » (1 P 2, 13. 16). Kolaboré fidèlman avèk yo gin ladan-l doua, pafoua dévoua tou pou fè répròch ki kòrèk osijè sa-k sanblé nui dignité moun-yo ak byin komin-an.
¬ [1900]

2239     Sé dévoua sitouayin-yo pou yo kolaboré ak pouvoua sivil-yo pou byin sosiété-a nan yon éspri vérité, jistis, solidarité épi libèté. Rinmin épi sèvi patri-a soti nan dévoua rékonésans-la ak nan lòd charité-a. Soumision bay otorité léjitim-yo épi sèvis byin komin-an égzijé pou sitouayin-yo égzèsé fonksion yo nan lavi kominoté politik-la.
¬ [1915] [2310]

2240     Soumision bay otorité-a épi résponsabilité byin komin-an ansanm-nan égzijé moralman pou péyé inpo, égzèsé doua voté, défann péyi-a :
¬ [2265]

« Rinmèt tout moun dèt yo: pou sa sé taks-la, taks-la; pou sa sé pri travay-la, pri travay-la, pou sa sé krint-la, krint-la; pou sa sé réspè-a, réspè-a » (Rm 13, 7).

Krétyin-yo « abité nan pròp patri yo, min tankou étranjé ; yo gin tout bagay an komin avèk lòt-yo, tankou sitouayin, épi y-ap soufri tout bagay tankou pèlrin […]. Yo obéyi laloua ki établi-yo, épi mòd jan lavi yo dépasé laloua-yo. […] Bondié mété yo nan yon pozision ki tèlman ro, yo pa gin doua pran lafuit » (Epître à Diognète 5, 5. 10 ; 6, 10).

     Apot-la ankourajé nou pou nou fè priyè épi aksion-d-gras pou roua-yo ak pou tout moun k-ap égzèsé yon otorité, « dékoua pou nou kapab viv an pè, byin trankil, nan tout dévoua rélijion-an, antan nou sérié » (1 Tm 2, 2).
¬ [1900]

2241     Nasion ki gin plis richès-yo doué résévoua étranjé-a, nan mézi sa posib, sa k-ap chèché sékirité ak mouayin ki nésésè pou lavi-a, sa yo pa kapab jouinn nan réjion koté yo soti-a. Pouvoua piblik-yo doué pran souin réspékté doua natirèl-la ki mété moun yo résévoua-a anba protéksion sa-k résévoua-l yo.

     Otorité politik-yo, poutèt byin komin-an nan fonksion yo ginyin-an, kapab mété égzèsis doua imigrasion-an anba diféran kondision jiridik, sitou réspè dévoua imigran-an aléga nasion ki adopté-l la. Imigran-an gin obligasion pou-l réspékté avèk rékonésans patrimouàn matérièl épi spirituèl nasion ki résévoua-l, pou-l obéyi laloua-yo épi pou-l édé poté nan chaj li yo.

2242     Sitouayin-an gin obligasion pou-l pa suiv lòd otorité sivil-yo, lè lòd sa-yo kontrè ak égzijans lòd moral-la, doua fondamantal moun-yo oubyin ansègnman Évanjil-la. Réfizé obéyi otorité sivil-yo, lè égzijans y-ap fè-yo kontrè ak konsians douat-la jouinn jistifikasion-l nan distinksion ki ginyin ant sèvis Bondié-a ak sèvis kominoté politik-la. « Rinmèt Sézar sa-k pou Sézar, épi Bondié sa-k pou Bondié » (Mt 22, 21). « Nou doué obéyi Bondié plis pasé lèzòm » (Ac 5, 29) :
¬ [1903] [2313] [450]

« Lè otorité piblik-la, antan-l dépasé limit konpétans-li, ap krazé (oprimé) sitouayin-yo, yo-minm, sa byin komin-an mandé réyèlman, yo pa doué réfizé-l ; min yo doué défann doua yo ak doua konsitouayin yo kont abi otorité sa-a, antan yo réspékté limit ki trasé nan laloua natirèl-la ak Évanjil-la » (GS 74, § 5).
¬ [1901]

2243     Rézistans kont oprésion pouvoua politik-la pap chèché sèvi ak zam yon fason léjitim, sof si tout kondision ki suiv-yo t-a la an minm tan : 1. nan ka koté yon fason ki sètin, ki grav, ki diré nan tan-an, yo pilonnin doua fondamantal-yo ; 2. lè tout lòt rékou fini ; 3. nan mézi sa pa provoké dézòd ki pi rèd ; 4. lè gin éspoua byin fondé pou ranpòté viktoua ; 5. si li inposib pou prévoua solision ki pi bon yon fason rézonab.
¬ [2309]

Kominoté politik-la épi l’Égliz-la

2244     Tout institision pran souf inspirasion-l, minm inplisitman, nan yon vizion moun-nan ak déstiné-l, sé la li pran référans pou jijman-l, lòd yérarchi valè-l yo, règ konpòtman-l. Pliziè sosiété té référé institision yo nan bay moun-nan prémié plas sou réalité-a. Sé sèlman rélijion Bondié révélé-a ki té rékonèt klèman orijîn ak déstiné moun-nan sé nan Bondié, Kréatè-a ak Rédanmtè-a. L’Égliz-la invité pouvoua politik-yo pou yo référé jijman yo ak désizion yo nan inspirasion vérité sa-a osijè Bondié épi moun-nan.
¬ [1910] [1881] [2109]

Sosiété ki pa konnin inspirasion sa-a oubyin ki réfizé-l onon indépandans yo aléga Bondié, oblijé al chèché référans yo ak déstiné yo nan yo-minm oubyin antan yo suiv yon idéoloji dapré intérè yo épi, antan yo pa admèt pou yo défann yon kritè byin ak mal ki objéktif, yo bay pròp tèt-yo, yon fason klè oubyin kaché, yon pouvoua totalitè sou moun-nan ak sou déstiné-l, jan istoua-a montré sa (cf. CA 45 ; 46).

2245      « L’Égliz-la, poutèt fonksion-l ak konpétans-li, yo pa kapab konfonn-li nan okinn fason ak kominoté politik-la, […] li sé an minm tan sign épi sovgad transandans moun-nan kòm moun ». L’Égliz-la « réspékté épi ankourajé libèté ak résponsabilité politik sitouayin-yo » (GS 76, § 3).
¬ [912]

2246     Sa fè pati mision l’Égliz-la pou-l « bay yon jijman moral, minm osijè réalité ki régadé lòd politik-la, lè doua fondamantal moun-nan oubyin salu nanm-yo égzijé sa, antan li sèvi sèlman ak tout mouayin ki konfòm ak Évanjil-la épi ak byin tout moun dapré divèsité tan-yo ak sitiasion-yo » (GS 76, § 5).
¬ [2032]

Rézimé

2247     « Onoré papa-ou ak manman-ou » (Dt 5, 16 ; Mc 7, 8).

2248     Dapré katriyèm kòmandman-an, Bondié té vlé pou apré li-minm nou onoré paran nou-yo ak lòt moun li-minm li bay otorité pou byin nou.

2249     Kominoté moun ki marié-yo établi sou fondman alians-la épi konsantman épou-yo. Mariaj-la ak fanmi-an fèt pou byin épou-yo, pou transmèt lavi bay pitit-yo épi pou édikasion yo.

2250     « Pou moun-nan sové pèsonèlman, sosialman épi krétiènman sa dépann yon fason séré ak bon kondision kominoté moun ki marié-yo épi fanmi-an » (GS 47, § 1).

2251     Pitit-yo doué paran yo réspè, rékonésans, obéyisans ki kòrèk-la épi asistans. Réspè pitit-yo doué ginyin-an favorizé bòn antant tout lavi fanmi-an.

2252     Paran-yo sé prémié résponsab édikasion pitit yo nan lafoua, nan lapriyè ak tout bon kalité-yo (vertu). Yo gin dévoua pou prévoua bay pitit yo, nan mézi yo kapab, sa yo bézouin sou plan fizik épi spirituèl.

2253     Paran-yo doué réspékté épi ankourajé vokasion pitit yo. Y-a sonjé épi y-a anségné prémié apèl krétyin-an sé suiv Jézu.

2254     Otorité piblik-la gin obligasion pou-l réspékté doua fondamantal moun-nan kòm moun épi kondision ki pèmèt li égzèsé libèté-l.

2255     Sé dévoua sitouayin-yo pou yo travay ak pouvoua sivil-yo nan bati sosiété-a nan yon léspri vérité, jistis, solidarité épi libèté.

2256     Sitouayin-yo gin obligasion an konsians pou yo pa suiv lòd otorité sivil-yo, lè lòd sa-yo kontrè ak sa lòd moral-la mandé. « Nou doué obéyi Bondié plis pasé lézòm » (Ac 5, 29).

2257     Tout sosiété référé jijman-l ak mòd konpòtman-l dapré vizion li ginyin sou moun-nan ak sou déstiné-l. Andéyò limiè Évanjil-la bay sou Bondié ak sou moun-nan, fasilman sosiété-yo vîn « totalitè ».

 

Gid

ATIK 5
Sinkièm kòmandman-an

« Ou pap touyé » (Ex 20, 13

« Nou té tandé yo té di ansyin-yo : “Pa touyé ; moun ki touyé, li mérité jijman”. Mouin minm mouin di nou : Tout moun ki fè kòlè kont frè-l, li mérité jijman » (Mt 5, 21-22).

2258     « Lavi moun-nan, yo doué konsidéré-l kòm yon bagay ki sakré, poutèt, kòmansé dépi sou orijîn-li, li “mandé aksion Kréatè-a” épi li toujou kontinué gin yon rélasion spésial ak Kréatè-a, sèl finalité égzistans li. Sé Bondié sèl ki Granmèt lavi-a dépi kòmansman-l jous nan finisman-l : pèsonn nan okinn sikonstans pa kapab révandiké pou pròp tèt pa-l doua pou-l bay yon moun inosan lanmò dirèktéman » (CDF, instr. "Donum vitæ" intr. 5).
¬ [356]

I. Réspékté lavi moun

Témouagnaj Istoua sint-la

2259     Lè Sint-Ékritu-a rakonté istoua Abèl frè Kayin-an ki touyé-l la (cf. Gn 4, 8-12), li révélé kòman dépi nan kòmansman istoua lèzòm gin kòlè ak anvi nan moun-nan ki konsékans péché orijinèl la. Moun-nan tounin ènmi lòt moun tankou-l. Bondié déklaré kijan touyé yon frè (fratricide) sé yon dérègléman ki méchan : « Ki sa-ou fè ? Voua san frè-ou la ap rélé koté-m sot nan tè-a. Koulié-a madichon pou ou sou tè-a, ki louvri bouch li, ki résévoua san frè-ou la sot nan min-ou ! » (Gn 4, 10-11).
¬ [401]

2260     Kontra alians ant Bondié ak lèzòm-nan fèt antan l-ap trésé rapèl kado lavi Bondié kontinué fè moun-nan ak rapèl violans lèzòm k-ap bay lanmò-a :

« San lavi nou, m-ap mandé kont pou li […] Tout moun ki vidé san moun, sé palintèmédiè moun y-ap fè san-l koulé ; paské sé dapré pòtré Bondié moun nan té fèt » (Gn 9, 5-6).

Ansyin Téstaman-an té toujou konsidéré san-an kòm sign sakré lavi-a (cf. Lv 17, 14). Nésésité doktrîn sa-a sé pou tout tan.

2261     Sint-Ékritu-a détèminé intèdiksion sinkièm kòmandman-an : « Pa touyé inosan ak moun ki kòrèk » (Ex 23, 7). Pran désizion touyé yon inosan, sa vrèman kontrè ak dignité moun-nan kòm kréatu, ak “règle d’or”-la épi ak Kréatè-a ki sin-an. Laloua ki intèdi sa-a valab yon fason inivèsèl : li obligatoua pou tout moun, pou chak moun, tout tan é tout koté.
¬ [1756] [1956]

2262     Nan Sèmon sou Mòn-nan, Granmèt-la raplé kòmandman-an : « Pa touyé » (Mt 5, 21), épi li ajouté intèdiksion kòlè-a, rayi-a ak vanjans-la. Plis toujou, Kris-la mandé disip-li pou-l lonjé lòt machoua-a (cf. Mt 5, 22-39), pou rinmin ènmi-l yo (cf. Mt 5, 44). Li-minm li pa-t défann tèt-li épi li té di Piè pou-l kité épé-l la nan fouro-a (cf. Mt 26, 57).
¬ [2844]

Léjitim défans-la

2263     Léjitim défans moun-yo ak sosiété-yo pa yon éksépsion parapò a intèdiksion touyé inosan-an ki ouété lavi yon moun volontèman (homicide volontaire). « Aksion […] yon moun k-ap défann tèt-li, kapab gin yon doub konsékans : youn sé konsèvasion pròp lavi-l ; lòt-la sé lanmò asayan-an [atakan-an] ». « Anyin pa anpéché pou yon sèl aksion gin dé konsékans, pou sé youn sèlman ki nan intansion-an, lòt-la minm li andéyò intansion-an » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 64, 7).
¬ [1737]

2264     Rinmin yon moun doué ginyin aléga pròp tèt-li sé toujou yon prinsip moral fondamantal. Li léjitim donk pou-l fè réspékté doua li ginyin pou-l viv-la. Moun k-ap défann lavi-li, li pa koupab touyé moun minm si li oblijé bay asayan-an yon kou ki bay lanmò :
¬ [2196]

« Si pou yon moun défann pròp lavi-l li sèvi ak plis violans pasé sa-k té nésésè-a, sa pa t-a akséptab. Min si-l répousé violans-la yon fason modéré, sa sé yon défans akséptab […].  Ni sa pa nésésè pou salu [étènèl-la] pou moun-nan pa t-a fè aksion protéksion modéré sa-a paské li vlé évité yon lòt mouri : paské moun-nan gin plis obligasion pou-l véyé sou pròp lavi pa-l pasé sou lavi yon lòt » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 64, 7).

2265     Léjitim défans-la kapab non sèlman yon doua min tou yon dévoua inpòtan pou moun ki doué protéjé lavi lòt moun. Défans byin komin-an égzijé pou yo anpéché asayan injis-la jouinn posibilité pou-l nui lòt-yo. Poutèt sa, moun ki gin otorité léjitim-yo gin doua pou yo minm sèvi ak zam pou répousé asayan k-ap ataké kominoté sivil ki anba résponsabilité yo konfié yo-a.
¬ [2240]

2266     Égzijans pou protéjé byin komin-an korésponn ak éfò Léta ap fè pou-l anpéché mòd konpòtman ki déranjé doua moun-nan ak prinsip fondamantal bon rélasion nan sosiété-a. Sé doua otorité piblik léjitim-nan épi sé dévoua-l pou-l apliké chatiman ki propòsionèl ak gravité fot-la. Prémié sa chatiman-an ap chèché sé réparé dézòd fot koupab-la vîn mété-a. Lè koupab-la vlé aksépté chatiman-an, sa vîn sèvi kòm yon réparasion [ékspiasion = rachté, péyé yon dèt]. Apré sa, anplis défans lòd piblik-la ak protéksion sékirité moun-yo, chatiman-an ap chèché tounin yon rémèd, konsa nan mézi sa kapab fèt, li doué édé pou koupab-la korijé défo-l.
¬ [1897, 1899] [2308] [1449]

2267      [*nouvo] Lontan, yo té konsidéré, apré yon prosè régilié fîn fèt, otorité léjitim-nan té kapab sèvi ak kondanasion amò-a kòm yon répons ki adapté épi yon mouayin ki akséptab pou gravité kèk mové aksion, kòm yon dènié rékou, pou rivé protéjé byin komin-an.
¬ [2306]

     Min nan tan kounié-a, chak foua pi plis, y-ap rékonèt moun-nan pa kapab pèdi dignité-l kòm moun, minm lè li fè yon krim ki grav anpil. Anplis, gin yon nouvo pèsépsion signifikasion pèn chatiman-an k-ap pi klè chak jou kanta sa ki konsèné Léta-a. Anfin, gin fason ki pi éfikas yo òganizé prizon-yo ki asiré défans yo doué sitouayin-yo, min ki vrèman pa diminué nan okinn fason posibilité pou kondané yo rachté pròp tèt yo.

     Sé poutèt sa Égliz-la anségné, anba limiè Évanjil-la, “yo pa kapab admèt kondanasion amò-a paské li kontrè ak réspè dignité moun-nan kòm moun” [François, Discours aux Participants à la Rencontre organisée par le Conseil Pontifical pour la Promotion de la Nouvelle Évangélisation, 11 octobre 2017.] épi li pran angajman pou abolision-l toupatou sou tè-a.

Touyé moun délibéréman (L’homicide volontaire)

2268     Sinkièm kòmandman-an intèdi kòm yon péché grav ki mérité chatiman, chèché touyé yon moun dirèktéman épi volontèman (homicide direct et volontaire). Asasin-an ak moun ki mété min ak li pou touyé-a yo komèt yon péché k-ap rélé bay sièl-la antan l-ap mandé vanjans (cf. Gn 4, 10).
¬ [1867]

     Touyé timoun (infanticide) (cf. GS 51, § 3), touyé frè-ou oubyin sè-ou (fratricide), touyé papa-ou oubyin manman-ou (parricide) épi touyé mari-ou oubyin madanm-ou (meurtre du conjoint) sé krim ki vrèman grav poutèt rapò natirèl-la yo kasé-a. Chèché amélioré ras (eugénisme) oubyin pran souin ijièn ak santé piblik pa kapab jistifié touyé moun-nan, minm si sé otorité piblik-yo ki t-a bay lòd fè-l.

2269     Sinkièm kòmandman-an intèdi fè kichòy nan intansion pou provoké lanmò yon moun indirèktéman. Laloua moral-la pa pèmèt ni pou ékspozé yon moun nan yon danjé mòtèl san rézon grav ni non plis pou réfizé poté sékou bay yon moun ki an danjé.

     Lè sosiété moun-nan toléré kondision grangou k-ap touyé moun san yo pa fè éfò pou poté solision nan sa, sé yon injistis ki fè moun tonbé nan mal épi yon fot koupab grav. Trafikan-yo, antan y-ap prété ak intérè épi y-ap fè mové tranzaksion kòmès antan yo provoké grangou ak lanmò moun parèy-yo, sé touyé y-ap touyé moun indirèktéman (commettent indirecte­ment un homicide). Yo résponsab sa (cf. Am 8, 4-10).

     Lè sa rivé yon moun touyé yon lòt san-l pa-t vlé (homicide involon­taire) moralman yo pa kapab ba-l poté chay-la. Min si yon moun, san rézon valab, aji yon fason ki minnin lanmò, minm si-l pa-t gin intansion bay li, li pa gin ékskiz pou gravité mové zak li koupab la.
¬ [2290]

Avòtman-an

2270     Lavi moun-nan, dépi lè-l fòmé nan vant, yo doué réspékté-l épi protéjé-l san éksépsion. Dépi prémié moman égzistans-li, moun-nan sé yon kréatu yo doué rékonèt doua-yo li ginyin kòm moun. Nan pami doua sa-yo gin doua yo pa kapab nié pou tout kréatu inosan viv-la (cf. CDF, instr. "Donum vitæ" 1, 1).
¬ [1703] [357]

« Anvan-m té fòmé-ou nan vant, mouin té konnin-ou ; anvan-ou té soti nan zantray, mouin té sanktifié-ou » (Jr 1, 5 ; cf. Jb 10, 8-12 ; Ps 22, 10-11).

« Zo-m pa-t kaché louin-ou, lè mouin té fèt nan sékrè, trésé nan fon tè-a » (Ps 139, 15).

2271     Dépi prémié sièk-la, l’Égliz-la ap déklaré kijan tout avòtman yo provoké sé yon mové aksion moralman. Ansègnman sa-a pa chanjé. Li pap janm kapab chanjé. Avòtman dirèk-la, sètadi sa yo vlé kòm finalité oubyin kòm mouayin-an, sé bagay ki gravman kontrè ak laloua moral-la :

« Ou pap touyé anbriyon ak avòtman épi ou pap détrui lavi bébé ki fèk fèt » (Didaché 2, 2 ; cf. Barnabé, ep. 19, 5 ; Epître à Diognète 5, 5 ; Tertullien, apol. 9).

« Bondié […], Granmèt lavi-a, rinmèt bay moun-nan travay ro-nivo sa-a pou-l projété lavi, pou-l akonpli-l nan fason ki korésponn ak dignité moun-nan. Sé pousa dépi li fòmé nan vant yo doué protéjé lavi-a ak pi gran souin ; avòtman ak touyé timoun sé krim yo doué kondané » (GS 51, § 3).

2272     Édé éféktivman pou fè yon avòtman sé yon fot ki koupab grav. L’Égliz-la pini fot sa-a kont lavi moun-nan ak pèn kanonik ékskominikasion-an. « Moun ki chèché fè yon avòtman, si konsékans-la rivé, li tonbé nan yon ékskominikasion “latae sententiae” » (CIC, can. 1398) « poutèt li komèt fot-la minm » (CIC, can. 1314) dapré kondision Doua kanonik-la prévoua-a (cf. CIC, can. 1323-1324). Nan konsa intansion l’Égliz-la sé pa pou-l rédui domèn mizérikòd-la. Li montré gravité krim yo komèt-la, domaj iréparab yo fè inosan yo touyé-a, paran-l yo ak tout sosiété-a.
¬ [1463]

2273     Doua yo pa kapab nié chak moun inosan ginyin pou-l viv-la, sé yon éléman konstititif sosiété sivil-la ak léjislasion-l :
¬ [1930]

      « Doua yo pa kapab nié moun-yo ginyin yo, sosiété sivil-la ak pouvoua piblik-yo doué rékonèt yo épi réspékté yo. Doua sa-yo pa dépann ni dé chak moun an patikilié, ni dé paran yo, ni sé pa yon pèmision sosiété-a ak Léta bay : yo vrèman fè pati natu moun-nan, yo nan moun-nan dapré fòs aksion Kréatè-a, koté moun-nan minm kòm moun pran orijîn-li. Pami doua fondamantal sa-yo, pou sa n-ap palé la-a, sé pou yo sonjé : doua pou moun-nan viv-la épi pou yo réspékté kò-l toutantié, doua sa-yo chak moun ki kréyé kòm moun joui yo dépi yo fòmé nan vant manman yo jous yo mouri » (CDF, instr. "Donum vitæ" 3).

      « Lè yon loua sivil rétiré protéksion yo té doué bay kèk group moun, lè sa-a, poutèt sa minm, léta nié égalité tout moun ginyin dévan laloua-a. Lè léta-a pa sèvi ak fòs-li pou-l protéjé doua chak moun, sitou sa-k pi fèb-yo, lè sa-a sé fondman léjitimité Sosiété-a minm ki tonbé. […] Poutèt réspè ak protéksion yo doué timoun ki gin pou fèt-la, dépi lè li fèk fòmé nan vant manman-l, an konsékans laloua-a doué prévoua chatiman propòsionèl kont tout mank réspè délibéré kont doua li ginyin-yo » (CDF, instr. "Donum vitæ" 3)

2274     Anbriyon-an, paské yo doué trété-l tankou yon mound épi lè-l fèk fòmé nan vant manman-l, sé pou yo défann li toutantié, pou yo pran souin-l, pou yo géri-l, nan mézi sa kapab fèt, tankou ninpòt ki moun ki kréyé kòm moun.

     Diagnostik anvan nésans-la (diagnostic prénatal) li moralman akséptab, « si-l réspékté lavi ak intégrité anbriyon-an ak ti bébé moun-nan, si l-ap chèché sovgadé épi pran souin chak anbriyon […]. Min diagnostik sa-a ap gravman kontrè ak laloua moral-la si, an fonksion rézilta li bay, yo t-a admèt yo kapab fè avòtman : diagnostik-la […] pa ka ékivalan ak yon kondanasion amò » (CDF, instr. "Donum vitæ" 1, 2).

2275      « Yo kapab konsidéré kòm akséptab intèvansion sou anbriyon moun-nan a kondision yo réspékté lavi ak intégrité anbriyon-an, épi pa gin danjé égzajéré ladan yo, min yo vizé gérizon kèk maladi, amélioré éta santé-a pou-l vîn pi bon oubyin protéjé kontinuasion lavi ti bébé-a li-minm » (CDF, instr. "Donum vitæ" 1, 3).

      « Sa malonnèt nèt sou plan moral […] pou produi anbriyon moun pou éksplouaté-yo, sètadi pou yo tounin “matiè biolojik” y-ap préparé pou yo sèvi ak yo » (CDF, instr. "Donum vitæ" 1, 5).

      « Gin kèk tantativ y-ap fè pou intèvni nan patrimouàn kromozomik oubyin jénétik-la ki pa an fonksion gérizon okinn maladi, min sé sélék­sioné y-ap éséyé séléksioné moun-yo dapré sèks yo oubyin lòt kalité aspè yo détèminé davans. Manipilasion sa-yo kontrè ak dignité moun-nan kòm moun, kontrè ak intégrité-l, kontrè ak idantité li minm sèl li ginyin-an épi yo pa kapab répété tankou yon kopi-a » (CDF, instr. "Donum vitæ" 1, 6).

Eutanazi-a (L’euthanasie = Édé mouri pi vit-la)

2276     Moun-yo lavi yo bloké-a oubyin afébli-a réklamé yon réspè spésial. Moun ki malad-yo oubyin k-ap soufri kèk inkapasité (handicap) yo doué soutni yo pou yo kapab minnin yon lavi nòmal nan mézi sa posib.
¬ [1503]

2277     Eutanazi dirèk-la, kèlkésoua rézon oubyin mouayin yo pran, sé désidé fini ak lavi moun k-ap soufri kèk inkapasité (handicap), ki malad oubyin ki pral mouri. Sé yon bagay ki pa akséptab moralman.

     Konsa ni yon aksion ni yon réfizé aji ki ta kozé lanmò dirèktéman oubyin intansionèlman pou kapab siprimé doulè-a, sé yon asasina li yé, li gravman kontrè a dignité moun-nan kòm moun épi réspè aléga Bondié vivan-an ki kréyé-l la. Minm si sé yon érè jijman san moun-nan pa-t gin mové intansion, sa pa chanjé anyin nan kalité krim zak sa-a réprézanté-a, sé bagay pou yo toujou intèdi épi réjté (à proscrire et à exclure).

2278     Lè yo sispann démach médikal ki trò chè, ki danjré, ki ékstraòdinè oubyin ki pa propòsionèl ak éfè yo t-a rinmin jouinn-nan, sa kapab léjitim. Lè sa-a yo réfizé sa yo rélé « achanman nan bay rémèd » (« l’acharnement thérapeutique »). Sé pa bay y-ap bay lanmò lè sa-a ; sé aksépté yo aksépté yo pa gin pouvoua anpéché-l. Sé moun malad-la ki pou pran désizion-yo, si li gin konpétans oubyin kapasité pou sa, otréman sé moun ki gin doua pou sa dapré laloua, antan yo toujou réspékté volonté rézonab moun ki malad-la épi intérè léjitim-li.
¬ [1007]

2279     Minmsi yo konsidéré lanmò-a prèt pou rivé, yo pa doué intèronp souin yo doué bay yon moun malad nòmalman. Yo kapab konsidéré kòm konfòm moralman ak dignité moun-nan pou yo sèvi ak rémèd pou kalmé doulè-yo (analgésiques) minm lè t-a gin danjé pou abréjé jou lavi-l yo, dépi sé pa lanmò-a y-ap chèché ni kòm finalité ni kòm mouayin, min sé sèlman prévoua yo prévoua-l kòm yon bagay ki inévitab épi yo doué sipòté. Souin pou soulajé lòt-la (soins palliatifs) sé yon éksélan fòm charité dézintérésé. Pou rézon sa-a yo doué ankourajé yo.

Suisid-la

2280     Chak moun résponsab pròp lavi-l dévan Bondié ki té ba li-l la. Sé Bondié ki toujou rété Granmèt lavi-a. Nou doué résévoua-l ak rékonésans épi prézèvé-l pou onè Bondié ak pou nou kapab sové nanm nou. Nou sé administratè lavi sa-a Bondié konfié nou-an, nou pa mèt-li. Nou pa kapab fè sa-n vlé avèk li.
¬ [2258]

2281     Suisid-la kontrè ak panchan natirèl moun-nan kòm kréatu pou-l konsèvé lavi-l épi transmèt-li. Li gravman kontrè ak rinmin yon moun doué ginyin pou pròp tèt pa-l. Minm jan-an tou li blésé rinmin prochin-an, paské yon fason ki pa kòrèk li kasé rapò solidarité-a avèk sosiété fanmi-an, nasion-an, moun-nan, sa nou toujou gin obligason aléga yo-a. Suisid-la kontrè ak rinmin pou Bondié vivan-an.
¬ [2212]

2282     Si intansion moun k-ap touyé pròp tèt li-a sé pou-l t-a yon égzanp l-ap bay jèn-yo sitou, lè sa-a li vîn tounin yon skandal grav. Désidé édé yon moun touyé tèt-li kontrè ak laloua moral-la.

     Problèm psikolojik grav, angouas kè séré oubyin krint térib dévan éprèv, soufrans oubyin mové trètman kapab diminué résponsabilité moun ki touyé tèt li-a.
¬ [1735]

2283     Nou pa doué dézéspéré osijè salu étènèl moun ki touyé pròp tèt yo-a. Bondié kapab, palintèmédié chémin li-minm sèl li konnin, ba yo okazion yon répanti ki sové yo. L’Égliz-la priyé pou moun ki té touyé tèt-yo ak violans.
¬ [1037]

II. Réspè pou dignité moun-yo

Réspè pou nanm lòt yo : skandal-la

2284     Skandal-la sé dispozision oubyin konpòtman ki pousé lòt-yo al fè sa ki mal. Moun k-ap skandalizé lòt-yo li tounin yon tantatè pou prochin-l. Li andomajé vèrtu-a ak douatu-a ; li kapab trinnin frè-l nan lanmò spirituèl-la. Skandal-la sé yon fot ki gravman koupab si aksion-an oubyin réfizé aji-a ralé lòt-la délibéréman nan yon fot ki grav.
¬ [2847]

2285     Skandal-la gin yon poua spésial an fonksion otorité moun ki lakòz li-a oubyin féblès moun ki sibi-l yo. Sé li ki fè Granmèt nou-an té bay malé­diksion sa-a : « Si yon moun t-a choké youn nan ti piti sa yo, […] li t-a pi bon pou li, pou yo pandié yon ròch moulin nan kou-l, épi pou yo nouayé-l nan fon lanmè-a » (Mt 18, 6 ; cf. 1 Co 8, 10-13). Skandal-la grav lè moun-yo ki fè-l la sé yo minm ki, dapré sa yo yé oubyin fonksion yo okipé, té gin résponsabilité anségné épi édiké lòt-yo. Jézu fè skrib-yo ak farizyin-yo répròch-la : li konparé yo ak lou ki dégizé ak aparans mouton (cf. Mt 7, 15).
¬ [1903]

2286     Sa kapab rivé pou sé laloua-a oubyin institision-yo, oubyin lamòd oubyin opinion ki provoké skandal-la.

     Konsa moun k-ap établi laloua-yo oubyin chapant sosiété-a kapab koupab fot skandal-la lè réalité sa-yo minnin nan konpòtman ki pèvèti oubyin nan dégradasion lavi dapré rélijion-an, oubyin nan « kondision sosial ki, volontèman ou non, fè li vîn difisil oubyin minm inposib pou gin yon konpòtman krétyin ki konfòm ak kòmandman Léjislatè-a ki anro nèt-la » (Pie XII, discours 1er juin 1941). Sé minm bagay-la pou chèf antrépriz-yo lè y-ap pran dispozision ki minnin nan frod, pou profésè k-ap « provoké » élèv-yo (exaspèrent) (cf. Ep 6, 4 ; Col 3, 21) oubyin pou sa k-ap manipilé opinion piblik-la antan yo détounin-l parapò a valè moral-yo.
¬ [2498]

2287     Moun k-ap sèvi ak pouvoua li joui-yo nan kondision ki minnin lòt moun fè sa-k mal, li koupab pou skandal-la épi li résponsab pou mal li ankourajé dirèktéman oubyin indirèktéman-an. « Li inposib pou pa gin skandal : sèlman ala malè pou moun sa-a ki sèvi pou yo rivé-a ! » (Lc 17, 1).

Réspè santé-a

2288     Lavi-a ak santé fizik-la sé byin ki gin valè Bondié konfié nou. Nou doué pran souin yo yon fason ki rézonab antan nou konsidéré bézouin lòt-yo ak byin komin-an.
¬ [1503]

     Pran souin santé sitouayin-yo mandé sékou sosiété-a pou rivé jouinn kondision lavi ki pèmèt grandi épi rivé byin dévlopé : manjé, rad, kay, souin santé, ansègnman fondamantal, okipasion travay, asistans sosial.
¬ [1509]

2289     Si ansègnman moral-la invité réspékté lavi kò-a, li pa ba li yon valè san réstriksion (absolu). Li pa dakò ak mantalité yo rélé nouvo-payin-an (néo-païenne) k-ap fè promosion yon adorasion kò-a (culte du corps), pou sakrifié tout bagay pou li, pou fè pèféksion fizik-la ak viktoua nan égzèsis spòtif tounin yon zidòl pou adoré. Kalité mantalité sa-a, poutèt li oblijé fè yon choua k-ap séléksioné ant sa ki fò-yo ak sa ki fèb-yo kapab minnin nan pèvèsion rapò ant moun-yo.
¬ [364] [2113]

2290     Bon kalité (vertu) tanpérans-la mété nan dispozision pou évité tout fòm éksè, manjé tròp, bouè tròp alkòl, fimin tròp, plédé pran médikaman. Moun ki sou oubyin ki rinmin tròp vitès yo mété sékirité lòt moun-yo oubyin pròp sékirité pa-yo an danjé nan rout-yo, nan lanmè oubyin nan avion, konsa yo vîn gravman koupab.
¬ [1809]

2291     Konsomasion dròg-yo détrui santé ak lavi moun yon fason ki grav anpil. Andéyò préskripsion strikt ki gin pou ouè ak trètman maladi, sé yon fot gravman koupab. Prodiksion ak trafik dròg k-ap fèt an kachèt sé aktivité ki bay skandal ; sé yon patisipasion dirèk [nan skandal-la] paské y-ap pousé nan pratik ki gravman kontrè ak laloua moral-la.

Réspè pou moun-nan épi réchèch siantifik-la

2292     Ékspérians siantifik, médikal oubyin psikolojik sou moun oubyin sou group moun kapab édé nan gérizon maladi ak nan progrè santé piblik-la.

2293     Rèchèch siantifik fondamantal épitou réchèch apliké-a sé yon éksprésion ki byin montré dominasion moun-nan sou kréasion-an. Sians-la ak téknik-la sé mouayin ki gin gran valè lè yo sèvi ak yo pou sèvis moun-nan épi pou favorizé dévlopman intégral-li pou bénéfis tout moun ; min yo-minm pou kont yo pa kapab indiké sans égzistans ak progrè moun-nan. Sians-la ak téknik-la fèt pou moun-nan, sé la yo pran orijîn yo ak dévlopman yo ; sé pousa sé nan moun-nan ak nan valè moral li-yo yo jouinn indikasion finalité yo épi konsians limit yo.
¬ [159] [1703]

2294     Sé yon tronpri pou révandiké yon “neutralité” moral pou réchèch siantifik-la ak aplikasion-l. Sou yon lòt bò kritè k-ap indiké diréksion-an yo pa kapab dédui yo ni nan éfikasité téknik-la tou sinpléman, ni nan itilité yo kapab ginyin pou kèk moun ak domaj pou lòt moun, ni non plis, sa-k pi rèd, apati idéoloji k-ap dominé yo. Sians-la ak téknik-la bézouin, poutèt pròp signifikasion intrinsèk yo, pou yo réspékté san réstriksion kritè moral fondamantal-yo ; yo doué nan sèvis moun-nan kòm mouin, nan sèvis doua li ginyin yo ki pa kapab chanjé, nan sèvis vrè byin-li toutantié, dapré projè ak volonté Bondié.
¬ [2375]

2295     Réchèch ak ékspérimantasion sou moun pa kapab jistifié aksion ki kontrè nan yo-minm ak dignité moun-yo épi ak laloua moral-la. Minm si moun-yo bay konsantman yo, si pétèt yo t-a bay li, sa pa jistifié aksion sa-yo. Li pa léjitim moralman pou fè ékspérimantasion sou moun si intégrité fizik oubyin psichik-li t-a vîn sibi danjé ki égzajéré oubyin yo t-a kapab évité. Ékspérians sou moun pa konfòm ak dignité moun-nan si, an plis, yo fè-l san konsantman ak konésans moun-nan oubyin lòt mouin ki gin doua sou li.
¬ [1753]

2296     Transplantasion ògàn konfòm ak laloua moral-la si danjé ak problèm sou plan fizik ak psichik moun k-ap fè don-an riské sibi t-a propòsionèl ak byin y-ap chèché pou déstinatè-a. Fè kado ògàn-yo apré lanmò sé yon bèl jès ki gin mérit, li bon pou yo ankourajé sa kòm yon jès solidarité. Sa-k pa akséptab moralman sé si moun k-ap bay la oubyin pròch paran-l ki gin doua sou késion-an pa-t bay akò yo éksplisitman. Anplis, li pa posib pou yo admèt moralman pou yo prélvé ògàn ak manb yon moun jous li vîn invalid oubyin pou sa touyé-l dirèktéman, minm si yo t-a fè sa pou rétadé lanmò yon lòt moun.

Réspè intégrité kò moun-nan

2297     Anlèvman (kidnapping, sékéstré) ak pran moun kòm otaj sé bagay ki mété yon réjim latérè épi k-ap égzèsé présion insipòtab sou viktim-yo. Yo pa léjitim moralman. Térorism-nan minm ap ménasé, blésé épi touyé moun san distinksion ; li gravman kontrè ak jistis-la épi charité-a. Toumanté moun (torture) ak violans fizik oubyin moral pou fè-l révélé sékrè, pou pini yon koupab, pou fè opozan pè, pou satisfè laèn, sé bagay ki kontrè ak réspè moun-nan épi ak dignité-l kòm moun. Andéyò préskripsion médikal ki vizé gérizon maladi yon fason strikt tout koupé manb ak ògan, oubyin stérilizasion dirèk yo fè yon fason délibéré sou moun ki inosan, sa kontrè ak laloua moral-la (cf. DS 3722).

2298     Nan tan lontan, gin pratik sanginè gouvènman léjitim-yo konn égzèsé an jénéral pou yo kinbé laloua ak lòd, anpil foua san Pastè-yo nan l’Égliz-la pa-t protésté, épi yo minm, nan pròp tribinal pa-yo, yo té konn sèvi ak prinsip doua romin-an sou késion fè moun sibi toumant-la. Plis pasé zak sa-yo ki fè soufri, l’Égliz-la toujou anségné dévoua byinvéyans ak mizérikòd-la ; li té intèdi manb klèjé-a vidé san lòt moun. Nan tan ki pasé mouins lontan, sa parèt klè mouayin sanginè sa-yo pa-t nésésè pou lòd piblik-la ni konfòm ak doua léjitim moun-yo. Okontrè, pratik sa-yo antréné dépravasion ki pi grav. Yo doué travay pou éliminé yo nèt. Sé pou yo lapriyè pou viktim-yo ak bouro yo.
¬ [2267]

Réspè pou moun ki mouri-yo

2299     Sé pou yo bay moun k-ap mouri-yo atansion ak souin pou édé yo viv dènié moman-yo nan dignité ak lapè. Moun ki pròch-yo va édé yo ak lapriyè. Y-a véyé pou sa-k malad-yo résévoua sakréman-yo nan tan ki konvnab pou préparé yo al rankontré Bondié vivan-an.
¬ [1525]

2300     Sé pou yo réspékté kò défin-yo épi trété yo ak charité nan lafoua ak éspérans réziréksion-an. Antéré mò-yo sé yon aksion mizérikòd pou kò-a (cf. Tb 1, 16-18) ; li bay pitit Bondié yo onè, kòm tanp Éspri-Sin-an.
¬ [1681 - 1690]

2301     Yo kapab admèt moralman pou yo dékoupé épi inspékté kadav yo (otopsi) poutèt réchèch légal oubyin siantifik. Fè kado ògàn yo gratis apré lanmò sé yon bagay ki léjitim é ki kapab gin mérit.

     L’Égliz-la pèmèt insinérasion-an (rédui kadab-la an sann) si sé pa yon fason pou manifésté yo pa kouè nan réziréksion kò-yo (cf. CIC, can. 1176, § 3).

III. Protéjé lapè-a

Lapè

2302     Granmèt nou-an, antan li t-ap raplé kòmandman : « Pa touyé-a » (Mt 5, 21), li té mandé lapè nan kè­-a épi li dénonsé imoralité ni kòlè ni rayisans ki fè moun-nan touyé-a :
¬ [1765]

     Kòlè-a sé yon anvi vanjé. « Anvi vanjans-la pou mal ka rivé moun yo doué pini-an, pa akséptab » ; min sa mérité louanj pou inpozé yon réparasion « poutèt koréksion défo-yo épi konsèvasion byin jistis-la » (S. Thomas d’A., s. th. 2-2, 158, 1, ad 3). Si kòlè-a rivé jous nan désizion pou touyé prochin-an oubyin pou blésé-l tout bon, sa gravman kontrè ak charité-a ; sé yon péché mòtèl. Granmèt la di : « Tout moun ki fè kòlè kont frè-l, li mérité jijman » (Mt 5, 22).

2303     Désidé rayi-a kontrè ak charité-a. Rayi prochin-an sé yon péché lè moun-nan désidé vlé ouè mal pou lòt-la. Rayi prochin-an sé yon péché grav lè li fè souété yon malè grav pou li. « Mouin minm mouin di nou : Rinmin ènmi nou-yo, priyé pou moun k-ap pèsékité nou yo ; pou nou kapab vîn tounin pitit Papa nou ki nan sièl yo… » (Mt 5, 44-45).
¬ [2094, 1933]

2304     Pou réspékté lavi ak kouasans moun-nan fòk gin lapè. Lapè-a sé pa sèlman pou pa gin lagè ni yo pa kapab rédui-l nan asiré ékilib fòs k-ap goumin-yo. Yo pa kapab réyisi jouinn lapè-a sou tè-a si yo pa protéjé byin moun-yo, kominikasion lib ant moun-yo, réspè dignité moun-yo ak pèp-yo, pratiké fratènité-a san rété. Lapè-a sé « trankilité lòd-la » (S. Augustin, civ. 10, 13). Sé travay jistis-la (cf. Is 32, 17) épitou sé konsékans charité-a (cf. GS 78, §§ 1-2).
¬ [1909] [1807]

2305     Lapè sou tè-a sé pòtré ak frui lapè Kris-la, li-minm ki « Prins lapè-a » mésianik-la (Is 9, 5). Palintèmédiè san koua li-a li touyé rayisans-la nan li-minm minm (Ep 2, 16 ; cf. Col 1, 20-22), li rékonsilié moun-yo ak Bondié épi li fè l’Égliz li-a touinin sakréman pou tout ras moun-nan fè youn nan li minm épi avèk Bondié (LG 5). « Sé li minm ki lapè nou » (Ep 2, 14). Li déklaré « Ala kontantman pou moun k-ap travay pou lapè-a » (Mt 5, 9).
¬ [1468]

2306     Moun ki rénonsé fè aksion violan k-ap vidé san lòt-yo, épi ki sèvi ak mouayin défans ki alarotè sa-k pi fèb-yo, pou protéjé doua moun-yo, yo rann témouagnaj bay charité dapré Évanjil-la, dépi sa kapab fèt san domaj pou doua ak obligasion lòt moun-yo ak sosiété-yo. Y-ap témouagné yon fason léjitim ki danjé fizik épi moral ki ginyin nan sèvi ak violans-la ki kòz ravaj ak lanmò (cf. GS 78, § 5).
¬ [2267]

Évité lagè

2307     Sinkièm kòmandman-an intèdi pou détrui lavi moun volontèman. Poutèt malè ak injistis tout lagè gin ladan-l, l’Égliz-la ap mandé chak moun avèk insistans pou priyé épi travay pou Bondié ki si bon libéré nou anba ésklavaj lagè-a ki tèlman la lontan-an (cf. GS 81, § 4).

2308     Chak sitouayin ak chak gouvènan doué aji pou évité lagè.

     « Min tout tan danjé lagè-a la, épi pa gin yon otorité intènasional konvnab ki dispozé fòs ki alarotè, dépi yo fîn éséyé fè tout démach ak mouayin pasifik, yo pa kapab anpéché doua léjitim défans-la gouvènman yo ginyin-an » (GS 79, § 4).
¬ [2266]

2309     Sé sériézman yo doué konsidéré kondision strikt pou yon léjitim défans ak fòs militè. Konsékans grav yon désizion konsa oblijé yo soumèt li anba kondision moral ki sévè pou-l ka léjitim. Sa égzijé pou an minm tan :
¬ [2243]

— Domaj asayan-an fè nasion-an oubyin kominoté nasion-yo sibi-a l-ap diré lontan, li grav épi li asiré ;
— Yo démontré tout lòt mouayin pou fini ak agrésion-an inposib oubyin pa sèvi anyin ;
— Tout kondision pou réyisi yo vrèman réyini ;
— Sèvi ak zam-yo pap antréné déga ak dézòd pi grav pasé mal y-ap éséyé siprimé-a. Puisans mouayin déstriksion modèn-yo gin yon poua ki lou anpil nan kalkilé kondision sa-a.

     Sa-yo sé éléman tradisionèl yo mété nan ansègnman osijè sa yo rélé « lagè ki jis » (guerre juste).

     Kalkil kondision sa-yo pou léjitimité moral-la, sé jijman prudans moun ki gin résponsabilité byin komin-an ki pou fè-l.
¬ [1897]

2310     Pouvoua piblik-yo nan ka sa-yo gin doua ak dévoua pou yo mété sou sitouayin-yo obligasion ki nésésè pou défans nasion-an.

     Moun ki bay pròp tèt-yo pou sèvis péyi-yo nan lavi militè-a, yo sé sèvitè sékirité ak libèté pèp-yo. Si yo byin ranpli fonksion yo, yo poté konkou yo tout bon vré pou byin komin-an épi pou konsèvé lapè-a (cf. GS 79, § 5).
¬ [2239] [1909]

2311     Pouvoua piblik-yo doué prévoua an tout jistis ka moun konsians yo pa pèmèt yo sèvi ak zam, dépi yo kinbé obligasion pou yo sèvi kominoté moun-yo yon lòt fason (cf. GS 79, § 3).
¬ [1782, 1790]

2312     Ni l’Égliz-la ni rézon moun-nan déklaré laloua moral-la toujou kinbé validité-l pandan konba ak zam. « Sé pa paské malérézman yon lagè kòmansé, pou tout bagay vîn akséptab ant pati k-ap batay-yo » (GS 79, § 4).

2313     Yo doué réspékté épi trété ak byinvéyans moun ki pap batay-yo, sòlda ki blésé-yo ak prizonié-yo.

     Aksion yo fè volontèman ki kontrè ak doua pèp-yo épi prinsip inivèsèl li-yo sé krim yo yé ni lòd ki mandé fè yo-a. Yon obéyisans avèg pa sifi pou ékskizé moun ki aksépté obéyi yo. Konsa tou yo doué kondané kòm péché mòtèl lè yo ékstèminé yon pèp, yon nasion oubyin yon minorité étnik. Sé yon obligasion moral pou rézisté kont lòd ki ta kòmandé « jénosid ».
¬ [2242]

2314      « Tout aksion lagè k-ap chèché détrui san distinksion vil toutantié oubyin gran réjion ak tout moun ki ladan yo, sé yon krim kont Bondié épi kont moun-nan li-minm, sé bagay pou yo kondané ak fèmté san ézité » (GS 80, § 4). Youn nan danjé lagè modèn-nan sé pou-l pa t-a bay okazion pou sa-yo ki posédé zam siantifik-yo, sitou atomik, biolojik oubyin chimik, t-a komèt kalité krim sa-yo.

2315     Kontrèman a sa yo t-a doué pansé, pou anpil moun anpilé zam sanblé yon fason pou dékourajé kèk posib advèsè fè yo lagè. Yo ouè nan sa mouayin ki pi éfikas ki kapab asiré lapè ant nasion-yo. Fason sa-a pou dékourajé advèsè-yo mandé pou nou douté moralman sou li. Kous pou anpilé zam-yo pa kapab asiré lapè. Non sèlman li pa éliminé kòz lagè-a min li mété nan danjé pou fè-l vîn pi grav. Gran kantité richès yo dépansé nan préparé nouvo zam tout tan sé yon anpèchman, si sé pa plis, nan chèché poté solision pou popilasion ki nan bézouin-yo (PP 53) ; sé yon anpèchman li yé pou dévlopman pèp-yo. Chèché gin plis zam yon fason égzajéré fè vîn gin pi plis rézon pou batay épi ogmanté danjé pou simin batay lòt koté.

2316     Prodiksion ak komès zam-yo andomajé byin nasion-yo ak kominoté intènasional-la an jénéral. Sé poutèt sa otorité piblik-yo gin doua ak dévoua pou yo réglémanté yo. Chèché intérè privé oubyin avantaj piblik pou yon ti tan tou kout pa kapab jistifié antrépriz k-ap éksité violans ak goumin ant nasion-yo épi k-ap mété an danjé lòd jiridik intènasional-la.
¬ [1906]

2317     Injistis ak inégalité ki tròp nan domèn ékonomik ak sosial-la, anvié sò lòt, méfians ak ògèy k-ap gayé ant moun-yo ak nasion-yo, sé ménas yo yé tout tan pou lapè-a épi kòz lagè. Ninpòt sa yo fè pou dépasé dézòd sa-yo kapab édé pou konstrui lapè-a épi évité lagè-a :
¬ [1938, 2538] [1941]

« Nan mézi moun-yo sé péchè yo yé, danjé lagè-a ap ménasé yo, épi l-ap kontinué ménasé yo joustan Kris-la tounin ; min nan mézi rinmin-an fè yo fè youn épi yo ranpòté viktoua sou péché-a, y-ap dépasé violans-la tou, joustan paròl-la akonpli : “Y-ap fonn épé yo pou yo tounin pikoua, épi lans yo pou yo tounin sèpèt. Nasion pap lévé épé kont nasion, ni yo pap aprann fè lagè ankò” (Is 2, 4) » (GS 78, § 6).

Rézimé

2318     « Sé nan min […] [Bondié] nanm tout vivan yé ak souf tout chè moun » (Jb 12, 10).

2319     Lavi tout moun sakré, dépi lè-l fèk fòmé nan vant jous li mouri, paské moun-nan kòm moun sé poutèt li-minm yo té vlé-l dapré pòtré ak résanblans Bondié vivan-an ki sin-an.

2320     Touyé moun-nan yo kréyé-a sa gravman kontrè ak dignité moun-nan épi fason Kréatè-a sin-an.

2321     Intèdiksion touyé-a pa rétiré doua pou mété asayan injis-la nan kondision pou-l pa kapab nui. Léjitim défans-la sé yon dévoua sérié pou moun ki gin résponsabilité lavi lòt moun oubyin byin komin-an.

2322     Ti bébé-a, dépi lè li fèk fòmé nan vant, gin doua pou-l viv. Avòtman dirèk-la, sètadi, lè sé sa minm yo vlé kòm finalité oubyin kòm mouayin, sé yon « ront » (GS 27, § 3) ki kontrè gravman ak laloua moral-la. Égliz-la pini fot sa-a kont lavi moun-nan ak yon pèn kanonik ékskominikasion.

2323     Paské sé tankou yon moun pou yo trété anbriyon-an dépi prémié moman li fòmé nan vant, yo doué défann li nan intégrité-l, pran souin-l épi géri-l, tankou ninpòt lòt moun.

2324     Désidé fè yon moun mouri pi vit (euthanasie volontaire) kèlkésoua fòm ak motif yo bay sa, sé yon asasina li yé. Li kontrè yon fason grav ak dignité moun-nan épi réspè aléga Bondié vivan-an, Kréatè-l la.

2325     Suisid-la kontrè yon fason grav ak jistis-la, éspérans-la, charité-a. Sinkièm kòmandman-an intèdi-l.

2326     Skandal-la sé yon fot grav lè poutèt sa-k fèt oubyin pa fèt sa minnin délibéréman yon lòt nan fè péché.

2327     Poutèt mové konsékans ak injistis tout lagè poté, nou doué fè tout sa ki posib yon fason rézonab pou évité-l. Égliz-la priyé : « Anba grangou, maladi ak lagè, délivré nou Granmèt ».

2328     Ni l’Égliz-la ni rézon moun-nan déklaré laloua moral-la toujou kinbé validité-l pandan konba ak zam. Aksion ki délibéréman kontrè ak doua pèp-yo épi prinsip inivèsèl li-yo sé krim yo yé.

2329     « Kous k-ap fèt pou préparé zam sé yon gro kou sa yé pou lèzòm épi li déréspékté doua pòv-yo yon fason ki intolérab » (GS 81, § 3).

2330     « Ala kontantman pou moun k-ap travay pou lapè-a, paské y-ap rélé yo pitit Bondié » (Mt 5, 9).

 

Gid

ATIK 6
Sizièm kòmandman-an

« Ou pap fè adiltè » (Ex 20, 14)

« Nou té tandé yo té di : “Pa fè adiltè”. Mouin minm mouin di nou : Tout moun ki gadé yon madanm pou-l anvi li, li déjà fè adiltè avèk li nan kè-l » (Mt 5, 27-28)

I. « Gason ak fi, li kréyé yo… »
¬ [369 - 373]

2331     « Bondié sé rinmin épi nan Li-minm l-ap viv apati mistè kominion rinmin pèrsòn-yo. Antan dapré pòtré-l […] li kréyé natu moun-nan gason ak fi, Bondié mété nan li yon vokasion, sètadi yon kapasité (pouvoua) ak yon résponsabilité (dévoua) ki  korésponn, ki fè youn ak konsians-la, pou rinmin  épi pou kominion » (FC 11).
¬ [1604]

      « Bondié kréyé moun-nan sou pòtré-l ; […] gason ak fi li kréyé yo » (Gn 1, 27) ; « Dévlopé, vîn anpil » (Gn 1, 28) ; « Jou Bondié té kréyé moun-nan, dapré résanblans Bondié li té fè-l. Gason ak fi li té kréyé yo épi li té béni yo ; li rélé non yo Adan, jou li kréyé yo-a » (Gn 5, 1-2).

2332     Séksualité-a gin infliyans sou tout dimansion moun-nan, nan kò-l ak nanm-li ki fè youn. Li konsèné aféktivité-a an patikilié, kapasité pou rinmin épi transmèt lavi-a, épi, yon fason pi jénéral, kapasité pou établi rélasion kominion ak lòt-yo.
¬ [362]

2333     Sé résponsabilité chak moun, gason oubyin fi, pou-l rékonèt épi aksépté idantité séksuèl-li. Diférans ak konplémantarité fizik, moral épi spirituèl-yo fèt pou byin mariaj-la ak dévlopman lavi nan fanmi-an. Bòn antant ni moun ki marié yo ni sosiété-a dépann an pati dé fason yo viv konplémantarité ant sèks-yo, bézouin youn gin pou lòt ak apui youn bay lòt.
¬ [1603]

2334     « Antan Bondié kréyé moun-nan “gason ak fi ”, li ba yo égal dignité kòm ‘pèrsòn’ ni gason ni fi » (FC 22 ; cf. GS 49, § 2). « Moun-nan sé yon ‘pèrsòn’ nan minm mézi pou gason-an ak pou fi-a, paské toulèdé sé dapré pòtré ak résanblans yon Bondié ki ‘pèrsonèl’ yo kréyé yo » (MD 6).
¬ [357]

2335     Toulèdé sèks-yo, ak égal dignité, minm si sé nan yon fason diféran, yo sé pòtré puisans ak tandrès Bondié. Lè gason-an ak fi-a fè youn nan mariaj-la sé yon fason pou, nan chè-a, yo imité Kréatè-a dapré ouvèti kè-a ak rivé donnin frui-a (jénérozité ak fékondité) : « Sé pousa mésié-a ap kité papa-l ak manman-l épi l-ap kolé kò-l kot madanm li ; épi yo toulédé ap yon sèl chè » (Gn 2, 24). Sé nan inion sa-a tout désandans moun-yo soti (cf. Gn 4, 1-2 ; 25-26 ; 5, 1).
¬ [2205]

2336     Jézu té vîn fè kréasion-an rétounin nan klèté orijîn-li. Nan sèmon sou mòn-nan, li intèprété projè Bondié-a ak présizion : « Nou té tandé yo té di : “Pa fè mové plézi”. Mouin minm mouin di nou : Tout moun ki gadé yon madanm pou-l anvi-l, li déja fè mové plézi avèk li nan kè li » (Mt 5, 27-28). Moun-nan pa doué séparé sa Bondié mété ansanm (cf. Mt 19, 6).
¬ [1614]

     Jan Tradision l’Égliz-la konprann li, sizièm kòmandman-an anbrasé tout réalité séksualité moun-nan.

II. Vokasion pou vi séksuèl byin réglé-a (chasteté)

2337     Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) sa vlé di réyisi intégré séksualité-a nan pèsonalité moun-nan pou konsa moun-nan rivé fè youn sou paranndan ni nan kò-l ni nan léspri-l. Séksualité-a, antan-l montré kijan moun-nan fè pati réalité ki gin kò-yo épi ki vivan-yo, li vîn byin chita nan pèsonalité-l pou-l ka moun tout bon vré lè li intégré nan yon rélasion moun ak moun, lè yon gason ak yon fi bay youn lòt tèt yo toutantié san limit nan tan-an.
¬ [2520]

     Anndan fòs kalité vi séksuèl byin réglé-a (vertu de chasteté) gin intégrité moun-nan épi don total li fè bay lòt-la.

Intégrité moun-nan (Tout sa moun-nan yé, tou sa-l ginyin an antié)

2338     Moun ki viv séksualité byin réglé-a (chast), li kinbé intégrité fòs lavi ak rinmin ki dépozé nan li-yo. Intégrité sa-a garanti inité moun-nan, li konbat tout konpòtman ki t-a blésé inité sa-a. Li pa toléré ni doub vi ni doub langaj (cf. Mt 5, 37).

2339     Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté) mandé pou aprann métrizé pròp tèt-ou, sa sé yon ‘pédagoji’ pou moun-nan rivé viv nan libèté kòm moun. Altènatif-la klè: oubyin moun-nan kòmandé pasion-l yo épi li rivé gin lapè, oubyin li kité pasion-l yo fè-l tounin ésklav épi li nan malè (cf. Si 1, 22). « Dignité moun-nan mandé-l pou-l aji dapré désizion li pran antan-l konsian épi lib, antan sé yon konviksion pèsonèl ki pousé-l, ki détèminé-l, pa sèlman anba konsékans instin k-ap pousé-l oubyin sé fòsé yo fòsé-l sou pa déyò. Moun-nan rivé nan dignité sa-a lè, antan li délivré pròp tèt-li anba tout ésklavaj pasion-l yo, gras a chouazi li chouazi sa-k byin-an san yo pa fòsé-l, li maché nan diréksion sa-l fèt pou li-a épi li fè éfò chèché jouinn mouayin ki adapté pou-l rivé la éféktivman ak ladrès intèlijans-li » (GS 17).
¬ [1767]

2340     Moun ki vlé rété fidèl nan promès Batèm-li épi rézisté kont tantasion-yo, li doué véyé pou-l pran mouayin-yo k-ap minnin-l nan sa: konésans pròp tèt-li, pratiké yon disiplîn (ascèse) ki adapté ak kondision lavi-l, obéyi kòmandman Bondié yo, dévlopé vèrtu moral-yo épi rété fidèl nan priyè-a. « Palintèmédiè kontinans-la nou vîn rékonpozé épi nou rétounin vîn nan inité sa-a nou té pèdi-a lè nou té gayé nan pliziè bagay ” (S. Ogustin, conf. 10, 29).
¬ [2015]

2341     Fòs kalité vi séksuèl byin réglé-a (vertu de chasteté), li dépann dé fòs kalité ki sèvi kòm yon gon k-ap kinbé pòt-la (vertu cardinale) yo rélé tanpérans-la, sé li ki chèché mété lòd rézon-an nan pasion-yo ak nan apéti sansibilité moun-nan.
¬ [1809]

2342     Métrizé pròp tèt ou-a sé yon travay long ki mandé pèsévérans. Nou pa doué janm konsidéré nou fîn ginyin-l nèt alé. Li mandé pou rékòmansé fè éfò nan tout étap lavi-a (cf. Tit 2, 1-6). Éfò li mandé-a kapab pi égzijan nan kèk épòk, sé konsa lè pèsonalité moun-nan ap pran fòm-li, pandan li timoun ak lè li jèn.
¬ [407]

2343     Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) gin prinsip kouasans pa-l ki pasé nan divès dégré koté li pa fîn apouin épi trò souvan péché-a maké-l. Moun ki viv byin réglé-a épi k-ap fè éfò nan bon kalité-yo « jou apré jou l-ap konstoui pròp tèt-li apati anpil désizion li pran : konsa, li konnin, li rinmin épi li akonpli byin moral-la dapré divès étap kouasans li » (FC 9).
¬ [2223]

2344     Viv byin réglé nan séksualité-a (chasteté-a) sé yon travay pèsonèl avantou, min tou li mandé yon éfò kulturèl, paské vrèman « yo ouè dévlòpman moun-nan ak kouasans sosiété-a li-minm, youn dépann dé lòt » (GS 25, § 1). Rivé kinbé yon vi séksuèl byin réglé sipozé yo réspékté doua moun-nan, an patikilié doua pou-l résévoua yon infòmasion ak yon édikasion ki réspékté dimansion moral ak dimansion spirituèl lavi-l kòm moun.
¬ [2525]

2345     Vi séksuèl byin réglé-a sé yon fòs kalité moral. Min li sé yon don Bondié tou, yon gras, yon frui travay spirituèl-la (cf. Ga 5, 22). Éspri-Sin-an bay moun ki gin nouvo nésans nan dlo Batèm-nan kapasité pou-l imité Kris-la ki pròp nèt (cf. 1 Jn 3, 3).
¬ [1810]

Don intégral pròp tèt ou bay lòt-la

2346     Charité-a sé li ki pèféksioné tout bon kalité yo – li fòmé yo. Anba infliyans li, vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) vîn tounin yon lékòl koté moun-nan aprann bay pròp tèt-li. Métrizé pròp tèt-ou sé pou kapab rivé bay pròp tèt-ou. Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) fè moun ki pratiké-l la tounin yon témouin fidélité ak tandrès Bondié dévan prochin-l yo.
¬ [1827] [210]

2347     Fòs kalité vi séksuèl byin réglé-a (la vertu de chasteté) dévlopé anndan amitié-a (vlé ouè byin pou zanmi-yo). Li montré disip-la kòman pou-l suiv épi imité Sa-a ki té chouazi nou kòm pròp zanmi pa-l (cf. Jn 15, 15), ki té ba nou tèt-li nèt épi ki fè nou patisipé nan kondision Bondié-l la. Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) gin promès nou pap janm mouri-a ladan-l.
¬ [374]

     Vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) manifésté sitou nan amitié pou prochin-an (rinmin prochin-an / vlé ouè byin pou prochin-an). Amitié-a ka grandi ant moun ki minm sèks oubyin sèks diféran, sé yon gran byin li yé pou tout moun. Li fè moun-yo rivé fè youn sou plan spirituèl.

Diféran fòm vi séksuèl byin réglé-a (Les divers régimes de la chasteté)

2348     Tout moun ki batizé, Bondié rélé-l pou-l viv byin réglé nan séksualité-a (appelé à la chasteté). Krétyin-an « abiyé ak Kris-la » (Ga 3, 27), se li-minm ki modèl tout vi séksuèl byin réglé (chasteté). Tout fidèl Kris-la gin vokasion pou yo byin réglé séksualité yo dapré pròp kondision lavi y-ap minnin-an. Nan moman Batèm li, krétyin-an angajé-l pou-l viv aféktivité-l yon fason byin réglé.

2349     Ak vi séksuèl byin réglé-a (chasteté-a) « moun-yo doué fè onè-réspè diféran kondision lavi y-ap minnin-yo : ginyin sé nan virjinité oubyin séliba konsakré-a, fason ki pi ro pou yon moun bay Bondié pròp tèt-li pi fasilman ak yon kè ki pa divizé; gin lòt sé nan fason laloua moral-la détèminé pou tout moun-yo dapré si yo marié oubyin sélibatè” (CDF, déklarasion “Persona humana” 11). Moun ki marié-yo gin vokasion pou viv yon séksualité byin réglé nan mariaj-la; lòt-yo viv séksualité byin réglé-a nan kontinans-la:
¬ [1620]

Gin toua fòm bon kalité vi séksuèl byin réglé-a: youn sé pou mariaj-la, lòt la pou sa-k vèf-yo, touazièm-nan pou virjinité-a ; nou pa fè louanj youn antan nou réjté lòt-yo. […] Sé sa-k fè richès disiplîn l’Égliz-la (S. Anbrouaz, vid. 23: PL 153, 255A).

2350     Fiyansé-yo gin pou yo viv séksualité byin réglé-a nan kontinans-la. Sé pou yo ouè nan égzèsis sa-a yon fason pou yo dékouvri kijan youn doué réspékté lòt, pou yo aprann sa fidélité-a yé épi pou yo grandi nan éspérans sé nan min Bondié youn ap résévoua lòt. Tout jès tandrès ki pròp pou manifésté amou ant épou-yo, y-ap kité yo an rézèv pou tan mariaj-la. Youn ap édé lòt grandi nan viv yon séksualité byin réglé.
¬ [1632]

Kout-ba yo bay viv séksualité byin réglé-a (Les offenses à la chasteté)

2351     Libètinaj séksuèl-la (luxure) sé souaf plézi lachè yon fason dézòdoné oubyin joui plézi sa-a yon fason déréglé. Plézi séksuèl-la dézòdoné moralman lè sé li-minm sèl y-ap chèché antan yo séparé-l ak finalité-l yo sètadi transmèt lavi épi fè épou-yo vîn fè youn.

2352     Yo rélé « masturbation » (pran plézi séksuèl pou kont ou) lè moun-nan désidé volontèman pou-l éksité ògàn jénital-yo pou-l ka jouinn plézi lachè-a. « Réyèlman vré ni Majistè l’Égliz la – dapré lign yon tradision ki pa janm chanjé – ni konviksion moral fidèl-yo san ézité kinbé byin fèm nan konsidéré “masturbation”-an (pran plézi séksuèl pou kont ou) sé yon akt ki gravman dézòdoné nan li-minm minm ». « Kèlkésoua rézon ki fè yo fè-l, sèvi yon fason délibéré ak kapasité séksuèl-la andéyò rapò nòmal ant épou-yo sé yon bagay ki ésansièlman kontrè ak sa-l fèt pou li-a ». Lè sa-a y-ap chèché jouisans plézi séksuèl-la andéyò rélasion séksuèl « ki korésponn ak sa lòd moral-la mandé-a, sètadi pou sé nan kontèks yon véritab rinmin signifikasion rélasion sa-a réalizé intégralman nan bay youn bay lòt-la pròp tèt-li nèt épi nan transmèt lavi-a bay pitit yo » (CDF, décl. "Persona humana" 9).

     Pou kapab rivé ouè nivo résponsabilité moral moun-yo ak yon jijman ékilibré épi pou orianté aksion pastoral-la yon fason di douat, sé pou yo konsidéré si sou plan aféktivité-a moun-nan pa rété nan yon stad ki pa dévlopé malgré laj-li (immaturitas affectiva), si abitud li fîn pran yo gin anpil fòs, si éta déprésion ap pézé-l épi si pa gin lòt faktè psikolojik oubyin sosial ki t-a kapab aléjé poua koupab fot moral-la koupab-la oubyin pétèt diminué-l anpil.
¬ [1735]

2353     Fònikasion-an sé plézi lachè andéyò mariaj ant yon gason ak yon fi ki lib. Li vrèman kontrè ak dignité moun-yo épi ak natu séksualité moun-nan ki fèt pou byin épou-yo, pou rivé fè pitit épi pou édiké yo. An plis sé yon gro skandal lè sé jèn y-ap koronpi.

2354     Pònografi-a sé lè ou pran akt séksuèl ki réyèl oubyin ki sanblé réyèl épi ou mété yo andéyò intimité sa k-ap fè-l yo pou égzibé yo bay lòt moun volontèman. Sé yon gro obstak kont vi séksuèl byin réglé-a paské li dénatiré akt konjugal-la, don intim épou yo fè youn bay lòt la. Li déréspékté dignité moun k-ap fè-l yo yon fason grav (aktè yo, komèsan yo, piblik-la), paské yo chak vîn tounin tankou yon bagay pou pran vié plézi tèratè épi yon mouayin pou fè lajan ki pa kòrèk. Li fè ni youn ni lòt plonjé nan manti yon réalité ki san fondman. Sé yon fot grav. Otorité sivil-yo doué anpéché prodiksion ak distribision matérièl pònografik.
¬ [2523]

2355     Prostitision-an sé dégradasion dignité moun k-ap fè-l, paské yo rédui-l fè-l tounin yon sinp chè y-ap pran plézi ladan-l. Moun k-ap péyé pou sa-a fè yon péché grav kont pròp tèt pa-l : li kasé angajman vi séksuèl byin réglé li té pran nan Batèm li-an épi li sal pròp kò-l ki tanp l’Éspri-Sin-an (cf. 1 Co 6, 15-20). Prostitision-an sé yon kalamité sosial. An jénéral sé médam-yo ki viktim, min gin gason tou ak timoun piti oubyin jèn moun (nan dé dènié ka sa yo, péché-a doublé ak yon skandal). Minm si li toujou yon péché grav pou lagé kò-ou nan prostitision, fot moral-la kapab mouins koupab poutèt lamizè, ménas oubyin présion sosial moun-nan ap sibi.
¬ [1735]

2356     Viòl-la sé lè yo fòsé intimité séksuèl yon moun ak violans. Sé yon atak kont jistis-la ak charité-a. Viòl-la pilonnin doua chak moun ginyin pou yo réspékté-l, pou-l lib, pou yo pa diminué-l ni fizikman ni moralman. Sé yon domaj grav ki ka maké moun ki viktim-nan pandan tout lavi-l. Sé toujou yon mové zak li yé nan li-minm (intrinsece malus). Viòl-la pi grav toujou lè sé pròch paran-yo ki fè-l (cf. insèst) oubyin édikatè aléga timoun ki sou résponsabilité yo.
¬ [2297] [1756] [2388]

Vi séksuèl byin réglé-a épi rapò ant moun minm sèks (Chasteté et homosexualité)

2357     Omoséksualité-a sé konsa yo rélé rélasion ant gason oubyin fi ki gin yon atirans séksuèl éksklizif oubyin prédominan pou moun ki minm sèks avèk yo. Sa pran diféran fòm nan divès périòd ak kilti. Gin anpil aspè yo poko fîn ékspliké sou orijîn psikolojik-li. Antan li apuiyé sou Sint-Ékritu-a ki prézanté bagay sa yo kòm gro dépravasion (cf. Gn 19, 1-29 ; Rm 1, 24-27 ; 1 Co 6, 10 ; 1 Tm 1, 10), Tradision l’Égliz-la toujou déklaré « akt omoséksuèl-yo dézòdoné nan yo minm minm » (CDF, décl. "Persona humana" 8). Yo kontrè ak loua natirèl la. Yo fèmin akt séksuèl-la parapò a posibilité transmèt lavi-a. Yo pa soti nan yon vrè konplémantarité aféktif oubyin séksuèl. Yo pa kapab aprouvé yo nan okinn ka.
¬ [2333]

2358     Gin yon kantité gason ak fi ki sanblé gin tandans omoséksuèl byin anrasiné. Inklinasion sa-a, ki dézòdoné sou plan natirèl-la, sé yon gran soufrans pou laplipa nan yo. Sé pou yo akéyi yo ak réspè, konpasion épi ak délikatès. Sé pou yo évité tout sign diskriminasion ki pa kòrèk aléga yo. Moun sa-yo gin pou yo fè volonté Bondié nan lavi yo, épi si sé krétyin yo yé, difikilté yo kapab jouinn poutèt kondision yo-a, sé pou yo fè yo fè youn ak sakrifis koua Granmèt-la.

2359     Moun ki omoséksuèl-yo gin pou minnin yon vi séksuèl byin réglé. Gras a fòs vèrtu métrizé tèt yo-a, k-ap fòmé libèté yo sou paranndan, kèk foua gras a sipò yon rélasion zanmi ki pap chèché sèvi ak yo, gras a lapriyè-a épi gras a lagras sakréman-yo, yo kapab rivé épi yo doué avansé ofiamézi ak désizion fèm nan pèfèksion lavi krétyin-an.
¬ [2347]

III. Rinmin-an ant moun ki marié-yo

2360     Séksualité-a fèt pou amou ant yon gason ak yon fi ki marié. Nan mariaj-la, intimité kò épou-yo ginyin-an tounin yon sign ak yon garanti pou yo fè youn nan éspri yo. Ant moun ki batizé-yo, sakréman-an fè kòd rapò-yo ki gin nan mariaj-la vîn sin.
¬ [1601]

2361     « Séksualité-a, ki fè gason-an ak fi-a bay youn lòt pròp tèt-yo palintèmédiè aksion ki gin plas-yo sèlman ant mouin ki marié-yo, sé pa kichòy ki biolojik tou sinpléman, min sa konsèné moun-nan pèsonèlman nan sa li ginyin ki pi intim. Séksualité réalizé yon fason ki alarotè sa moun-nan yé tout bon-an si li fè pati sa-k akonpli rinmin-an koté gason-an ak fi-a angajé yo nèt-alé youn aléga lòt jous yo mouri » (FC 11):
¬ [1643, 2332]

« Tobi lévé sot sou kabann nan, li di Sara : “Lévé, sè-m nan ! An nou priyé, an nou mandé Granmèt nou-an pou-l fè mizérikòd ak santé rivé sou nou”. Li lévé. Yo kòmansé priyé épi mandé Granmèt la pou-l ba yo santé. Yo kòmansé di : “Konpliman pou ou, Granmèt, Bondié papa nou yo, konpliman pou non-ou nan tout sièk sièk yo ! Sé pou sièl yo ak tout kréatu-ou fè konpliman pou ou nan tout sièk tan yo ! Sé ou minm ki té fè Adan épi ou té ba li yon èd asiré, Èv, épi apati yo dé-a ras lèzòm vîn fèt. Ou té di li pa bon pou moun-nan pou kont li : An nou fè yon èd pou li ki sanblé avèk li. Koulié-a minm, sé pa pou chèché plézi sèlman mouin résévoua sè-m sa-a min sé nan vérité. Pasé lòd, pou-ou pran pitié pou mouin ak pou li, épi pou nou viéyi ansanm an santé”. Yo di : “Amèn, amèn !”. Épi yo dòmi nan nuit la » (Tb 8, 4-9).
¬ [1611]

2362     « Aksion-yo ki fè épou yo fè youn nan intimité yo yon fason ki byin réglé sé aksion ki onèt épi ki dign. Lè yo viv yo yon fason ki alarotè sa moun-nan yé tout bon vré, yo indiké épi yo favorizé kado youn fè lòt-la koté épou-yo anrichi youn lòt nan kè kontan ak rékonésans » (GS 49, § 2). Séksualité-a sé yon sous kontantman ak plézi :

« Sé Kréatè-a li-minm […] ki établi pou nan fonksion [transmèt lavi-a] moun ki marié-yo santi yon plézi ak yon satisfaksion nan kò yo ak nan léspri yo. Donk, moun ki marié-yo pa fè anyin ki mal lè yo chèché plézi sa-a ak lè yo joui-l. Yo aksépté sa Kréatè-a té mété pou yo. Poutan moun ki marié-yo doué aprann rété nan limit yon modérasion ki kòrèk » (Pie XII, discours 29 octobre 1951).

2363     Antan épou-yo fè youn-nan sé doub finalité mariaj-la ki réalizé : byin épou-yo minm épi transmision lavi-a. Yo pa kapab séparé doub signifikasion sa-a, doub valè mariaj-la ginyin-an san yo pa dékonstonbré lavi spirituèl dé moun ki marié-yo ni san yo pa mété byin ki nan mariaj-la ak avni fanmi-an an danjé.

     Konsa, amou ant mésié-a ak madanm marié-a anba yon doub égzijans fidélité ak fékondité (kapab donnin frui).

Fidélité moun marié-yo
¬ [1646 - 1648]

2364     Dé moun ki marié-yo fòmé « yon kominoté lavi ak rinmin intim Kréatè-a fondé antan li établi prin­sip li-yo, li mété alians mariaj-la sètadi yon konsantman yo bay pè­so­nèlman épi ki irévokab-la » (GS 48, § 1). Toulèdé youn bay lòt pròp tèt-li définitivman épi totalman. Yo pa dé ankò, min sé yon sèl chè yo tounin. Alians kontra sa-a épou yo fè libréman-an mété yo nan obligasion pou yo kinbé-l fè yon sèl san-l pa kapab défèt (cf. CIC, can. 1056). « Sa Bondié mété ansanm pou fè youn, moun pa gin doua séparé-l » (Mc 10, 9 ; cf. Mt 19, 1-12 ; 1 Co 7, 10-11).
¬ [1603] [1615]

2365     Fidélité-a fè ouè kijan san rété moun-yo kinbé paròl yo té bay-la. Bondié fidèl. Sakréman mariaj-la fè gason-an ak fi-a antré nan fidélité Kris-la aléga l’Egliz li-a. Antan yo viv yon séksualité byin réglé nan mariaj-la, yo rann mistè sa-a témouagnaj dévan tout moun.
¬ [1640]

S. Jan Krizostòm invité mésié ki fèk marié-yo palé konsa ak madanm yo : « Mouin anbrasé-ou, é mouin rinmin-ou, é mouin pito-ou pasé lavi-m. Paské lavi kounié-a pa anyin, épi m-ap priyé, m-ap fè éfò, m-ap fè tout bagay, pou nou viv lavi kounié-a si byin, yon fason pou nou gin asirans nou n-ap kapab antré ansanm nan lavi sièk k-ap vini-an. […] Mouin mété rinmin-ou nan anlè tout lòt ; épi pa gin anyin ki pi térib pou mouin pasé pou-m t-a janm séparé ak ou » (hom. in Eph. 20, 8 : PG 62, 146-147).

Fékondité mariaj-la
¬ [1652 - 1653]

2366     Fékondité-a (rivé anfanté-a) sé yon don, yon kado, yon finalité mariaj-la, paské rinmin-an nan mariaj-la natirèlman li bézouin donnin frui. Timoun-nan pa soti déyò pou-l vîn ajouté sou rinmin épou-yo gin youn pou lòt-la ; yo jayi soti nan kè bay youn bay lòt-la pròp tèt li-a antan yo sé frui-l ak akonplisman-l. Sé pousa l’Égliz-la ki « ap défann lavi » (FC 30), anségné « tout aksion mariaj-la doué rété ouvè nan li-minm pou transmèt lavi-a » (HV 11). « Ansègnman sa-a, sé pliziè foua Majistè Égliz-la ékspozé-l, li fondé sou rapò ki pa kapab défèt-la Bondié té établi-a, sa moun-nan pa kapab désidé kasé-a ant toulèdé signifikasion aksion mariaj-la : fè youn ansanm-nan épi transmèt lavi-a » (HV 12 ; cf. Pie XI, enc. "Casti connubii").

2367     Kòm yo rélé yo pou yo bay lavi, moun ki marié-yo patisipé nan puisans Kréatè-a ak nan Patènité Bondié-a (cf. Ep 3, 14-15 ; Mt 23, 9). « Nan dévoua yo ginyin pou transmèt lavi-a épi édiké pitit-yo,  bagay yo doué konsidéré kòm pròp mision pa-yo, moun ki marié-yo konnin sé koopératè rinmin Bondié Kréatè-a yo yé tankou intèprèt-li.  Sé pou sa, sé pou yo ranpli fonksion yo ak résponsabilité kòm moun épi kòm krétyin » (GS 50, § 2).
¬ [2205]

2368     Yon aspè spésial nan résponsabilité sa-a sé sa ki konsèné byin réglé transmision lavi-a. Pou rézon ki kòrèk épi valab (cf. GS 50), moun ki marié-yo gin doua vlé kité tan pasé ant nésans pitit yo. Sé pou yo vérifié si sa yo vlé-a sé pa yon fòm égoyism (rinmin avèg pou pròp tèt pa-yo) min li konfòm ak ouvèti kè ki douat épi yon patènité ki résponsab. An plis yo doué réglé konpòtman yo dapré kritè moral ki objéktif :

« Karaktè moral […] konpòtman yo doué ginyin lè y-ap mété amou ant dé moun marié-yo ansanm avèk transmision lavi-a yon fason ki résponsab, yo pa doué détè­mi­né-l kòmsi sa t-a dépann sèl­man dé sinsérité intansion-an ak konsidérasion motivasion moun-yo kapab ginyin, min yo doué détèminé-l dapré kritè objéktif ki fondé sou natu moun-nan minm épi sou natu akt li-yo ki doué réspékté signifikasion intégral don youn fè bay lòt-la épitou transmision lavi moun-nan nan yon kontèks rinmin tout bon ; sa pa kapab rivé fèt si yo pa pratiké vèrtu vi séksuèl byin réglé nan mariaj-la ak yon kè sinsè » (GS 51, § 3).

2369     « Sé lè yo sovgadé toulèdé aspè ésansièl sa-yo, fè youn épi transmèt lavi (union et procréation), aksion mariaj-la konsèvé an antié signifikasion li ginyin kòm rinmin youn pou lòt tout bon vré épi finalité li ginyin pou vokasion patènité-a koté yo rélé moun-nan » (HV 12).

2370     Ni kontinans périodik-la, ni métòd pou réglé nésans-yo antan nou obsèvé pròp tèt-nou, ni sèvi ak périod ki pa fètil-yo (cf. HV 16), sa dakò ak kritè moral objéktif-yo. Métòd sa-yo réspékté kò moun ki marié-yo, yo ankourajé tandrès-la nan rapò yo épi yo favorizé pou youn édiké lòt vîn lib tout bon vré. Okontrè, « tout aksion k-ap chèché kòm finalité oubyin kòm mouayin pou-l fè li inposib pou transmèt lavi-a, soua an prévizion akt konjugal-la, soua nan déroulman-l, soua nan dévlopman konsékans natirèl li-yo » (HV 14), yo mové nan yo-minm minm :

« Anfas langaj ki déklaré natirèlman don épou-yo fè youn bay lòt totalman-an, kontrasépsion-an mété anpèchman yon langaj ki réyèlman kontrè koté pa gin késion bay lòt-la pròp tèt-ou totalman-an : konsékans-la sèké éféktivman é konsiaman yo réfizé ouvri pou transmèt lavi-a, épitou sa fè vérité intim rinmin mariaj-la vîn yon vrè manti, paské li fèt pou don total moun-nan toutantié. […] Sou plan sa moun-nan yé-a (antropolojik) ak sou plan moral-la, diférans ki ginyin ant kontrasépsion-an, sou yon bò, épi konsidérasion ritm périòdik-la, sou yon lòt bò [..], sipozé dé fason diféran pou konsidéré ni moun-nan ni séksualité-l, dé vizion sa-yo pa kapab akòdé youn ak lòt » (FC 32).

2371     « Dayè sé pou sa klè pou tout moun, lavi moun-nan ak fonksion pou transmèt li-a, yo pa kapab rédui-l sèlman a sièk sa-a ni non plis sé pa la sèlman pou yo méziré-l oubyin konprann li, min yo doué toujou konsi­déré-l an fonksion déstiné étènèl moun-nan » (GS 51, § 4).
¬ [1703]

2372     Léta gin résponsabilité pou sitouayin-l yo viv byin. Poutèt sa, sa akséptab pou-l intèvni nan orianté kouasans popilasion-an. Li kapab fè sa palintèmédiè yon infòmasion ki onèt épi ki réspékté moun, min li pa kapab fè-l antan li inpozé otorité-l épi l-ap fòsé moun. Sa pa akséptab pou-l t-a pran plas désizion épou-yo, yo minm ki prémié résponsab nan transmèt lavi-a ak nan édikasion pitit yo (cf. PP 37 ; HV 23). Nan domèn sa-a li pa gin otorité pou-l intèvni ak mouayin ki kontrè ak laloua moral la.
¬ [2209]

Timoun-nan sé yon kado (Le don de l’enfant)

2373     Sint Ékritu-a ak pratik tradision l’Égliz-la konsidéré fanmi ki gin anpil pitit-yo kòm yon sign bénédiksion Bondié ak ouvèti kè paran yo (cf. GS 50, § 2).

2374     Sé yon gran soufrans sa yé pou dé moun ki marié dékouvri yo pa kapab fè pitit. « Abram di : « Granmèt Bondié, ki sa ou-ap ban mouin ? M-apralé san pitit… » (Gn 15, 2). Rachèl di mari-l, Jakòb : « Ban-m pitit ; otréman, mouin mèt mouri » (Gn 30, 1).
¬ [1654]

2375     Yo doué ankourajé réchèch k-ap fèt pou édé moun ki stéril-yo fè pitit, min a kondision y-ap mété réchèch sa yo « nan sèvis moun-nan kòm moun, nan sèvis doua li ginyin yo pa kapab nié-l yo, nan sèvis vrè byin-l toutantié, dapré projè ak volonté Bondié-a » (CDF, instr. "Donum vitæ" intr. 2).
¬ [2293]

2376     Téknik ki antréné séparasion paran yo palintèmédiè intèvansion yon moun ki pa youn nan dé moun marié-yo (don spèrm oubyin ovosit, lokasion matris) sé bagay ki gravman malonèt. Téknik sa-yo (inséminasion épi fékondasion atifisièl étérològ) pilonnin doua timoun ginyin pou-l pran nésans apati yon papa ak yon manman li konnin épi ki angajé youn ak lòt nan mariaj-la. Yo trayi « doua épou-yo ginyin pou sé sèlman youn palintèmédiè lòt  yo vîn papa ak manman » (CDF, instr. "Donum vitæ" 2, 1).

2377     Lè yo pratiké yo ant dé moun ki marié, téknik sa yo (inséminasion épi fékondasion atifisièl omològ) t-a kapab pétèt mouins domaj, min yo toujou pa akséptab moralman. Yo séparé akt séksuèl-la parapò  akt transmision lavi-a. Lè sa-a akt ki nan fondasion égzistans timoun-nan sé pa akt koté dé moun ap bay youn lòt tout yo minm-nan, téknik sa yo « rinmèt lavi ak idantité anbriyon-an nan min pouvoua médsin-yo ak biolojist-yo, konsa sé dominasion réalité téknik-la ki vîn établi sou orijîn ak déstiné lavi moun-nan. Rélasion dominasion sa-a kontrè nan li-minm ak dignité épi égalité paran-yo ak timoun-yo doué ginyin an komin-an » (cf. CDF, instr. "Donum vitæ" 2, 5). « Transmision lavi-a vîn pèdi sou plan moral-la pròp pèféksion li t-a doué ginyin-an, lè yo pa vlé-l kòm frui akt konjugal-la, sètadi jès spésifik koté épou-yo fè youn-nan. […] An plis, sé sèlman lè yo réspékté rapò ki ginyin ant signifikasion akt konjugal-la ak réspè inité moun-nan kòm moun y-ap pèmèt yon transmision lavi ki konfòm ak dignité moun-nan » (CDF, instr. "Donum vitæ" 2, 4).

2378     Timoun-nan pa yon bagay yo doué-m, min sé yon kado yo fè-m. « Kado ki pi bon mariaj-la ba nou » sé yon moun. Yo pa kapab konsidéré timoun-nan kòm yon bagay yo posédé, sé la sa yo rélé « doua pou gin pitit-la » (droit à l’enfant) ap minnin si yo t-a aksépté-l. Nan domèn sa-a, sé timoun-nan sèlman ki gin doua tout bon : doua « pou-l frui akt spésifik amou konjugal paran-l yo, épitou doua pou yo réspékté-l kòm moun dépi prémié moman li fòmé nan vant (conception) » (CDF, instr. "Donum vitæ" 2, 8).

2379     Évanjil-la fè ouè stérilité fizik-la pa yon mal absolu. Lè épou-yo fîn chèché mouayin ki kòrèk nan konésans médsin-yo san yo pa jouinn rézilta antan yo pa rivé gin fètilité-a, sé pou yo asosié-yo ak Koua Granmèt-la, sous tout fékondité (kapasité donnin frui) spirituèl. Yo kapab montré ouvèti kè yo antan yo adopté timoun ki abandoné oubyin antan yo rann lòt moun sèvis ki mandé éfò.

IV. Kout-ba kont dignité mariaj-la

2380     Adiltè-a. Mo sa-a vlé di infidélité nan mariaj-la. Lè dé moun, antan omouin youn nan yo marié, antré nan rélasion séksuèl, minm yon fason pasajé, yo fè adiltè. Kris-la kondané adiltè-a minm lè sé yon sinp anvi (cf. Mt 5, 27-28). Sizièm kòmandman-an ak Nouvo Téstaman-an kondané adiltè-a yon fason san réstriksion (cf. Mt 5, 32 ; 19, 6 ; Mc 10, 12 ; 1 Co 6, 9-10). Profèt-yo té dénonsé jan li grav. Nan adiltè-a yo té ouè yon imaj péché idolatri-a (cf. Os 2, 7 ; Jr 5, 7 ; 13, 27).
¬ [1611]

2381     Adiltè-a sé yon injistis. Moun ki fè-l la pa réspékté angajman-l yo. Li kasé sign Alians-la ki kòd rapò mariaj-la, li déréspékté doua lòt konjouin-an épi li andomajé réalité mariaj-la antan-l dézonoré kontra ki fondé-l la. Li mété ni transmision lavi-a ni timoun-yo an danjé, paské yo bézouin paran-yo fè youn yon fason stab.
¬ [1640]

Divòs-la

2382     Granmèt Jézu insisté pou-l déklaré sa-k té intansion Kréatè-a nan kòmansman-an lè-l té vlé pou mariaj-la pa kapab défèt la (cf. Mt 5, 31-32 ; 19, 3-9 ; Mc 10, 9 ; Lc 16, 18 ; 1 Co 7, 10-11). Li éliminé tout tolérans ki té glisé nan ansyin laloua-a (cf. Mt 19, 7-9).
¬ [1614]

     Ant dé moun ki batizé, « mariaj ki sélébré épi ki konsomé pa gin okinn pouvoua lèzòm ni okinn kòz ki kapab défèt li, sof lanmò » (CIC, can. 1141).

2383     Séparasion ant dé épou-yo, antan yo toujou kinbé kòd rapò mariaj-la, sa kapab akséptab nan kèk ka yo prévoua nan Doua kanonik-la (cf. CIC, cann. 1151-1155).
¬ [1649]

     Si divòs sivil-la kapab sèl fason pou asiré kèk doua léjitim, pou souin timoun-yo oubyin défans byin fanmi-an, yo kapab toléré-l san-l pa yon fot moral koupab.

2384     Divòs-la sé yon gro kout-ba kont loua natirèl-la. Li prétann kasé kontra-a épou-yo té fè pou yo viv youn pou lòt jous nan lanmò. Divòs-la pa réspékté Alians ki sové nou-an, sa mariaj-la sé sign li-an kòm sakréman. Si y-al fè yon lòt kontra, minm si laloua sivil rékonèt li, sa ajouté nan gravité domaj séparasion-an: lè sa-a konjouin ki rémarié-a nan yon sitiasion adiltè piblik an pèmanans :
¬ [1650]

« Mésié marié-a pa gin doua, apré li fîn ranvouayé madanm-li, pou-l marié ak yon lòt : ni sa pa kòrèk non plis pou fi ki séparé ak mari-l la vîn tounin madanm yon lòt » (S. Basile, moral. règle 73 : PG 31, 849D-853B).

2385     Karaktè immoral divòs-la soti tou nan dézòd li mété nan nouayo fanmi-an ak nan sosiété-a. Dézòd sa-a gin domaj grav: pou konjouin-an ki abandoné; pou timoun-yo ki tromatizé poutèt séparasion paran-yo antan pafoua yo pa konn ak kiyès pou yo yé; pou kontaminasion li antréné ki fè-l sé yon plè sosial.

2386     Sa ka rivé pou youn nan konjouin-yo sé viktim inosan yon divòs laloua sivil-la déklaré; lè sa-a li pa an kontravansion ak prinsip moral-la. Gin yon gran diférans ant yon konjouin ki té fè sinsèman tout éfò-l té kapab pou-l fidèl nan sakréman mariaj-la épi ki ouè yo abandoné-l injistéman, épi yon lòt ki, poutèt yon fot grav li té komèt, détrui yon mariaj ki té valid kanonikman. (cf. FC 84).
¬ [1640]

Lòt kout-ba kont dignité mariaj-la

2387     Nou kapab konprann dram yon moun ki vlé konvèti pou-l viv dapré Évanjil-la épi ki ouè li oblijé ranvouayé youn ou pliziè madanm li té viv avèk yo kòm mari pandan pliziè lané. Poutan poligami-an pa an akò ak laloua moral-la. Li « an opozision radikal ak kominion mariaj-la: réyèlman yon fason dirèk li sé négasion projè Bondié-a jan-l té révélé-l nan kòmansman-an; li kontrè ak égalité dignité gason-an ak fi-a kòm moun, antan yo bay youn lòt pròp tèt yo toutantié nan yon rinmin ki vîn, poutèt sa minm, spésial épi éksklizif » (FC 19 ; cf. GS 47, § 2). Si yon krétyin té poligam anvan, sé an tout jistis sériézman li doué réspékté obligasion li té ginyin aléga ansyin madanm li-yo ak pitit li-yo.
¬ [1610]

2388     Insèst-la sé rélasion intim ant moun ki gin minm san oubyin ki pròch paran nan yon dégré ki intèdi mariaj antré yo (cf. Lv 18, 7-20). Sin Pòl maké ak fè rouj jan fot sa-a koupab poutèt  li spésialman grav : « Tout koté yo tandé palé sou késion fònikasion nan pami nou… atèl pouin yon moun an afè ak madanm papa-l! …O non Granmèt nou Jézu-Kri… sé pou nou rinmèt kalité moun sa-a nan min Satan pou chè-a détrui » (1 Co 5, 1. 4-5). Insèst-la dékonstonbré rélasion-yo nan fanmi-an épi indiké yon dégradasion ki sanblé ak konpòtman bèt.
¬ [2356] [2207]

2389     Yo kapab mété sou minm ran ak insèst-la tout abi séksuèl adult fè sou timoun oubyin jèn ki anba kontròl yo. Lè sa-a sé yon doub fot paské sé yon skandal yo fè sou intégrité fizik é moral jèn-yo, sa ap maké yo pandan tout lavi yo, épi sé yon mank réspè parapò a résponsabilité édikasion-an.
¬ [2285]

2390     Gin inion lib (jonksion lib) lè yon gason ak yon fi ap viv yon rélasion ki gin intimité séksuèl ladan-l épi yo réfizé ba li yon fòm jiridik é piblik.
¬ [1631]

     Fason yo rélé bagay sa-a sé yon tronpri: sa sa vlé di yon inion koté moun-yo pa angajé youn ak lòt vré épi yo montré yo pa gin konfians ni youn nan lòt ni nan yo-minm ni nan avni-an ?

2391     Gin diféran sitiasion yo kouvri ak non sa-a: plasaj, réfizé mariaj-la minm, inkapasité pou pran yon angajman ki diré (cf. FC 81). Tout sitiasion sa-yo sé gro kout-ba kont dignité mariaj-la; yo détrui sa réalité fanmi-an minm yé-a; yo afébli sans fidélité-a. Yo kontrè laloua moral-la: akt séksuè­l-la sé nan mariaj-la sèlman éksklizivman yo doué fè-l; andéyò mariaj-la, sé toujou yon péché grav ki anpéché résévoua lakominion-an nan sakréman-an (moun-nan pèdi lakominion).
¬ [2353] [1385]

Rézimé

2392     « Rinmin-an sé vokasion prinsipal épi natirèl ninpòt ki moun » (FC 11).

2393     Antan Bondié kréyé moun-nan kòm kréati ki gason ak fi, li té bay toulèdé égalité nan dignité kòm moun-nan. Sé résponsabilité chak moun, gason oubyin fi, pou-l rékonèt épi aksépté idantité séksuèl-li.

2394     Kris-la sé modèl vi séksuèl byin réglé-a. Tout moun ki batizé gin vokasion pou-l minnin yon vi séksuèl byin réglé, chak moun dapré pròp kondision lavi li.

2395     Vi séksuèl byin réglé-a vlé di intégré séksualité-a nan pèsonalité moun-nan. Li gin ladan-l pou moun-nan aprann métrizé pròp tèt li-a.

2396     Pami péché grav ki kontrè ak vi séksuèl byin réglé-a, yo doué sité “masturbation”-an (pran plézi séksuèl pou kont ou-a), fònikasion-an, pònografi-a épi pratik omoséksuèl-yo.

2397     Kontra alians-la, sa dé épou-yo fè an tout libèté-a, sipozé fidélité rinmin-an. Sa ba yo obligasion pou yo kinbé mariaj yo-a ki pa kapab défèt-la.

2398     Fékondité-a (rivé anfanté-a) sé yon byin mariaj-la, sé kado-l, sé pou sa-l fèt. Lè moun ki marié-yo transmèt lavi-a, yo patisipé nan patènité Bondié-a.

2399     Réglé nésans timoun-yo sé youn nan aspè résponsabilité papa-a ak manman-an. Bòn intansion épou-yo pa jistifié pou yo t-a pran mouayin ki pa akséptab moralman (parégzanp ak stérilizasion dirèk oubyin ak kontrasépsion).

2400     Adiltè ak divòs, poligami ak plasaj (inion lib) sé gro kout-ba kont dignité mariaj-la.

 

Gid